Kurianti
Lietuva

2013 metai

1863 metų sukilimo metai

Keliavimas Karsakiškio, Uoginių apylinkėmis

Lapkričio 16 dieną Panevėžio žygeiviai surengė devintąjį žygį, skirtą 150-osioms 1863 metų sukilimo metinėms paminėti. Iš Panevėžio vykta link Karsakiškio, sustota Kakūnų kaime, kur po didžiuliu ąžuolu stovi paminklinis akmuo, skirtas Zigmo Sierakausko ir kun. Antano Mackevičiaus vadovaujamų būrių kautynėms atminti. Aplankyta Karsakiškio bažnyčia, joje yra dirbęs kunigas poetas Antanas Strazdas, prisiminta šios gyvenvietės istorija. Lankytasi Palaukių kapinėse, aplankyti 1863 metų sukilėlių, 1918 metų savanorių, pulkininkų Juozo ir Tomo Vidugirių ir dailininkės Danutės Rudytės kapai. Nors Tiltagaliai netoli nuo Palaukių, tačiau pasiekti nėra lengva, nes tą šeštadienį lijo lietus, o kaimo keliukai pažliugę. Tiltagalių koplyčia pastatyta iš lauko akmenų, papuošiant smulkių akmenukų mozaika. Toje pačioje kapinių teritorijoje yra pilkapių, jų yra ir šalia kapinių. Apie tai pasakojo archeologas Dovilas Petrulis. Kraštotyrininkas Bronislovas Mažylis iš S. Daukanto raštų perskaitė ištrauką apie Saulės mūšį, kuris, manoma, vykęs netoliese.

1863 metų sukilimo metai

Susitiko istoriniai tremtiniai

Paežeriai. Vilkaviškio krašto muziejuje, Paežerių dvare, surengtas susitikimas su 1863 metų sukilimo tremtinių palikuonimis, gyvenančiais Vilkaviškio rajone, Klausučių seniūnijoje.

Per 1863 metų sukilimą iš Utenos, Trakų apylinkių į Pavolgį buvo išvežta ištisi kaimai. Saratavo srityje jie įkūrė Čiornaja Padina kaimą. 1922 m. dalis šio kaimo gyventojų grįžo į Lietuvą, apie 20 šeimų įsikūrė Žaliosios vlsč., Vilkaviškio rajone. Istorinių tremtinių palikuonys išsaugojo savo senelių prisiminimus apie sukilimą ir tremtį. Vaizdžiai apie tai papasakojo Vladas Černys, Algirdas Čegys, Birutė Sereičikaitė-Kurtinaitienė ir kiti susitikimo dalyviai. Apie Čiornaja Padina kaimą ir jo gyventojus, prisiminimais pasidalino 1968 metais kaimą aplankęs būsimasis Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras Vidmantas Pavilonis. Sukilėlių tremtinių palikuonis sujaudino dokumentinio filmo ,,Troškulys“ (rež. A. Maceina) peržiūra. Jie pirmą kartą pamatė Čiornaja Padina kaimą, jo apylinkes, buitį, išgirdo ten gyvenančių lietuvių palikuonių pasakojimus. Juk tai – jų tėvų gimtinė.

1863 metų sukilimo metai

Paroda priminė 1863-ųjų sukilime naudotus įrankius ir ginklus

Marijampolė. Kraštotyros muziejaus „Saulėračio“ galerijoje veikė edukacinė paroda „1863 metų sukilimui atminti...“. Į atidarymą susirinko marijampoliečiai, besidomintys istorija ir kultūra, atvyko Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Valančius.

Parodos, primenančios lankytojams prieš 150 metų įvykusį sukilimą, parodos dizainą sukūrė muziejaus darbuotojas, žinomas fotomenininkas Romas Linionis. Ekspozicijoje – to meto įrankiai, ginklai, apranga, sukilėlių portretai ir kt. Kaip parodos atidaryme sakė muziejaus direktorius Antanas Pileckas, bajorų, valstiečių, amatininkų ir miestiečių suvienytą siekį į laisvę, iš anksto pasmerktą žūčiai, simbolizuoja kryžiais nuklotas „kelias“ – toks dizainerio sumanymas. Daugelį svarbiausių istorinių momentų ir jų reikšmę tolesniam Lietuvos vystymuisi parodos atidaryme išsakė istorikas Jonas Gustaitis. Jo pasakojimas prikaustė ir vyresnius klausytojus, ir dalyvavusius vyresnių klasių mokinius. Buvos prisimintos sukilimo ištakos, Marijampolės krašto politinė padėtis to meto Augustavo gubernijoje, pagrindiniai mūšiai (vienas jų – prie Čystos Būdos kaimo (dabar čia Vinčų geležinkelio stotis)) ir sukilimo vadai – Zigmantas Sierakauskas, Konstantinas Kalinauskas, kun. Antanas Mackevičius. Istorikas neabejoja, jog šis sukilimas turėjo didelės įtakos 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto gimimui. Jo teigimu, po numalšinto sukilimo nelikus normalaus bajorų sluoksnio iškilo lietuviškoji inteligentija, atvedusi mūsų šalį į valstybingumo atkūrimą. „Dvidešimt akto signatarų parodė, ko turime siekti. Lietuvos visuomenėje įvyko lūžis, o motinai Europai reiškė, kad demokratija stipriai pasistūmėjo į Rytus“, – tvirtino istorikas J. Gustaitis.

Etnografija

Kiek išliks tradiciniai giedojimai

Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, parapijos grigališkojo choralo studijos giesmininkai

Klaipėda. Etnokultūros centras miestiečius ir svečius spalio 26 dieną pakvietė į renginių ciklo „Tradiciniai giedojimai“ vakarą „Išlydime išėjusius: giesme ar romansu?“ Renginio organizatoriai, atsiliepdami į sparčiai nykstančias šermenų giedojimo tradicijas, kvietė dalyvius kartu pamąstyti apie giedojimo šermenyse prasmę ir grožį. Renginyje dalyvavo Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, parapijos grigališkojo choralo studija (vadovas V. Budeckis), kuri tą vakarą vadovavo tradiciniams liaudies giedojimams.

Kronika

Susitiko su filmo apie bičių gyvenimą kūrėju

Bronislava Buchienė

Petro Abukevičiaus premijos laureatas Valdas Mikolaitis Autorės nuotrauka

Tytuvėnai. Vaikiško žaidimo motyvas „Bitute, pilkoji, iš kur medų nešioji?“ skambėjo mintyse nuo tos dienos, kai pamačiau skelbimą, kviečiantį į Tytuvėnų regioninio parko Lankytojų centrą susitikti su keturioliktuoju režisieriaus Petro Abukevičiaus premijos už geriausią filmą apie gamtą laureatu, šiluviškiu Valdu Mikolaičiu. Pranešta, kad įvyks filmo „Pavienės bitės“ peržiūra.

Kronika

Pristatyta knyga apie kryždirbystę ir medinius paminklus

Kaune, Šv. Jurgio kankinio bažnyčioje pristatyta knyga „Kryždirbystės kūriniai ir mediniai paminklai“. Tai – dailininko, architekto, daug metų atidavusio Kauno paminklosaugai, kultūros paveldo puoselėjimui Jono Lukšės darbas. Autorius piešiniuose įamžino Kauno šventovėse, viešosiose erdvėse, prie istorinių vietų esančius kryžius, stogastulpius, medines skulptūras. Visa tai byloja apie atmintinas datas, istorinius įvykius ir iškilias asmenybes. Šį knyga – tarsi vadovėlis ar Kauno veidrodis. Joje menotyros mokslų dr. Jolantos Zabulytės įvadas. Čia apžvelgiami mažosios architektūros, skulptūros, tautodailės meistrų darbai. Knygą išleido XXVII knygos mėgėjų draugija. Šiais metais ji mini atkūrimo dvidešimtmetį. Neįprastu renginiu šioje sakralioje aplinkoje pasidžiaugė, knygos leidėjus ir autorių sveikino mecenatai – Radvilė Morkūnaitė ir Steponas Vaičikauskas, Kauno miesto savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jasaitytė. Muzikinę programą atliko fleitininkė Lidija Gomolickaitė-Grudzinskaitė ir klarnetininkas Audrius Barniškis.

