2014 m. spalio 17 d.    
Nr. 39
(2110)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Rožinio Karalienės šventėje – kvietimas įsijungti į vienybės ženklą

Biržiečiai Pasvalio bažnyčioje
su kun. Ernestu Želviu

Kun. Ernestas Želvys sako pamokslą

Eucharistinėje procesijoje –
kun. Ernestas Želvys su Švč. Sakramentu

Eucharistinė procesija

Pirmąjį spalio sekmadienį Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, atlaidai ir Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio grupės draugijos 10-mečio minėjimas. Liturgijos šventimas prasidėjo Rožinio malda, į kurią įvedė atlaidų svečias Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vikaras kun. Ernestas Želvys. Po to sukalbėta Švč. Mergelės Marijos litanija. Šv. Mišias kun. E. Želvys pradėjo kreipdamasis į tikinčiuosius, primindamas Dievo kvietimą semti rieškučiomis Jo malones, priimti Jo teikiamas dovanas ir Dievo Motinos rūpinimąsi savo vaikais. Jis padėkojo Pasvaliui už pakvietimą į iškilmę ir pasidžiaugė gausiu būriu maldininkų – Gyvojo Rožinio kalbėtojų, atvykusių iš Panevėžio, Krekenavos, Tytuvėnų, Biržų, Nemunėlio Radviliškio, Suosto parapijų, kuriuos svetingai priėmė pasvaliečiai. Šio sekmadienio Evangelija kalba apie akmenį, kurį statytojai atmetė, tapusį kertiniu akmeniu, ir Dievo karalystę, atiduotą tautai, kuri duos vaisių. Kunigas homilijoje kiekvieną iš mūsų kvietė būti kertiniu akmeniu savo aplinkoje, mylėti save ir artimą. Ar mes tikrai tikime Tuo, kuris kalba Tiesą? Tiki dalis – tie, kurie sekmadienį yra bažnyčioje, kurie savo pirštais kasdien liečia karoliukų vėrinį – rožinį – ir meldžiasi Rožinio Karalienės malda. Tai būtina perduoti kitiems, jau šiandien privalome būti tais, kuo esame pašaukti būti... Negalime leisti išnykti žmogaus vertės pajautimui, turime tapti akmeniu ir pamatu, ant kurio galima statyti gyvąją Bažnyčią. Tikintis žmogus – atgailaujanti siela, tikras žmogus atvira širdimi einantis į žmones ir Dievą. Pamoksle savo įtaigius žodžius kunigas supynė su pasakojimais, kurie liudija, kad ir vieno žmogaus pasišventimas ar auka gali tapti tuo kertiniu akmeniu dideliems dalykams, todėl esame kviečiami per savo gyvenimą padaryti kuo daugiau gerų darbų, kad vėliau antkapyje niekas negalėtų iškalti žodžių: „Čia ilsisi kvailys, kuris nežinojo, ko buvo atėjęs į šį gyvenimą“. Visuotinėje maldoje prašyta Viešpaties globos Gyvojo Rožinio kalbėtojams, mokytojams, švenčiantiems profesinę šventę, Aukščiausiojo pagalbos išmokti mylėti ir būti, dėkoti, džiaugtis vieniems kitais... Iškilmę bažnyčioje vainikavo Švč. Sakramento pagarbinimas ir procesija, į kurią įsijungė visi Gyvojo Rožinio būreliai, nešini savo vėliavomis, skelbdami žinią, jog Kristus gyvas, Jis su mumis, Jis eina su žmonėmis!

Po atlaidų kun. E. Želvys vedė konferenciją „Karaliene šeimos, melski už mus“. Įžangos žodyje jis priminė Prezidentės paskelbtą siekį, kad Lietuvoje neliktų vaikų globos namų. Jautriais pavyzdžiais kunigas iliustravo šiandienos problemas, „įvilkdamas“ jas į tikėjimo rūbą. Minint Rožinio Karalienę, mums reikia atsakyti sau į klausimus, kas yra Rožinis, kam jis skirtas ir kokia iš to nauda. Tas 59 karoliukų vėrinys kviečia susikaupti ir įsijungti į vienybės ženklą, tyra širdimi krypti į Dievą, tikintis sulaukti gausių dangaus malonių dovanų. Kunigas ragino praverti savo gyvenimo stalčiukus ir pasižiūrėti, kiek juose yra įmestų tikrų, iškalbėtų, numylėtų rožančiaus karoliukų. Išgirdome paskatinimą mylėti tai, kuo tikime, nepristigti drąsos, niekada neišduoti tai, ką mylime. Prie bažnyčios visi galėjo pasigrožėti iš gilių ir gėlių žiedų išdėliota kompozicija „Marija, Rožinio Karaliene, melski už mus“, paroda „Kelkis ir kilk“, bendrauti pasidžiaugti vieni kitais, išgirsti sakralinių giesmių ir skambių lietuviškų melodijų kvietė agapė.

Šventėje dalyvavo Biržų savivaldybės mero pavaduotoja Stasė Eitavičienė, kuri kelionėje į Pasvalį pasveikino į atlaidus vykusius mokytojus Mokytojo dienos proga, įteikė jiems dovanėlių. Pati buvusi mokytoja, vicemerė labai nuoširdžiai ir subtiliai padėkojo mokytojams už tai, kad jie yra tie žmonės, be kurių mes nė vienas gyvenime nebūtume tuo, kuo esame dabar... Renginio metu kunigas Ernestas dėkojo vicemerei, džiaugėsi jos bendravimu ir bendradarbiavimu su bažnyčia.

Dėkojame Pasvalio klebonui Albertui Kasperavičiui, kunigams vikarams, kun. E. Želviui, Gyvojo Rožinio grupės vadovei ir visiems pasvaliečiams, padovanojusiems piligrimams nuostabią šventę!

Sandra Balodytė,
tikybos mokytoja, Nemunėlio Radviliškio parapijos referentė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija