|
Ukrainoje vis blogiau
Sausio 24 dieną Rusijos remiami teroristai salvinėmis raketinėmis sistemomis Grad, naikinančiomis visa, kas gyva, kelių kvadratinių kilometrų plote, daugiau kaip 100 kartų apšaudydami turgavietę ir gyvenamąją teritoriją Mariupolio mieste, nužudė 30 taikių Ukrainos civilių gyventojų. Mariupolis, kuriame gyvena 500 tūkst. gyventojų, yra strategiškai svarbus miestas, išsidėstęs tarp sukilėlių valdomų teritorijų ir Krymo, kurį kovą aneksavo Rusija. Užėmus Mariupolį, atsivertų sausumos kelias į Krymą. Prieš tai buvo užgrobtas Donecko oro uostas, kurį 250 dienų gynė Ukrainos pajėgos, o tuos vyrus vadino kyborgais.
Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas pirmadienį pranešė, kad Ukrainos vyriausybė nusprendė paskelbti nepaprastąją padėtį rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose, o visoje šalyje įvesti karinę parengtį. Premjeras pareiškė, kad Rusija savo veiksmais pažeidžia ne tik Minsko nutartis, bet ir esminius tarptautinės teisės ir žmogiškumo principus. Premjeras siūlo imtis griežtesnių tarptautinių sankcijų Rusijai, jeigu Maskva ir toliau ginklais ir finansiškai rems prieš Ukrainos vyriausybę nusiteikusius kovotojus bei pažeidinės pernai Minske pasiekto taikos susitarimo sąlygas.
Ukrainos parlamentas antradienį pripažino Rusiją valstybe agresore. Separatistų Rytų Ukrainoje paskelbtas respublikas parlamentarai paskelbė teroristinėmis organizacijomis. Be to, jie pareikalavo griežtesnių sankcijų Rusijai ir tolesnės tarptautinės paramos Ukrainai.
Sausio 25-oji Ukrainoje buvo paskelbta gedulo diena. Lietuvoje irgi buvo gedima dėl žuvusiųjų Ukrainoje. Sausio 27 dieną Mariupolio aukų pagerbimo akcija vyko Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune, o prie Laisvės paminklo išreikšta pagarba žuvusiems Ukrainos gyventojams atsineštomis žvakutėmis, padėtomis prie Laisvės paminklo.
Sausio 28 dienos vakare į bendrą maldą susirinkę katalikai, unitai ir stačiatikiai meldėsi už žuvusius Donecko oro uosto gynėjus. Šv. Mišios aukotos ir melstasi Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų (unitų) katalikų bažnyčioje (po pamaldų vyko diskusija Karas dėl partizanų su savimi ir su priešais) bei Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo Arkikatedroje Bazilikoje.
Tačiau Lietuvoje vyksta ir kitokių renginių. Štai Klaipėdoje sausio 27 dieną surengtas Klaipėdos išvadavimo 70-mečio minėjimas. Renginio vietą puošė Ukrainos separatistų ir jų rėmėjų simboliu tapusios Georgijaus juostos, o sakytose kalbose dėl konflikto Ukrainoje kaltinta pačios Ukrainos valdžia. Antrasis pasaulinis karas čia buvo vadinamas Didžiuoju Tėvynės karu, liaupsinamas sovietų okupacinės valdžios indėlis į Klaipėdos miesto raidą. Seimo narė klaipėdietė Agnė Bilotaitė sakė, kad tuo metu, kai Rusija tik aktyvina atakas prieš Ukrainą ir Mariupolyje žūva už laisvę kovojantys žmonės bei beginkliai civiliai, Lietuvos rusų bendruomenės atstovai daro gėdą visai rusų tautinei bendrijai viešai reikšdami paramą tokiems Putino režimo veiksmams. Klaipėdos išvadavimas iš nacistinės Vokietijos švenčiamas taip, tarsi ji būtų tapusi laisva nepriklausomos Lietuvos valstybės dalimi, o ne atitekusi kitam okupantui ir valdoma tokio pat totalitarinio režimo su Stalinu priešakyje. Klaipėdos perėjimas iš vienų okupantų rankų į kitas Lietuvai nėra jokia šventė, priešingai, dar vienas tamsus skausmingos mūsų šalies istorijos puslapis, teigė A. Bilotaitė ir atkreipė dėmesį, jog Klaipėda Antrojo pasaulinio karo pabaigoje taip ir nebuvo išvaduota, pasikeitė tik jos užgrobėjai.
Ukrainoje nuo 2014 metų prasidėjusioje Rusijos ir jos samdinių agresijoje jau žuvo daugiau nei 5000 žmonių, yra dešimtys tūkstančių pabėgėlių, neturinčių kur gyventi, iš Ukrainos kariškių tyčiojamasi, jie kankinami ir po to žudomi.
Mariupolio tragedija minima visame pasaulyje, net Maskvoje bei Niujorke. Sekmadienį popiežius Pranciškus, kalbėdamas keliems tūkstančiams tikinčiųjų, susirinkusių į Šv. Petro aikštę, paminėjo ir padėtį Rytų Ukrainoje. Su dideliu susirūpinu stebiu Rytų Ukrainoje paūmėjusius susirėmimus, dėl kurių žūsta daug civilių gyventojų. Melsdamasis už visus kenčiančiuosius, dar kartą labai prašau bandyti atkurti dialogą ir nutraukti kovas.
Beje, Ukrainos rytuose, Donecko srities Debalcevės mieste, per ginkluotus veiksmus sunkiai sužeistas rytų apeigų katalikų kunigas. Jis nugabentas į ligoninę. Katalikų kunigai jau daug kartų tapo prorusiškų separatistų taikiniais po to, kai Rytų Ukrainoje prieš daugiau kaip pusę metų prasidėjo ginkluotas konfliktas. Per prievartą buvo uždarytas pranciškonių vienuolynas Rusijos Federacijos aneksuotame Kryme. Trys vienuolės nusprendė pasilikti, tačiau ir jos buvo priverstos išvykti iš vienuolyno, nes vietiniai pareigūnai nesutiko pratęsti leidimo gyventi. Trys vienuolės dirbo sužeistųjų slaugėmis Simferopolyje.
Tuo metu Ukrainos katalikų vyskupija Krymo pusiasalyje oficialiai pradėjo įregistravimo Rusijos Federacijoje procedūras. Odesos ir Simferopolio lotynų apeigų vyskupijos augziliaras vyskupas Jacekas Pylis pranešė, kad prašymas įteiktas sauso 21 dieną. Vyskupija įvykdė visus reikalavimus, pristatydama Rusijos pasus turinčius asmenis, atstovaujančius septynioms vyskupijos parapijoms. Tikintieji viliasi, kad naujas bandymas prisiregistruoti bus teigiamas. Pernai įteiktas prašymas atmestas dėl dviejų priežasčių: įteiktas ukrainiečių kalba, buvo neaišku, ar leidimas gyventi taikytinas vyskupijos lenkų kilmės kunigams. Vyskupija galės būti pripažinta kaip pastoracinis rajonas, priklausantis nuo Ukrainos lotynų apeigų vyskupų konferencijos.
Kol kas visai neaiški Krymo rytų apeigų katalikų bendruomenės sielovadinė ateitis. Ukrainos graikų apeigų Bažnyčios vadovybė tikisi, jog 1990 metais Rusijoje įsigaliojęs įstatymas leis pripažinti juridinio asmens statusą. Įsiregistravimui nustatytas terminas iki kovo pradžios.
Ukrainos Rytuose vyriausybiniai daliniai toliau kaunasi su prorusiškais separatistais. .
XXI, VR
© 2015 XXI amžius
|