Kronika

Klegėjo visa Lietuva

Prof. Laima Kalėdienė,

Doc. Janina Švambarytė-Valuižienė

Lietuvių kalbos institutas

Radviliškio krašto suvalkiečių prisistatymas

Šeduva. Spalio 18 dienos pavakare čai įvyko tokia tarmių šventė, kuri išsiskyrė iš daugelio kitų, Tarmių metais organizuotų visoje Lietuvoje. Keturių šaunių moterų – Kristinos Kacevičienės (Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės), Aldonos Januševičienės (Viešosios bibliotekos direktorės), Vilmos Merkytės (etnomuzikologės, Viešosios bibliotekos renginių organizatorės) ir Izolinos Stanulienės (Šeduvos miesto seniūnijos vyriausiosios specialistės) – sumanymas buvo, pagalvojus, labai paprastas, bet neįprastas, kitoks nei visų: sukviesti įvairių lietuvių kalbos tarmių atstovus, gyvenančius Radviliškio rajone, ir vietinius, šeduvius, į tarmių varžytuves. Ne suvežti atstovus iš visų kraštų, o sukviesti čia pat, Šeduvoje ir Radviliškyje, gyvenančius žemaičius, dzūkus, suvalkiečius ir aukštaičius, tokius savus, jau tapusius vietiniais. Kas atitekėjo, kas žmoną gražuolę susirado, kas paskyrimą kaip jaunasis specialistas tarybiniais metais gavo, kas dar kokiais keliais į šiuos kraštus pateko, o paaiškėjo, kad yra atvykusių beveik iš visos Lietuvos, atvažiavusių ir likusių, tapusių šio krašto savastimi.

Kronika

„Rakavonių droblius“

Violeta Develienė

UTENA. Lietuvių kalboje iš seno skiriamos dvi pagrindinės tarmės – aukštaičių ir žemaičių. Kadangi 2013-ieji yra Tarmių metai, tad Utenos kultūros centro darbuotojai sugalvojo spalio pabaigoje suruošti smagų tarmių festivalį sau ir savo draugams. Nedaug poetų rašo tarmiškai, tad festivalio dalyviai ir svečiai galėjo pasidžiaugti, kai savo eiles gimtąja tarme skaitė pasvalietis Vladas Braziūnas, uteniškiai Regina Katinaitė-Lumpickienė ir Alvydas Katinas, dzūkuojantis švenčioniškis Gaudentas Kurila ir zarasiškis Algirdas Svidinskas. Uteniškių tarme svečius dainomis pasveikino Ramunė Miečiutė ir Rimantas Sinica. Atidarymo vakarą muzikiniais intarpais papuošė aukštaitis Algirdas Svidinskas, kuris net ir dainuodamas nesiskiria su tarme. Žemaitis Povilas Girdenis žavėjo žiūrovus žemaitiškais šposais bei kitokių dainų melodijomis. Šventės metu dalyviai, žaismingai vakaro vedėjų Vidos Kairienės ir Reginos Katinaitės-Lumpickienės paskatinti, talkino vieni kitiems versdami posmus iš aukštaičių tarmės į žemaičių šnektą bei padėdami dainuoti muzikantams. Tarmių festivalio atidarymo šventėje sveikinimo žodžius, gėlių žiedus ir atminimo dovanas kuriantiesiems dovanojo Utenos miesto meras Alvydas Katinas ir Utenos Kultūros centro direktorė Asta Motūzienė. Tris dienas uteniškiai ir miesto svečiai galėjo rinktis, į kokį miestelį Utenos rajone važiuoti, kokį spektaklį žiūrėti.

Išnašos

Knyga lietuvių aviacijos žygių sukaktims bei Tarmių metams

Knygos viršelis

2013 metais išleista Irenos Žukauskaitės-Jacevičienės knyga „Žemaičių sakalų giesmė“ skirta, be kita ko, ir dviem svarbiems šiemet pažymimiems tikslams – garsiųjų tautos didvyrių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečio sukakčiai ir paskelbtiems Tarmių metams. Be to, knyga skirta ir kitiems garbingiems prieš 80 metų buvusiems įvykiams, susijusiems su Lietuvos aviacijos istorija, prisiminti Antano Gustaičio skrydį lėktuvais ANBO aplink Europą, Felikso Vaitkaus skrydį per Atlantą, Julijono Kumpikevičiaus tarptautinį civilinį skrydį iš Prahos į Kauną. Knyga įdomi surinktomis ir publikuojamomis Lietuvos aviacijos istorijos nuotraukomis bei autorės tekstais, tarp kurių yra žymiųjų lakūnų ir kitų aviacijos žymūnų garbei skirti eilėraščiai ir jų „vertimas“ į žemaičių tarmę. Eilėraščiai, kuriuos žemaičių tarme pateikė Biruta Zabitienė ir Petras Zabitis, – išties puiki dovana šiai prie Baltijos jūros esančiai genčiai šiais Tarmių metais. Į šią knygą-rinktinę sudėti kai kurie tekstai iš autorės anksčiau sudarytų septynių knygų ir dokumentinės archyvinės nuotraukos iš valstybinių ir asmeninių archyvų bei nauji kūriniai. Knyga yra reikšminga gausiomis nuotraukomis iš Lietuvos aviacijos istorijos, pradedant dailininko Antano Šakalio sukurtu Kazimiero Simanavičiaus, dar 1650 metais Amsterdame išleistos knygos „Didysis artilerijos menas“ autoriaus, portretu, primenant jau minėtus ryškius Lietuvos aviacijos istorijos momentus ir mažiau mums žinomų lakūnų, ypač kilusių iš žemaičių krašto, karo lakūnų Viktoro Reimonto, Alfonso Svilo, Juozo Vaičiaus žygius ir šių dienų aviatorių Jurgio Kairio, Vytauto Lapėno, karinių oro pajėgų vado Edvardo Mažeikio ir kitų pasiekimus. Aišku, knygoje gausiausiai paminėti S. Dariaus ir S. Girėno (įsimintinos istorinėmis tapusiomis dokumentinės nuotraukos, liudijusios viltingą tautiečių S. Dariaus ir S. Girėno lėktuvo laukimą, skausmingų laidotuvių momentus) bei F. Vaitkaus skrydžio įvykiai ir jų atminimui skirti įamžinimo ženklai. Rinktinėje gausu dabartinių paminėjimų ir renginių, skirtų aviacijos įvykiams prisiminti, nuotraukų, o po jomis pateikti platoki prierašai irgi primena pamirštas istorines datas. Knygos pradžioje yra iliustracijų ir nuotraukų iš pasaulio aviacijos istorijos.

Penktadienio pokalbiai

Vaistas sielai ir viltis gyventi

Kodėl Nelė Paltinienė savo koncertus pradeda giesme Švč. Mergelei Marijai ir ką jai duoda tikėjimas

Dainininkė Nelė Paltinienė

Legendinė Nelė Paltinienė, kuri įrašyta į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausiai dainuojanti šalies pilietė, dainuoja nuo 1951-ųjų, o į sceną lipa jau 63-čius metus. Energinga, scenoje vis besišypsanti moteris prisipažino, kad žiūrėdama į dabartinius estrados dainininkus kartais pamini, kad šie dar nebuvo gimę, kai ji jau dainavo. Nelė sako, kad didžiausia laimė jai – koncertuoti pilnoje salėje, jog žmonių širdžių šiluma, kurią jaučia dainuodama, ne mažiau svarbi nei Antano Šabaniausko premija ar Lietuvos Prezidento apdovanojimas už ilgametę koncertinę veiklą. Beje, jau daugiau kaip 30 metų legendinė estrados dainininkė kiekvieną savo koncertą pradeda giesme Švč. Mergelei Marijai, dėkodama už jos pagalbą kasdien ir sunkiais gyvenimo metais.

Penktadienio pokalbiai

Apie keliones, keliautojus ir... prestižines premijas

Gerimantas Statinis Algio Kuzmicko nuotrauka

Daug žmonių mėgsta keliauti. Žurnalistas ir rašytojas Gerimantas Statinis, Lietuvos žurnalistų sąjungoje subūręs „Kelionių ir pramogų“ klubą, pomėgį keliauti pavertė būrio žmonių jungiamąja grandimi, kuri susieja ne tik šiandienos keliautojus, bet ir kažkada šia aistra sirgusius žmones, primena jų keliones ir idėjas, jas atgamina ir įprasmina naujai. Lietuvos žurnalistų sąjungos „Kelionių ir pramogų“ klubo nariai šiemet aplankė Aukštojo kalvą, aukščiausią Lietuvos vietą, iškilusią į 293 metrų aukštį virš jūros lygio, „Lituanicos“ žūties vietą, ruošiasi į ekspediciją Antano Poškos keliais po Indiją šio keliautojo 110-ųjų gimimo metinių proga. Gerimanto Statinio šiemet išleista knyga „Gedimino Akstino viršūnė. Senojo ledkirčio istorijos“ ir dokumentinis filmas „Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis“ pelnė prestižinę Lietuvos žurnalistų sąjungos Vinco Kudirkos premiją. Tad su Gerimantu ir kalbėjomės apie aistrą keliauti ir jos įprasminimą.

Retro

Gyvenęs dėl šviesesnės mūsų ateities

Vaikų rašytojo, kraštotyrininko ir pedagogo Prano Mašioto (1863 12 19 – 1940 09 14) 150-osioms gimimo metinėms

Vilmantas KRIKŠTAPONIS

Rašytojas Pranas Mašiotas

Yra žmonių, kurie iš kitų išsiskiria savo gabumu, darbštumu, drąsa ir kitomis teigiamomis savybėmis. Kai dažnas žmogus savo gyvenimo vieškeliu eina nulenkęs galvą arba tenkindamas savo poreikius kitų žmonių sąskaita yra nepatenkintas, pozityiai mąstantis eina su visa energija link savo tikslo ir laimi ne sau, bet savo tautai. Toks buvo ir XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių tautinio judėjimo dalyvis, varpininkas, pedagogas, kraštotyrininkas ir vaikų rašytojas Pranas Mašiotas, nuo kurio gimimo prabėgo 150 metų.

Kronika

Duris atvėrė atnaujintas kultūros centras

Rūta Averkienė

Kerpama simbolinė juostelė

MERKINĖ. Miestelio bendruomenė gavo didelę dovaną – metams besibaigiant duris atvėrė atnaujintas Varėnos kultūros centro Merkinės filialas. Šviesios, dailiai atnaujintos pastato erdvės kviečia turiningai ir jaukiai praleisti laisvalaikį dalyvaujant įvairiuose renginiuose, kurių, kaip žadėjo kultūros darbuotojai centro atidarymo metu, tikrai netrūks.

Kronika

Atidarė atnaujintą kultūros centrą, pristatė knygą

Bronius VERTELKA

Atnaujintą kultūros centrą palaimino Subačiaus klebonas kun. Albertas Kasperavičius (kairėje) ir Karsakiškio klebonas kun. Jonas Morkvėnas

TILTAGALIAI. Lapkričio 30-ąją miestelyje vyko atnaujinto kultūros centro atidarymo šventė „Čia – mūsų namai“ ir Vlado Žilio knygos „Sugrįžkime į praeitį“ pristatymas.

Tiltagaliuose 34 metus išstovėjęs pastatas prašėsi rimto remonto. Per 9 mėnesius UAB „Stapora“ sugebėjo jį pakeisti taip, kad šiandien čia šilta ir jauku. Jau veikia dailės ir choreografijos būreliai – pasistengė neseniai čia dirbti atėjusi Odeta Petrauskienė.