|
Apie įpročius, nuostabą ir tikruosius dalykų vardus
Valdas Kilpys
Praėjusios savaitės įvykius Lietuvoje apibūdinantis žodis galėtų būti... įprotis. Daugelis rezonansinių įvykių ir žinių buvo susiję būtent su įpratimu, pasikartojamumu ar tiesiog su nenoru vėl iš naujo nusibraukti dulkių ir pilkybės šydą nuo akių ir smegenų. Ne veltui nemažai garsiųjų Bažnyčios tėvų, kalbėdami apie tikėjimą, akcentuoja reikalingumą kiekvieną kartą į įvairius reiškinius žvelgti tarsi vaiko akimis, su nuostaba ir pasirengimu juos permąstyti Dievo šviesoje. Atsinaujinimas būtinas visose gyvenimo srityse. Valstybės gyvenimo peripetijos ir jų vertinimas ne išimtis. Bet apie viską iš eilės...
Pirmoji naujiena, užkariavusi Lietuvos viešąją erdvę, susijusi su itin keistais ir sunkiai suvokiamais dalykais. Vienas naujienų portalas aprašė, kaip Vilniaus Sofijos Kovalevskajos vidurinės mokyklos ir Vasilijaus Kačalovo gimnazijos mokiniai buvo kasmet vežiojami į Rusijos sukarintas stovyklas Sojuz. Ten jie buvo mokomi įvairių karinių dalykų ir (svarbiausia) auklėjami ne visai Lietuvai draugiška dvasia. Keisčiausia yra tai, kad ši informacija daugeliui buvo seniai žinoma ir niekas nieko nesiėmė. Kas įdėmiau skaito naujienas, be vargo prisimins, kad šios istorijos užuomazgos spaudoje buvo pasirodžiusios prieš porą metų. Tik anuomet tas niekam neparūpo. Susiduriame su situacija, kai atsakingiems asmenims tiesiog tingu imtis kokių nors priemonių, nes taip įprasta. Vilniaus savivaldybės Švietimo skyrius, Švietimo ir mokslo ministerija ir pats Valstybės saugumo departamentas apie šias stovyklas žinojo, abejingai stebėjo ir nieko nedarė. O kam? Juk teisinių poveikio formų nėra (ministras Dainius Pavalkis sakė, kad negali kontroliuoti mokyklų vadovų), vadinasi, atsiranda proga iš įpročio pasišalinti ir nematyti, kaip plaunami patys paveikiausi skalbimui jaunųjų piliečių protai. Gerokai įsisiūbavus šiam skandalui, saugumiečių vadas G. Grina guodėsi: Problema ta, kad ta trečiųjų šalių veikla dažniausiai nesikerta su jokiais įstatymais. Todėl mes turime ieškoti būdų, kaip irgi teisėtais būdais priešpastatyti tokiai veiklai mūsų valstybines struktūras. Tai yra mūsų piliečiai. Puikus pavyzdys, kai įstatymai prieštarauja sveikam protui ir lieka visada atviras klausimas, ką daryti, kai patys sau pradedame veržtis kilpą ant kaklo? Pasirinkimas paprastas: sveikas protas arba nesveiki įstatymai. Tradiciškai įprastai manome, kad įstatymas kažkodėl yra viršesnis už sveiką protą ar net sąžinę...
Grįžkime prie karo reikalų: šioje srityje sveikas protas nugalėjo greičiau ir praėjusios savaitės naujiena tikrai džiugi Lietuvoje nuolat budės daugiau nei 2,5 tūkst. gerai parengtų karių, kurie per labai trumpą laiką galės atsidurti konflikto vietoje, likviduoti agresijos židinius ir kitiems kariuomenės padaliniams suteiks laiko pasiruošti. Kalbant paprasčiau, kariuomenės rankos dabar nebebus taip supančiotos įstatymais, kaip buvo iki šiol. Kalbėdamas apie greitojo reagavimo pajėgas, norėčiau paminėti, kad jas sudarys dvi bataliono kovinės grupės, karinių oro pajėgų, specialiųjų pajėgų ir logistinės paramos elementai. Bataliono kovinės grupės kovinėms užduotims suformuoti bataliono dydžio kariniai vienetai, savo sudėtyje turintys žvalgybos, ugnies paramos, kovinio aprūpinimo, oro gynybos, inžinerinius ir kitus pajėgumus. Kiekvieną jų sudarys apie 800 karių, žurnalistams sakė kariuomenės vadas gen. mjr. J. V. Žukas. Paminėtina, kad reakcijos laikas yra tik dvi valandos. Beje, visiems seniai žinoma, kad parašas ant dokumento ir skambus kovinės grupės pavadinimas paprastų specialiųjų pajėgų karių reindžeriais nepadaro. Jie lieka tokie, kokie ir buvo, tik kinta jų teisinis statusas. O tai irgi nemažai reiškia.
