2012 m. birželio 29 d.    
Nr. 26
(2001)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kūrybos
horizontuose


ARCHYVAS

2012 metai


XXI Amžius


Atmintis

Bernardas Brazdžionis – Jonas Juškaitis

Laiškai 1982–2002 metais

(Tęsinys. Pradžia 2011 m. nr. 88, 90, 92, 94,
2012 m. nr. 9, 13, 16, 17
, 20, 22)

Kaip trumpas laiškas su įrašytais
linkėjimais atsiųsta Maironio minėjimo
1988 m. balandžio 10 d. Jaunimo Centre
Čikagoje programa. Vienoje pusėje –
dail. Prano Lapės Maironio portretas
ir Maironio eilėraščio „Lietuva Brangi“
faksimilė, kitoje – visa programos
dokumentika (pirmiausia paminėta poeto
Bernardo Brazdžionio paskaita).

Rašau trumpai69, nes paskutinį laišką (su žirginiais ir žibutėmis ant voko) išsiunčiau maždaug tuo laiku, kai šį, kurį dabar gavau, man rašėte.

Primenu dar kartą, kas turėtų ateiti Jums trimis banderolėmis: V. Vanago „Sąvadas“ ir V. Zaborskaitės „Maironis“, „Švyturio“ trys numeriai ir vienas „Jaunimo gretų“, dvi skirtingų leidyklų išleistos I. Slavinskaitės knygelės „Maironis“. Matyt, eina taip ilgai, kad pasiunčiau ne oro paštu.

Taip, „Anapus gaiso“ premijai iškelta. Aš tame susirinkime nedalyvavau, tad „Lit. ir meno“ aprašymas (aišku, sutrumpintas) ir man įdomus. Vėliau teko pasikalbėti šiek tiek su vienu kitu iš dalyvavusiųjų. Pasakojo, kad susirinkimas buvo audringas. V. Sventicką puolė visi dėl straipsnio „Lit. ir mene“, kur jis mano poeziją pavadino „keistu eksperimentu“. Susirinkimas premijai pasiūlė mano knygą, Sventickas (rašyt. sąjungos valdžios atstovas) – Ant. A. Jonyno. Už mane balsavo 18 žmonių, prieš – 1 (Sventickas), už Jonyną – 2 (Sventickas ir dar kažkas), kiti – prieš. Sventickas pareiškė, kad rašyt. sąj. valdybos prezidiumas mano kandidatūros netvirtins. Susirinkusieji atsakė – tegu tada pats prezidiumas ir kelia kandidatus, o mes kitos knygos nepraleidžiam: arba „Anapus gaiso“, arba – nieko. Kiek žinau, dabar patvirtino ir prezidiumas. Gausiu ar negausiu, bet žmonės parodė, kad ir jie dabar turi balsą. O man buvo netikėtumas.

V. Giedros pasisakymas apie lit. vakarus teisingas. Jie dar nuobodesni. Paradai ir maskaradai. „Poezijos pavasariai“ ne ką geresni. Aš dėl to niekur ir nedalyvavau.

S. Gedai linkėjimus atidaviau. Jeigu atvažiuos, tai tik rudeniop – į „Santaros–Šviesos“ suvažiavimą. Ne anksčiau. Jis jų kviestas.

Širdingai – J. Juškaitis
Vilnius, 1988.IV.10

69 Laiškas parašytas be kreipinio (matyt, būta kartu ir kokio nors atviruko). Judita Vaičiūnaitė, mane gindama, V. Sventickui atsakė net atskiru straipsniu. Žiūr. 1988 metų „Literatūrą ir meną“, kur viskas buvo tada paskelbta per kelis numerius.

 

1988, gegužės 5

Malonus Kolega,

visų pirma sveikinu, kad esate įtrauktas už poezijos rinkinį „Anapus gaiso“ į Valstybinių premijų 1987 metų kandidatų sąrašą. Tai jau laimėjimas. Kitaip ir negalėjo būti. Keliu taurę ir šaukiu „Valio!“

Ką tik parsinešiau iš pašto knygų siuntinėlį, kuriame radau dvi I. Sl.70 brošiūras apie Maironį. Antroji jau knygelės pavidalo, dargi su iliustracijom. Ačiū už jas.

Bevartant tuojau užkliuvo 94 puslapis. Skyrelio epilogo motto keistokas, netikras, nieko apie Maironio kūrybą nepasakantis. „Maironio poezija iš tų, kurie įauga į žemę, į akmenis įsiėda“. Nesąmonė! Maironio poezija įauga į tautą, įsiėda (įsėda) į žmonių širdis, į jų sąmonę. Ir nebepaleidžia – budina, gaivina, palaiko gyvybę.

Ir toliau. Antkapio užrašas. Sufalsifikuotas ir nepataisytas. Negi šiais, „atvirumo“, laikais negalima ir čia atvirai pasakyti, kas padaryta su tuo užrašu? Kad ištrinta „Didysis tautos atgimimo Dainius“. Anot motto: Maironio kūryba įsiėda į akmenis, o Dainiaus vardas iš akmens iškalamas. Ar ne ironija?

Jeigu (kituose puslapiuose) minimos Maironiui Bažnyčios padarytos „skriaudos“, kodėl nepaminėti, kaip asmens kulto tarnai-komentatoriai (Venclova ir kiti) Maironio kūrybą žalojo ir vertė kulto tarnaite?

Iš Čikagos pasiunčiau minėjimo programą, manau, kad gavote. Anksčiau siųsta medžiaga apie M. labai pasinaudojau. Ačiū!

Kolegiškai
Bernardas BRAZDŽIONIS

 

70 Irenos Slavinskaitės

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija