|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Krašto apsaugos sistema imasi teisinių ir praktinių priemonių kovai su galimomis nekonvencinio karo grėsmėmis
Spalio 13 dieną krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas Krašto apsaugos ministerijoje pristatė naujas teisines ir praktines priemones, skirtas tinkamai reaguoti į naujo tipo nekonvencinio karo grėsmes. Susiklosčiusi geopolitinė situacija įpareigoja turėti visas reikiamas priemones tiek teisines, tiek karines, kad galėtume užtikrinti greitą ir tinkamą reagavimą į šalies saugumui kylančius iššūkius ir grėsmes. Šiandien galiojančios kariuomenės aktyvavimo procedūros, karių turimos teisės ir įgaliojimai neužtikrina reikiamos apimties ir greito atsako, sakė ministras J. Olekas. Būtent šiuos pakeitimus įstatymo projektą dėl karinės jėgos panaudojimo krašto apsaugos ministras spalio 13 dieną užregistravo Seime. J. Olekas akcentavo, kad šiandieniniame kontekste būtini efektyvesni kariuomenės aktyvavimo mechanizmai, platesnės karinės ginkluotės panaudojimo ir įgaliojimų ribos. Todėl siūloma suteikti Prezidentui Seimo pritarimu galimybę tiesiogiai panaudoti Lietuvos kariuomenę su visomis operacijai reikalingomis karinėmis priemonėmis ir įgaliojimais. Ministras J. Olekas pažymėjo, kad jeigu nėra įvesta karo padėtis, Lietuvos kariuomenė gali teikti tik pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms pagal jų prašymus, kai šios neturi pakankamų ar tinkamų pajėgumų. Ypač aktualūs atvejai, kada kariuomenė teiktų tokią pagalbą antiteroristinėse operacijose ar nepaprastosios padėties atveju. Tokiais atvejais kariai gali naudoti ginklus tik savigynos tikslais ir neturi jokių įgaliojimų asmenų atžvilgiu negali duoti jiems nurodymų, negali jų sulaikyti ar patikrinti jų dokumentus, negali patekti į patalpas ar jas apžiūrėti ir pan. Dabartiniame Kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statute neaptartos ir visos karinės ginkluotės panaudojimo galimybės, o reguliuojamas tik šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimas, nors Lietuvos kariuomenė disponuoja ir prireikus galėtų naudoti kur kas platesnį techninių jėgos priemonių spektrą, t.y. karinę techniką ir sprogmenis. Todėl ministras J. Olekas siūlo nustatyti visos ginkluotės, apimant visų kategorijų ginklus, specialias priemones, sprogmenis ir karinę techniką, panaudojimą. Didesnės apimties karinė jėga galėtų būti naudojama tik išskirtiniais atvejais: saugant valstybės teritoriją, stebint, kontroliuojant ir ginant Lietuvos Respublikos oro erdvę, teritorinę jūrą, teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms nepaprastosios padėties atveju ar vykdant teroro išpuolio likvidavimo operacijas. Siekiant užtikrinti konstitucinio civilių demokratinės kontrolės principo įgyvendinimą, užtikrinant pagrįstą ir pakankamą karinių pajėgų kontrolę taikos metu, krašto apsaugos ministras siūlo įtvirtinti kertinius ir pagrindinius karinės jėgos naudojimo draudimus, ribojimus, siekiant užtikrinti, kad karinė jėga taikos metu nebūtų naudojama daugiau nei būtina pasiekti nustatytam karinės operacijos tikslui, kad karinė jėga būtų naudojama proporcingai, nepažeidžiant kitų teisės aktų reikalavimų, o apie jos naudojimą informuojama visuomenė. Pastaruoju metu iškyla naujo tipo grėsmės, tokios kaip tautinių mažumų kurstymas, provokacijos, nevalstybinių ginkluotų organizacijų bei grupuočių išpuoliai, neteisėtas valstybės sienos kirtimas, karinio tranzito procedūrų pažeidimas, neramumai kaimyninėse šalyse. Šios grėsmės gali kilti labai greitai, be išankstinių indikacijų, todėl Lietuvos kariuomenei atsiranda poreikis gebėti į tokias grėsmes reaguoti nedelsiant bei turėti tam reikiamus pajėgumus, tai yra greitojo reagavimo pajėgas, įsitikinęs kariuomenės vadas gen. mjr. J. V. Žukas. Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją, Lietuvos kariuomenė ketina sutelkti tam tikrus savo pajėgumus ir suformuoti greitojo reagavimo pajėgas, kurios galėtų reaguoti nedelsiant ir turėtų pakankamai kovinės galios užkirsti kelią priešiškų jėgų veiksmams šalies teritorijoje taikos metu. Nuo lapkričio 1 dienos pradėsiančias budėti greitojo reagavimo pajėgas sudarys dvi bataliono kovinės grupės, karinių oro pajėgų, specialiųjų pajėgų ir logistinės paramos elementai. Bataliono kovinės grupės kovinėms užduotims suformuoti bataliono dydžio kariniai vienetai, savo sudėtyje turintys žvalgybos, ugnies paramos, kovinio aprūpinimo, oro gynybos, inžinerinius ir kitus pajėgumus. Kiekvieną šių grupių sudarys apie 800 karių, vienos pagrindą sudarys Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų, kitos Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionai. Šios pajėgos bus pasirengusios veikti per 2 valandas nuo įsakymo gavimo. Vaidotas Linkus, kpt. Mindaugas Neimontas Alfredo Pliadžio nuotrauka
© 2014 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |