Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Šilinės prasidėjo

Šiluvoje, aikštėje prieš Baziliką Šv. Mišiose dalyvavę maldininkai Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Trečiadienį Šiluvoje prasidėjo Šilinės – didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai. Juose šiemet bus švenčiami Lietuvos vyskupų paskelbti Dievo Gailestingumo metai, visiems geros valios žmonėms nešantys Dievo meilės ir gailestingumo, vilties ir padrąsinimo žinią bei atskleidžiantys jos šaltinį gailestingojo Viešpaties širdyje: „Jėzau, pasitikiu Tavimi.“  Šiemet – ir nuo šiol kasmet – atlaidai Šiluvoje pradedami rugsėjo 7 dieną Palaimintojo Jono Pauliaus II diena. Jos iškilmių liturgijoje dėkota Dievui už šį pavasarį palaimintuoju paskelbto popiežiaus Jono Pauliaus II gyvenimo ir šventumo pavyzdį ir meldžiama jo užtarimo. Tai pagarbos ir dėkingumo ženklas prisimenant, kokį brangų ir padrąsinantį žodį Šventasis Tėvas pasakė 1993 m. rugsėjo 7-ąją lankydamasis Šiluvos šventovėje, ir kokia stipri buvo jo meilė Švč. Mergelei Marijai, kurios globos Popiežius meldė Šiluvoje: „Šioje žaliuojančių laukų apsuptoje Šventovėje Tu išklausai lietuvių prašymus ir surenki jų viltis. Duok jiems užsidegimo ir drąsos nugalėti materialinius ir moralinius sunkumus; padaryk vaisingus jų rankų ir proto darbus; apsaugok šeimų židinių džiaugsmą, visuomeninio gyvenimo vienybę, palaikyk ateities labui darbuotis pasiryžusią viltį.“

Šiluva didžiųjų atlaidų išvakarėse

Padėkos už laisvę šventė, piligrimų eisenos bei „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenių jubiliejus

„Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenių šventinis vakaras aikštėje prieš Šiluvos Baziliką

Rugpjūčio 28 dieną, sekmadienį, Šiluvoje buvo švenčiama Padėkos už laisvę šventė. Ji kasmet rengiama didžiųjų Švč. M. Marijos Gimimo atlaidų išvakarėse. Čia kviečiami atvykti visi, kam brangi laisvės dovana. Švenčiant iškilmingas šv. Mišias vidudienį aikštėje už laisvę buvo dėkojama Dievui bei nuolat laisvės troškimą užtarusiai Šiluvos Dievo Motinai, prašoma Viešpatį laiminti mūsų dabartį ir ateitį laisvoje Lietuvoje.

Žolinė Pažaislyje

Eucharistijos liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas

Rugpjūčio 15 dieną, pirmadienį, Pažaislyje gausiai susirinkę kauniečiai bei jų svečiai šventė Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų iškilmę. Ją savo vienuolyno kiemelyje pakvietė švęsti seserys kazimierietės, Žolinės išvakarėse paminėjusios kongregacijos įsteigimo 90 metų sukaktį. Atvykusieji švęsti Žolinės Eucharistijos dar gerokai prieš jos pradžią plūdo į vienuolyno kiemelį, kuriame, priešais įspūdingąją Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, buvo paruoštas altorius su gėlėmis apipintu Pažaislio Gražiosios Meilės Motinos atvaizdu. Daug žmonių čia pat, kiemelyje, turėjo galimybę atlikti išpažintį ir labai brangią tiek Rytų, tiek Vakarų krikščionių švenčiamą Marijos išaukštinimo šventę švęsti susitaikius su Dievu.

Daugiau nei septyniasdešimt septynis kartus

Kun. Vytenis Vaškelis

„Apmaudas ir pyktis – šie taip pat yra bjaurūs dalykai, tik nusidėjėlis laiko juos apsiglėbęs“ (Sir 27, 30). Instinktyviai ir malonės veikiami šalinamės bet kokio akivaizdaus blogio, kuris galėtų ne tik sudergti mūsų sielos šventovę, bet ją ir išniekinti. Kategoriškai atmetame visus fizinio smurto veiksmus. Bet kodėl neretai toleruojame psichologinį smurtą, nevaldomos pagiežos, apkalbų, grasinimų ir melo atakas, kurių padariniai nukentėjusiems kartais sukelia didesnes kančias nei patirta fizinė agresija?

Vilniaus arkivyskupijoje

Varėnos dekanate

Tituliniai atlaidai ir kiti renginiai

Klebonas kun. Žydrius Kuzinas kalba šventinimo maldą. Kairėje – skulptorius A. Česnulis

RATNYČIA. Šv. Baltramiejus buvo vienas iš dvylikos Kristaus pašauktų apaštalų. Jo vardu pavadinta Druskininkų parapija (Ratnyčioje) paskutinį vasaros sekmadienį šventė titulinius atlaidus. Juos vedė kun. Petras Gucevičius, šiuo metu atliekantis tarnystę Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijoje. Kunigo gimtinė – Druskininkai. Čia jis išgirdo Dievo kvietimą ir nuo tada seka Kristumi. Kunigas Petras Šv. apaštalo Baltramiejaus atlaiduose maldininkams suteikė specialų neopresbiterio palaiminimą. Kunigo pamokslai šv. Mišių metu sustiprino mus kelionėje į Dievo namus. Jo pasakyti žodžiai paskatino kiekvieną asmeniškai pamąstyti, įkvėpė keistis ir atpažinti Dievo valią šiame pasaulyje. Paragino atsižadėti savęs, sakyti Dievui taip, o egoizmui, puikybei – ne. Suprasti, kad esame tik mažas sraigtelis šiame pasaulyje. Nebijoti paimti savo kryžiaus, kuris kiekvienam duotas skirtingas: kam negalia, kam santykių su artimais žmonėmis problema, kam kiti išbandymai, o suprasti, kad kryžius veda į pergalę, nes Dievo duoti išbandymai neviršija mūsų jėgų.

Vilniaus arkivyskupijoje

Trakų dekanate

Klebono kunigystės 20-metis

Trakuose kunigystės 20-metį minėję bendrakursiai. Antras iš kairės – Trakų klebonas kun. Jonas Varaneckas, trečias – Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila

TRAKAI. Rugpjūčio 30-ąją Šv. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje paminėtas Trakų parapijos klebono kun. Jono Varanecko tarnystės Dievui ir žmonėms 20-metis. Šv. Mišias aukojo ne tik klebonas, Vilkaviškio vyskupas ordinaras Rimantas Norvila, popiežiškosios „Russicum“ kolegijos Romoje rektorius kun. Lionginas Virbalas, bet ir penkiolika klebono kun. J. Varanecko buvusių bendrakursių Kauno kunigų seminarijoje. Po iškilmių kleboną nuoširdžiai pasveikino Trakų rajono savivaldybės meras Vincas Kapočius, savivaldybės administracijos direktorę pavaduojanti Irena Narkevič, esami ir buvusių parapijų parapijiečiai. Susirinkusiuosius žavėjo nuoširdumas ir šiluma, artimas ryšys su visais esančiais. Šv. Mišių metu giedojo parapijos choras, vadovaujamas Justinos Orlovskytės ir Manto Karpovičiaus. Ši šventė buvo tarsi maža, bet labai įspūdinga įžanga į rugsėjo 2-ąją prasidėjusius Trakinių atlaidus, kurie vyko visą savaitę.

Vilniaus arkivyskupijoje

Varėnos dekanate

Iškilmingai paminėtas bažnyčios šimtmetis

Žolinių atlaidų procesija

KABELIAI. Žolinių dieną parapijos žmonės čia šventė ir bažnyčios šimto metų jubiliejų. Tądien juos laimino Kabelių parapijos iškilmėse dalyvavęs Vilniaus arkivyskupijos vyskupas emeritas Juozas Tunaitis bei aplinkinių parapijų kunigai. Į šventę susirinko ne tik gausus būrys dvasininkų, garbių svečių, parapijiečių, bet ir daugybė iš šio kaimo kilusių žmonių. Šimtmečio jubiliejų Kabelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia sutiko dailiai atnaujinta.

