Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Minėjo pergalę prie Mėlynųjų vandenų

Praėjusį penktadienį Vilniaus Katedros aikštėje aidėjo senovinio pabūklo ir modernių šiuolaikinių ginklų salvės – minėjome Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pergalę prie Mėlynųjų vandenų.

Renginyje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, elitinio XIV amžiaus kario apranga vilkintys kariai, garbės salves atliko Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kovotojai. Aidint šautuvų salvėms aikštėje valstybės simbolikos rikiuotėmis (Gediminaičių stulpais, Vyčio kryžiais ir kitais) sustojo fakelais nešini Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai. Renginyje žiūrovai taip pat galėjo išvysti XIV amžiaus karių aprangą vilkinčius Raitosios policijos pareigūnus su žirgais.

Apie įpročius, nuostabą ir tikruosius dalykų vardus

Valdas Kilpys

Praėjusios savaitės įvykius Lietuvoje apibūdinantis žodis galėtų būti... įprotis. Daugelis rezonansinių įvykių ir žinių buvo susiję būtent su įpratimu, pasikartojamumu ar tiesiog su nenoru vėl iš naujo nusibraukti dulkių ir pilkybės šydą nuo akių ir smegenų. Ne veltui nemažai garsiųjų Bažnyčios tėvų, kalbėdami apie tikėjimą, akcentuoja reikalingumą kiekvieną kartą į įvairius reiškinius žvelgti tarsi vaiko akimis, su nuostaba ir pasirengimu juos permąstyti Dievo šviesoje. Atsinaujinimas būtinas visose gyvenimo srityse. Valstybės gyvenimo peripetijos ir jų vertinimas — ne išimtis. Bet apie viską iš eilės...

Pirmoji naujiena, užkariavusi Lietuvos viešąją erdvę, susijusi su itin keistais ir sunkiai suvokiamais dalykais. Vienas naujienų portalas aprašė, kaip Vilniaus Sofijos Kovalevskajos vidurinės mokyklos ir Vasilijaus Kačalovo gimnazijos mokiniai buvo kasmet vežiojami į Rusijos sukarintas stovyklas „Sojuz“. Ten jie buvo mokomi įvairių karinių dalykų ir (svarbiausia) auklėjami ne visai Lietuvai draugiška dvasia. Keisčiausia yra tai, kad ši informacija daugeliui buvo seniai žinoma ir niekas nieko nesiėmė. Kas įdėmiau skaito naujienas, be vargo prisimins, kad šios istorijos užuomazgos spaudoje buvo pasirodžiusios prieš porą metų. Tik anuomet tas niekam neparūpo. Susiduriame su situacija, kai atsakingiems asmenims tiesiog tingu imtis kokių nors priemonių, nes taip įprasta. Vilniaus savivaldybės Švietimo skyrius, Švietimo ir mokslo ministerija ir pats Valstybės saugumo departamentas apie šias stovyklas žinojo, abejingai stebėjo ir nieko nedarė. O kam? Juk teisinių poveikio formų nėra (ministras Dainius Pavalkis sakė, kad „negali kontroliuoti mokyklų vadovų“), vadinasi, atsiranda proga iš įpročio pasišalinti ir nematyti, kaip „plaunami“ patys paveikiausi „skalbimui“ jaunųjų piliečių protai. Gerokai įsisiūbavus šiam skandalui, saugumiečių vadas G. Grina guodėsi: „Problema ta, kad ta trečiųjų šalių veikla dažniausiai nesikerta su jokiais įstatymais. Todėl mes turime ieškoti būdų, kaip – irgi teisėtais būdais – priešpastatyti tokiai veiklai mūsų valstybines struktūras. Tai yra mūsų piliečiai“. Puikus pavyzdys, kai įstatymai prieštarauja sveikam protui ir lieka visada atviras klausimas, ką daryti, kai patys sau pradedame veržtis kilpą ant kaklo? Pasirinkimas paprastas: sveikas protas arba „nesveiki“ įstatymai. Tradiciškai įprastai manome, kad įstatymas kažkodėl yra viršesnis už sveiką protą ar net sąžinę...

Krašto apsaugos sistema imasi teisinių ir praktinių priemonių kovai su galimomis nekonvencinio karo grėsmėmis

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas

Spalio 13 dieną krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas Krašto apsaugos ministerijoje pristatė naujas teisines ir praktines priemones, skirtas tinkamai reaguoti į naujo tipo – nekonvencinio – karo grėsmes.

