Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Viešpaties balsas išgirstamas vidinėje tyloje

Mindaugas BUIKA

Sulmonos gatvėse – Šventojo Tėvo atvaizdai

Šventumas nepraranda patrauklumo galios

Popiežius Benediktas XVI, pagerbdamas savo pirmtako šventojo Celestino V (1209–1296) atminimą, mokė apie vidinės tylos ir susitelkimo svarbą Dievo balso priėmimui. Šventasis Tėvas apie tai kalbėjo  liepos 4-ąją, lankydamasis Italijos centrinio  Abrucų regiono Sulmonos mieste. Šis vienos dienos pastoracinis vizitas buvo skirtas šv. Celestino, popiežiumi išrinkto benediktino vienuolio, kuris po penkių mėnesių pontifikato 1294 metais pats savo sprendimu atsistatydino, 800-ųjų gimimo metinių minėjimui. Plačiau nesigilindamas į tas sudėtingas istorines aplinkybes, kuriomis senas vienuolis atsiskyrėlis netikėtai buvo išrinktas į apaštalo šv. Petro sostą ir suvokęs nepajėgumą valdyti Bažnyčią iš jo savanoriškai pasitraukė, popiežius Benediktas XVI iškėlė 1316 metais kanonizuoto pirmtako švento gyvenimo bruožus.  „Tai aktualu, kadangi šventumas niekada nepraranda patrauklumo galios, jis neužmirštamas, neišeina iš mados ir bėgant laikui dar labiau suspindi, išreikšdamas žmogaus amžinąjį Dievo troškimą“, – kalbėjo Šventasis Tėvas Sulmonas centrinėje Garibaldžio aikštėje aukotų šv. Mišių homilijoje.

Popiežiumi tapęs vienuolis eremitas

Mindaugas BUIKA

Popiežius šv. Celestinas V

Švento gyvenimo pavyzdys

Popiežiumi Celestinu V netikėtai išrinktas vienuolis atsiskyrėlis (eremitas) Petras Moronietis (Pietro da Morrone), kaip nurodo Bažnyčios tradicija, gimė 1209 metais (tiksli data nėra žinoma) Sankt Andželo Limozano vietovėje (200 km į pietryčius nuo Romos) žemdirbių šeimoje. Pietras Andželerijas – toks jo pasaulietinis vardas – buvo vienuoliktas tarp dvylikos brolių ir seserų. Tėvas mirė ankstyvoje vaikystėje, todėl jo dvasiniam pašaukimui didelę įtaką turėjo religinga motina. Septyniolikos metų sulaukęs tapo benediktinų vienuoliu, vėliau gavo kunigystės šventimus. Turėdamas polinkį į asketizmą, 1239 metais pasitraukė gyventi į olą Moronės kalnuose, iš čia ir išgarsėjo Petro Moroniečio vardu.