Panevėžio vyskupijoje

Rokiškio dekanate

Šv. Baltramiejaus atlaidai, bažnyčios 100-metis ir vyskupo viešnagė

Prie bažnyčios 100-mečiui skiros skulptūros (iš kairės): vyskupas Jonas Kauneckas, medžio meistras Gintaras Varnas ir Žiobiškio klebonas kun. Virginijus Šimukėnas

ŽIOBIŠKIS. Paskutinįjį vasaros sekmadienį kurortine ramybe dvelkiantis, miškų apsuptas Žiobiškio miestelis buvo šventiškai nusiteikęs. Čia vyko Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios 100 metų jubiliejaus iškilmė ir Šv. Baltramiejaus atlaidai.

Nuostabiai graži iš paukščio skrydžio ir didinga iš arti  mūrinė Šv. arkangelo Mykolo šventovė pastatyta 1911 metais. Pagrindinius statybos darbus atliko rangovas Miltavičius iš Kraslavos (Latvija). Bažnyčios statyba, jos įrengimo darbai taip pat buvo ir parapijiečių rūpestis. Vadovaujant klebonui kun. V. Zapkui, jie vežė akmenis, plytas. Kiekvienas akmuo, kiekviena bažnyčios mūro dalelė aplaistyta ir žiobiškėnų prakaitu, lytėta jų rankų, akimis nuglostyta. Prie šventovės statybos daugiausiai prisidėjo: Antanas Puteikis iš Puteikių, Konstantinas Deksnys iš Mitragalio, Stasys Masiulis iš Natkuškio, Petras Užkurėlis iš Aukštasijos, Antanas Stašys iš Vikonių, Jonas Kirstukas iš Žiobiškio, Jonas Deksnys iš Vaidlonų, Juozapas Žėkas ir jo seserys. 1922 metais bažnyčia konsekruota Šv. arkangelo Mykolo titulu. 1931 metais pastatytas Didysis altorius (autorius Antanas Krivickas), šoniniai altoriai – kauniečio Zelenkevičiaus. Altorių pastatymu rūpinosi, aukas aukojo Antanas Masys, Anastazija Masytė, Jonas Masys. 1940 metais atkurtas varpas. Maždaug 1930 metais Žiobiškio parapija turėjo daugiau kaip 2300 parapijiečių. Bažnyčioje buvo choras, gausios pavasarininkų, moterų draugijos, vaikų organizacija „Angelaičiai“, dūdų orkestras. Šiuo metu Žiobiškio krašte šiek tiek daugiau kaip 600 gyventojų. Čia švenčiami Šv. Juozapo, Šv. Dvasios nužengimo (Sekminių), Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės, Šv. Baltramiejaus ir Šv. Mykolo atlaidai. Gausiausiai susirenkama į Šv. Baltramiejaus atlaidus. Dabartinis Žiobiškio klebonas yra kun. Virginijus Šimukėnas, atvykstantis iš Suvainiškio, kuris aptarnauja dar ir Čedasų parapiją.

Panevėžio vyskupijoje

Utenos dekanate

Titulinė šventė Šv. Onos parapijoje

Šventoriuje – varpinės fone Kamajų Šv. Kazimiero parapijos vokalinė grupė. Iš kairės: Dovilė Dručiūnaitė, Aušra Galvydytė, kun. Kostas Balsys, kun. Andrius Šukys, grupės vadovė Vilma Steputaitienė, Monika Nakaitė, Lina Matiukaitė, Akvilė Vigelytė, Raminta Čibinskaitė

DUOKIŠKIS. Liepos 31 dieną, sekmadienį, Šv. Onos bažnyčia paminėjo 105 gyvavimo metus. Duokiškio parapija ilgą laiką priklausė Utenos dekanatui, tačiau po karo priskirta Rokiškio dekanatui. Nuo 2011 m. balandžio 28 d. parapiją administruoja kun. Andrius Šukys, pakeitęs beveik dešimt metų šią parapiją aptarnavusį kun. Raimondą Kazlauską.

1650 m. Kamajų bažnyčiai karališkasis rotmistras Adomas Lukianskas-Paulavičius dovanojo palivarką. Apie šią beneficiją rašoma 1826 m. inventoriaus sąraše, buvusiame Kamajų bažnyčios archyve. Šį sąrašą detalizavo Duokiškio administratorius kun. Mykolas Mikeliūnas (1903 08 14–1939 05 13–1975 05 19), kuris 1947 m. vyskupo Kazimiero Paltaroko paprašytas rašė parapijos istoriją. Jame detaliai aprašyta ir buvusi Duokiškio koplyčia. Manoma, kad ją 1650 m. pastatė A. Paulavičius-Lukianskas.

Telšių vyskupijoje

Telšių dekanate

Pirmojoje Žemaičių Katedroje – Šv. Roko atlaidai

Grupė ministrantų ir adorančių su kun. Dariumi Povilaičiu ir kan. Jonu Petrauskiu. Dešinėje – būgnininkai tėvas ir sūnus

VARNIAI. Nedidelė medinė, Vytauto Didžiojo laikus menanti Varnių Šv. Aleksandro bažnyčia, esanti pačiame miesto centre, savo amžių skaičiuoja nuo 1413 metų. Bažnyčia  buvo pašventinta 1417 metais Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Vytauto  rūpesčiu, kaip pirmoji Katedra, įvedant krikštą Žemaitijoje. Per prabėgusius beveik 600 metų ši bažnyčia buvo ne kartą perstatyta. Ji įgijo dabartinį vaizdą 1779 metais ir yra vėlyvojo baroko bei liaudies architektūros sintezės pavyzdys. Sovietmečiu ji buvo iš tikinčiųjų atimta, paversta sandėliu, parduotuve, tuometinės proftechninės mokyklos valgykla ir t.t. 1991 metais ji grąžinta tikintiesiems, o 1995 metais rugsėjo 23 dieną atšventinta. Padedant Telšių vyskupijai, varniškiams tikintiesiems bei didelių šios bažnyčios klebono, Telšių dekano kan. Jono Petrauskio pastangų dėka, ši šventovė vėl tapo jaukiais ir gražiais Dievo namais. Nors bažnytėlė tituluota Šv. Aleksandro titulu, tačiau joje populiarūs ir daug iškentėjusio Šv. Roko atlaidai.

„Sostinės dienos“ buvo įspūdingos pamario kultūra

Livija Šiugždienė

Šilutės meno mokyklos fanfarinis orkestras (vad. Gražvydas Raila)

Tris dienas (nuo penktadienio iki sekmadienio) Vilniuje vykusios „Sostinės dienos“ sutraukė daug svečių ir žiūrovų. Septynioliktąjį kartą rengiamos šventės metu Gedimino prospektas buvo padalytas į keturias zonas, kurių viena – Lukiškių aikštė – buvo skirta šiemetinei Lietuvos kultūros sostinei Šilutei. Kitos trys zonos buvo skirtos menininkams, įvairių gardumynų pardavėjams ir leidykloms. Nuo Jogailos iki A. Jakšto gatvės įsikūrė „Gardusis Vilnius – lauktuvių zona“, kur buvo galima įsigyti įvairių gėrybių ir gardumynų. Nuo A. Jakšto gatvės iki Vasario 16-osios gatvės šurmuliavo „Skaitantis Vilnius – knygų alėja“, kurioje knygas pristatė 17 leidyklų. Turbūt įdomiausia zona buvo nuo Katedros aikštės iki Vilniaus gatvės įsikūręs „Dainuojantis, šokantis, piešiantis Vilnius“. Čia veikė meno galerijos su ekspozicijomis, dirbo dailininkai, prie Nacionalinio dramos teatro koncertavo bardai, aktoriai, o V. Kudirkos aikštėje pasirodė muzikos grupės. Atidarymas kaip tik čia ir vyko. Šilutės rajono meno mokyklos fanfarų orkestras (vad. Gražvydas Raila), lydimas jaunų šokėjų, pražygiavo Gedimino prospektu. Prie V. Kudirkos aikštės įkurtoje scenoje susirinkusius pasveikino Vilniaus meras Artūras Zuokas ir Šilutės meras Virgilijus Pozingis. Lietuvos kariuomenės orkestras, vadovaujamas kapelmeisterio Egidijaus Ališausko ir diriguojamas Nebraskos universiteto (JAV) prof. dr. R. Saker, grojo (svingavo) Vakarų Amerikai būdingas lyriškas melodijas. Pasirodė ir energingai savo jausmingą muziką jaunimui atliko ukrainiečių etnoroko grupė „TaRUTA“. Norvegiškai lietuviška grupė „Rasabasa“ atliko lyriškas, šiauriečiams būdingas melodijas.

Krepšinio čempionate

Romas BACEVIČIUS

Rezultatyviausi Lietuvos rinktinės žaidėjai Rimantas Kaukėnas ir Mantas Kalnietis džiaugiasi pataikę efektingą metimą

Lietuvoje vykstantis 37-asis Europos krepšinio čempionatas, prasidėjęs Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus arenose, pabaigė pirmąjį etapą. 24 šalių komandos, kiekviename pogrupyje išsiaiškinusios po tris stipriausias, toliau kovą tęsia Vilniuje, „Siemens“ arenoje. Po pirmojo etapo paaiškėjo, kad  čempionatą baigė ir namo važiuoja iš A grupės (žaidė Panevėžyje) – Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Portugalijos, iš B grupės (žaidė Šiauliuose) – Izraelio, Italijos ir Latvijos, iš C grupės (žaidė Alytuje) – Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos bei Juodkalnijos, o iš D grupės (žaidė Klaipėdoje) – Bulgarijos, Ukrainos ir Belgijos komandos. Į atkrintamųjų varžybų E grupę pateko Prancūzija, Serbija, Ispanija, Turkija, Lietuva, Vokietija, o į F grupę – Makedonija, Rusija, Slovėnija, Graikija, Gruzija, Suomija. Gal kiek netikėtas Gruzijos ir Suomijos patekimas į atkrintamąsias varžybas, bet daug rungtynių baigėsi nedideliu skirtumu ir dažnai bet kuri komanda galėjo laimėti. Iš tiesų, kaip pažymi specialistai, visos komandos moka žaisti krepšinį, ir nė vienos pergalės ar pralaimėjimo negalima laikyti didele staigmena. Dvejos rungtynės baigėsi po pratęsimų. Kelios rinktinės apie savo tolesnį likimą sužinojo tik po paskutiniųjų rungtynių.

Mieli „XXI amžiaus“ skaitytojai!

Krikščioniško visuomenės laikraščio „XXI amžius“ finansinė padėtis yra labai sunki. Nuo 2009 metų, kai buvo įvesti didžiuliai mokesčiai ir kitos spaudos leidybą sunkinančios aplinkybės, mes esame patekę į nesibaigiančias skolas, nors jūs to beveik ir nepajuntate. Pirmiausia, nuo 2009 metų buvo padidintas vadinamasis pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir laikraščio spausdinimui, ir prenumeratai, ir pardavimui. PVM buvo padidintas nuo 5 iki 19, o po metų – iki 21 proc., t. y. tuo metu, kai daugumai prekių šis mokestis pakilo tik 3 proc. (nuo pradinio 18 proc.), spaudai jis padidėjo 16 proc. nuo buvusio 5 proc. lygio, o tai reiškia – daugiau nei 4 kartus. Tais metais jo padidinimas mums reiškė skolos padidinimą iki 150 tūkst. litų. Be to, įsiskolinimą didino naujosios valdžios įvestas žurnalistų „įsodrinimas“, t.y. už straipsnių honorarą mokami pinigai į Sodros fondą buvo pakelti net iki 35 proc. Mums teko atsisakyti daugumos žurnalistų paslaugų, nes mes negalėjome mokėti atlyginimų (kartu ir mokesčių) techniniams ir kitiems laikraščio leidybai būtiniems darbuotojams. Šie du padarytos „reformos“ punktai padidino valdžiai mūsų mokamus mokesčius penkis kartus. Be to, nuo 2011 metų sulaukėme naujo smūgio – buvo padidinti pašto paslaugų įkainiai mieste apie 30 proc., kaimo vietovėse – net 60 proc., tad per metus mūsų pajamos buvo sumažintos dar apie 60 tūkst. litų. Taigi premjero propaguota per Spaudos rėmimo fondą teikiama „kompensacija“ tuos nuostolius mums kompensavo net šešis kartus mažiau nei viešai pažadėjo premjeras. Sumažėjo ir kai kurių dirbančių skaitytojų mums teikiama parama – 2 proc. pajamų mokestis. Daug mažesnę paramą gavome iš pasaulio lietuvių – įvertinant ir valiutų nuvertėjimą praradome apie 40 tūkst. litų. Ir, aišku, mums didžiausią skausmą daro „XXI amžiaus“ (anksčiau ir mūsų leistos „Kregždutės“) atžvilgiu diskriminacinę politiką vykdantis Spaudos rėmimo fondas – per jo egzistavimo laiką (15 metų) negavome jo paramos, tik pernai pirmą kartą gavome vieno mėnesio išlaidoms prilygstančią „paramą“, o šiemet ji buvo sumažinta trečdaliu. Tuo metu kai kurie „privilegijuoti“ leidiniai, kurių tiražai ar prenumeratorių skaičius tesiekia vos kelis šimtus (kartais nesiekia nė 100 prenumeratorių), per 15 fondo egzistavimo metų gavo net kelis milijonus litų siekiančią „paramą“ (faktiškai visą išlaikymą). Dėl padidėjusių mokesčių ir padidėjusių nuostolių jau 2009 metų viduryje buvome priversti nutraukti vienintelio Lietuvoje savaitinio laikraščio vaikams „Kregždutė“ leidybą. Aišku, valdžia ir dešinieji politikai į tai nė kiek nesureagavo. Savo mokesčių politika vadinamoji centro dešinioji koalicija ir toliau vykdo lietuviškos spaudos naikinimo darbą. Nebeleidžiama ne tik „Kregždutė“, bet ir daugelis kitų leidinių, ir netgi užsieniečių remiamų bendrovių leidiniai. Jeigu valdant A. Brazausko ir G. Kirkilo vyriausybėms mūsų skolos sudarydavo tik 60–70 tūkst. Lt per metus, tai dabar, po naujų mokesčių įvedimo, jos siekia iki 250 tūkst. Lt. Tik gerų žmonių pagalba ir vieno ar kito išeivijos fondo parama sulaiko mus nuo gresiančio bankroto.

„Lietuva tikrai niekuo nenusikalto Vilniaus krašto lenkams ir Lenkijai“

Lietuvos lenkų tautinės bendruomenės atstovas, Fondo „Vilniaus klodai“ pirmininkas Ryšardas Maceikianecas

Šiandieniniai Lietuvos – Lenkijos santykiai kaip niekad prasti, ir nematyti jokių prošvaisčių, kad artimiausiu metu imtų gerėti. Kodėl toks ryškus pablogėjimas? Kokioms jėgoms naudinga, kai tarp Vilniaus ir Varšuvos nėra vienybės? Kodėl Lenkijos politikai demonstratyviai žemina Lietuvos valdžios atstovus? Kodėl kurstomi Vilniaus krašto lenkai? Kodėl Seinuose ir Punske buvo išniekinti lietuviški vietovių užrašai? Ar tikrai lietuviai kuo nors nusikalto Vilniaus krašto lenkams ir Lenkijai?

Įstatymas – kaip apstatymas

Linas ŠALNA

Po prieš savaitę suorganizuoto mitingo prie Prezidentūros iniciatorė – Lietuvos lenkų sąjunga – vis dėlto paragino savo vaikus nuo pirmadienio mokytis, o ne „streikuoti“. Taigi nuo pirmadienio visos arti šimto Vilniaus krašto lenkų mokyklų, kurios prieš tris dienas mitingavo prie Prezidentūros, pirmadienį jau nestreikavo, ir pamokos jose vyko. Tačiau streikas tik pristabdytas dviems savaitėms, o nenutrauktas. Taip savo žiniomis apie streiką pasidalijo Seimo narys Jaroslavas Narkevičius, aktyviai varantis propagandą apie Švietimo įstatymo tariamai diskriminacinį pobūdį. Parlamentaras teigė, kad „toliau bus žiūrima“, kaip vyksta Lenkijos ir Lietuvos premjerų sudarytos darbo grupės veikla, ar bus pasiekta konkrečių reikalavimų. Pirmadienį streiką nutraukiančios teigė Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazija, Vilniaus r. Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko gimnazija ir kitos mokyklos.