„Susiklosčiusi geopolitinė situacija įpareigoja turėti visas reikiamas priemones – tiek teisines, tiek karines, kad galėtume užtikrinti greitą ir tinkamą reagavimą į šalies saugumui kylančius iššūkius ir grėsmes. Šiandien galiojančios kariuomenės aktyvavimo procedūros, karių turimos teisės ir įgaliojimai neužtikrina reikiamos apimties ir greito atsako“, – sakė ministras J. Olekas. Būtent šiuos pakeitimus – įstatymo projektą dėl karinės jėgos panaudojimo – krašto apsaugos ministras spalio 13 dieną užregistravo Seime. J. Olekas akcentavo, kad šiandieniniame kontekste būtini efektyvesni kariuomenės aktyvavimo mechanizmai, platesnės karinės ginkluotės panaudojimo ir įgaliojimų ribos. Todėl siūloma suteikti Prezidentui Seimo pritarimu galimybę tiesiogiai panaudoti Lietuvos kariuomenę su visomis operacijai reikalingomis karinėmis priemonėmis ir įgaliojimais. Ministras J. Olekas pažymėjo, kad jeigu nėra įvesta karo padėtis, Lietuvos kariuomenė gali teikti tik pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms pagal jų prašymus, kai šios neturi pakankamų ar tinkamų pajėgumų. Ypač aktualūs atvejai, kada kariuomenė teiktų tokią pagalbą antiteroristinėse operacijose ar nepaprastosios padėties atveju. Tokiais atvejais kariai gali naudoti ginklus tik savigynos tikslais ir neturi jokių įgaliojimų asmenų atžvilgiu – negali duoti jiems nurodymų, negali jų sulaikyti ar patikrinti jų dokumentus, negali patekti į patalpas ar jas apžiūrėti ir pan. Dabartiniame Kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statute neaptartos ir visos karinės ginkluotės panaudojimo galimybės, o reguliuojamas tik šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimas, nors Lietuvos kariuomenė disponuoja ir prireikus galėtų naudoti kur kas platesnį techninių jėgos priemonių spektrą, t.y. karinę techniką ir sprogmenis. Todėl ministras J. Olekas siūlo nustatyti visos ginkluotės, apimant visų kategorijų ginklus, specialias priemones, sprogmenis ir karinę techniką, panaudojimą. Didesnės apimties karinė jėga galėtų būti naudojama tik išskirtiniais atvejais: saugant valstybės teritoriją, stebint, kontroliuojant ir ginant Lietuvos Respublikos oro erdvę, teritorinę jūrą, teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms nepaprastosios padėties atveju ar vykdant teroro išpuolio likvidavimo operacijas.

Lietuvoje besigydantys ukrainiečiai yra tikri savo šalies patriotai

Atsargos majoras Albertas Daugirdas (kairėje) su Lietuvoje gydomais ukrainiečių kariais

Spalio 11 dieną Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje besigydančius ukrainiečius karius savanorius aplankė Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus (LKKSS VAS) valdybos pirmininkas, atsargos majoras Albertas Daugirdas. Susitikęs su ukrainiečiais, atsargos majoras kariuomenės kūrėjų ir karių vardu perdavė jiems už LKKSS VAS ir Afganistane tarnavusių karių lėšas nupirktas karines uniformas ir batus.

„Turime daug ko iš šių žmonių pasimokyti: drąsos, ryžto, atsidavimo ir pasiaukojimo. Tai – tikri savo šalies patriotai, nepabijoję šaliai sunkiu metu imti ginklą ir kovoti, – apie Lietuvoje gydomus ukrainiečius kalbėjo atsargos majoras A. Daugirdas. – Ukrainiečiai, kurie buvo sužeisti gindami savo šalį, yra verti didžiausios pagarbos, tad jų pageidavimas turėti naujas uniformas mūsų Sąjungos nariams buvo garbės reikalas“, – sakė A. Daugirdas. Atsargos karininkas, pabendravęs su ukrainiečiais, paminėjo, kad nepaisant to, jog dauguma jų greičiausiai jau negalės sugrįžti į rikiuotę, tačiau širdyse visi jie išliks kariai, pasiryžę aukotis vardan kitų ir savo šalies.