Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Garsi vienuolė pagerbta tėviškėje

Katalikybės ir lietuvybės puoselėtoja Kazimiera Kaupaitė

Kazimieras Dobkevičius

Motina Marija Kazimiera Kaupaitė pagerbiama prie altoriaus

Apie XIX amžių prelatas, poetas Jonas Mačiulis-Maironis rašė, kad „Lietuvoje nei žodžio, nei rašto neleidžia dvigalvis erelis suspaudęs sparnais“. Lietuvą buvo okupavusi carinė Rusija. Pati būdama kultūriškai atsilikusi, ji stengėsi ir Lietuvą padaryti tamsesnę. Tuo laiku Lietuvoje net pradžios mokyklos buvo labai retos, o jose dėstoma tik rusų kalba. Lietuviška spauda buvo uždrausta, uždraustos visos organizacijos, žiauriai išnaikinti vienuolynai. Kaimuose šeimas lankydavo „daraktoriai“ – dažniausiai vyrai, retai moterys, kurie pamokydavo vaikus skaityti, labai retai ir rašyti. Tuo metu Lietuvoje dar buvo baudžiava, kuri nedaug kuo skyrėsi nuo istorinės vergijos. Tada sunku buvo patikėti, kad iš sunkiai gyvenančių kaimiečių šeimos kilusi mergaitė drįstų svajoti ir siekti to, kas Lietuvoje buvo draudžiama – tapti vienuole ir įkurti lietuvaičių seserų vienuoliją. Tačiau tokia mergaitė atsirado. Ne  dvarininkų ar bajorų, ne retų tuomet lietuvių inteligentų, o buvusių baudžiauninkų šeimoje. Kazimieros Kaupaitės seneliai buvo baudžiauninkai, tačiau jos tėvas Anupras Kaupas, kad ir per didelius vargus ir pastangas, išsivadavo iš baudžiavos. Pradžioje jis nuomojo svetimą ūkį, o vėliau įsigijo žemės tame pačiame Ramygalos valsčiuje, Gudelių kaime. 1865 metais A. Kaupas vedė Antaniną Glebauskaitę iš Ąžuolytės kaimo. Juodu augino gausią 11 vaikų šeimą. Kazimiera gimė 1880 m. sausio 6 dieną ir buvo penktas vaikas šeimoje. Jau kitą dieną, sausio 7-ąją, pakrikštyta.

Iš lagerio remdavo vargstančius Lietuvoje

Kun. Antano Simonaičio SJ pirmosioms mirties ir gimimo 100-osioms metinėms

Kun. Antanas Simonaitis SJ (1910-2009)

Jau prabėgo metai, kai išlydėjome į amžinybę kunigą Antaną Simonaitį SJ. Šiemet kovo 7 dieną, ko gero, būtume šventę garbingą Jo gyvenimo sukaktį – 100 metų jubiliejų (jeigu nebūtų turėdamas 99 metus sutikęs gultis ant operacinio stalo). Kažkodėl apie jo mirtį nebuvo paskelbta ne tik oficialiame Bažnyčios žurnale „Bažnyčios žinios“, bet ir „Katalikų žinyne“ – tik jėzuitų žurnalas „Laiškai bičiuliams“ apie tai paminėjo. Gal todėl jo adresu į Jėzuitų namus Kaune vis ateina laiškai – žmonės nežino, kad jų gerbiamas kunigas jau miręs. Atsitiktinai archyve aptikau jo ranka rašytą trumpą gyvenimo aprašymą, kuriame jis nieko nekaltina – tik savo „nebrandumą“, o apie gerus darbus (kaip iš lagerio slaptai remdavo vieną šeimą, siųsdamas sunkiai uždirbtus pinigus) nutyli.

Už laisvę žuvusiems...

Rūta Averkienė

Merkinės kryžių kalnelis

Merkinės kryžių kalnelyje birželio 20-ąją tradiciškai paminėta Gedulo ir vilties diena ir pagerbti laisvės kovų dalyviai. Kasmet laiko tiltai šioje vietoje suveda gyvuosius ir mirusiuosius kovotojus.

Dainavos krašto partizanų pagerbimo šventės pradžioje šv. Mišias Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje aukojo Merkinės dekanas, teologijos mokslų daktaras. kun. Robertas Rumšas. Paskui dalyvių eisena pasuko į kryžių kalnelį. Čia pokario metais atgulė per 700 nekaltų žmonių – nukankintų, nužudytų, nuteistų be teismo...