Verslininkų įpročių galia puikiai reiškiasi ir Lietuvos degalų rinkoje. Nors visais kanalais skelbiama, kad praėjusi savaitė vos ne rekordinė pagal kritusias naftos kainas, tačiau degalų kainoms tai tradiciškai įtakos beveik neturi. Jei proporcingai lygintume dabartinę Brent naftos barelio kainą (88 JAV doleriai) su ta, kai ji siekė per 100 JAV dolerių, pamatytume, kad degalinėse degalai praktiškai neatpigo. Kodėl taip nutinka, aiškintis neverta, tai tiesiog įpročio galia. Viešumoje pasiaiškinama maždaug taip: Kol kas prekiaujame anksčiau pirktais, brangesniais, degalais. Juokinga ir graudu, tačiau tada, kai naftos perdirbimo įmonės gaus degalus, pagamintus iš pigesnės naftos, jos kaina bus kita ir vėl ši karuselė suksis kaip anksčiau, nes vartotojai įpratę tiek mokėti, nes jų atmintis trumpa. Amnezija, ne kitaip.
Ligos tema itin garsiai skamba ir Lietuvoje. Mokslininkai trimituoja, kad tūkstančius gyvybių pastaraisiais mėnesiais nusinešusios Ebolos atvejai artimiausiomis savaitėmis gali būti užfiksuoti Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje. Savaime suprantama, pasieks ir Lietuvą. Antradienį Vilniuje vyko Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdis, kuriame dalyvavo operacijų centro nariai iš Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio visuomenės sveikatos centrų ir tuose miestuose esančių ligoninių, kuriose galėtų būti gydomi Ebolos virusu užsikrėtę pacientai, atstovai. Vyko svarbus susirinkimas. Po jo bus tikrinamos ligoninės ir medikų pasirengimas nustatyti bei gydyti Lietuvoje niekada anksčiau nefiksuotą infekcinę ligą, apsisaugoti nuo jos. Beveik pasaulio pabaiga importuota iš Afrikos. Tačiau realybė yra kiek kitokia. Įdomumo vardan pabandykime drauge analizuoti situaciją. Pirmiausia, faktas yra tai, kad Europoje šiuo metu Ebola serga vienas asmuo, o JAV dar keli. Afrikoje sergančiųjų skaičius peržengė 8000 žmonių. Kadangi, ačiū Dievui, liga plinta tik per skysčius, o juodajame žemyne higiena, švelniai tariant, šlubuoja, tai nieko nuostabaus, kad ligonių skaičiai ten auga. Europiečių įprotis plauti rankas ir indus yra geriausias ligos užkardymas. Lyginant mirčių nuo Ebolos statistiką su mirtingumu nuo diabeto, gripo komplikacijų ar širdies ir kraujagyslių ligų, ši liga atrodo juokingas nesusipratimas. Paukščių gripas, kempinligė ir panašios ligos to paties lizdo paukščiai. Pasaulio sveikatos organizacijos biurokratai neturėtų ką veikti, jei neužsiimtų globalių baubų propaganda. Daug prisideda ir Afrikos šalims paramą skirstančių ir teikiančių organizacijų atstovai. Ką jau kalbėti apie farmacijos milžinus. Galiu garantuoti, kad po kelių mėnesių, gal pusmečio, kai Ebolos korta bus mušta, sulauksime kito, eilinio baubo. Taip nutiko su aukščiau išvardytomis globaliomis ligomis, taip nutiks ir su Ebola. XXI amžiaus maras yra kitoks. Geriau nepamirškime plauti rankų ir grūdinkimės (skiepytis nebūtina), nes artėja gripas.
Truputį keista, kad sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė praėjusią savaitę labiau rūpinosi ne tuo, kaip gyvybes išsaugoti, bet kaip jas atimti. Mintyje turiu jos pristatytą medikamentinį nėštumo nutraukimo būdą. Ypatingo skirtumo tarp medikamentinio ir chirurginio nėštumo nutraukimo, ypač medikamentinio nėštumo nutraukimo ankstyvojoje stadijoje, nematyčiau. Iki susipažinimo su aprašu aš turėjau daugiau neigiamą nuomonę dėl medikamentinio nėštumo nutraukimo negu dabar, o kadangi susipažinau su daug daugiau informacijos, aš manau, kad tinkamai atliktas vienas ar kitas nėštumo nutraukimas, jei toks moters apsisprendimas, jis būtų tolygus, galbūt moteriai psichologiškai lengvesnis, spaudos konferencijoje tvirtino R. Šalaševičiūtė. Nesiimsime analizuoti medikamentinio aborto pliusų ir minusų, tačiau faktas lieka faktu: sveikatos (ir gyvybės) apsaugos ministrė visai šaliai bruko humaniškesnį žudymo būdą. Kaip neprisiminsi dar vieno kalambūro, kuris itin populiarus tarp patriotiškai nusiteikusių karių. Dabartinis krašto apsaugos ministras už akių dažnai vadinamas krašto pasidavimo ministru.
Belaukiant kitos, ne mažiau įdomesnės savaitės, lieka tik nepasiduoti įpročių galiai. Nebijokite nustebti ir dalykus įvardinti tikraisiais vardais.
© 2014 XXI amžius
|