|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Gyvenimas gražus tiek, kiek mokėsi juo džiaugtis ir rasti pozityvių dalykų. Taip su nemažu nerimu širdyje rinkosi žygio už blaivybę dalyviai į Šv. Jėzaus Širdies bažnyčią Kazlų Rūdoje. Anot kunigo Igno Plioraičio mokymų, tik su tikėjimu ir Dievu širdyje galime įveikti gyvenimo vingius, tad žygį pradėjome šv. Mišiomis ir klebono kun. Renaldo Janušausko palaiminimu bei žygio vėliavos pašventinimu. Ankstyvą rytą žygeivių išlydėti atvyko vicemerė Ramutė Vinikienė ir vienuolė Joana Genovaitė Andriukonytė. Gavę abiejų palaiminimą, išvykome į Višakio Rūdą prie šaltinėlio gauti dangiškosios Motinos palaimos. Čia susipažinę ir aptarę mobilaus renginio programą, iškeliavome į Šakius. Prasidėjus mobiliam renginiui, rinkome parašus iš vietos bendruomenės narių, dėl to, kad lietuviai išmoktų linksmintis be alkoholio ten, kur yra nepilnamečių. Šakiečiai mus priėmė labai svetingai, pasirašė po peticija ne tik Šakių bendruomenės gyventojai, bet ir savivaldybės administracija, nepašykštėjo parašo net pats Šakių meras Juozas Bertašius ir palinkėjo mums sėkmingo žygio. Per dvi valandas buvo surinkta apie 100 parašų, tuo labai didžiavosi mūsų žygeiviai. Pakeliui aplankėme Keturnaujienos koplyčią. Ten susipažinome su Aneliukės Matijošaitienės regėjimais, kuriuos nuoširdžiai mums papasakojo jos draugės. Aplankę Sudargo piliakalnius, atvykome į Raudonę. Mus pasitiko Algirdas Mačiulaitis ir Vidutė Šeštokienė su sūriu ir gira. Visi buvome pamaloninti jų svetingumo, draugiškumo ir nuoširdumo. Pirmasis vakaras, praleistas su raudoniškiais, buvo sušildytas žmonių širdžių liepsnelės, kuri neužgeso viso žygio metu, tai galėtų patvirtinti visi žygio dalyviai. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |