|
Mirė rašytojas Jonas Mikelinskas
Sausio 25-osios naktį Vilniuje, eidamas 93-iuosius metus, mirė rašytojas, pedagogas, publicistas Jonas Mikelinskas. Jis gimė 1922 m. gegužės 6 d. Žadeikėliuose, Pasvalio valsčiuje. Būdamas moksleivis, priklausė ateitininkų organizacijai. 1942 metais išsiųstas į priverstinius darbus Vokietijoje. 1952 metais Vilniaus universitete baigė prancūzų kalbą ir literatūrą. 19441947 metais buvo Saločių progimnazijos ir 19521954 metais Onuškio vidurinės mokyklos (Daugų r.) mokytojas, 19531962 metais Švietimo ministerijos inspektorius, 19631968 metais Lietuvos rašytojų sąjungos prozos konsultantas. Nuo 1960 metų buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Aktyviai bendradarbiavo periodinėje spaudoje. Debiutavo 1960 metais novelių rinkiniu Senis po laikrodžiu. 1962 metais išleisti apsakymai vaikams Ir vėl mažasis. Jis aktyviai ir sėkmingai plėtojo novelių žanrą. 1962 metais išleido novelių rinkinį Šiltos rankos, vėliau Pažinai tu jį? (1963), Žiupsnis smėlio (1965), Rugpjūčio naktį (1971), parašytą anksčiau, bet tarybinės cenzūros neleistą spausdinti apsakymų bei apysakų rinkinį Paskutinė korta (1993), Žmogaus esmė (kartu su miniatiūromis, 2001), Dinozauro ausyje (2009). Pirmasis jo romanas Vandens nešėja (1964), paskui išleisti O laikrodis eina (1966), Genys yra margas (1976), Už horizonto laisvė (1978 ir 1986), Juodųjų eglių šalis (1988 ir 2006), Kur lygūs laukai (1990), Nepagirtas tarp moterų (1993), Nors nešvietė laimėjimo viltis (1994), Čia ir dabar (2006). Išleido apysakas Lakštingala pilkas paukštis (1969), Anonimas (1976), Laukinė obelis (1976), prozos rinkinį Nepalaidotos dienos (1986). Išspausdinus apysaką Trys dienos, trys naktys (rinkinys Lakštingala pilkas paukštis (1969) už tariamą tikrovės juodinimą vaizduojant atšilimo laikotarpį kelerius metus nebuvo spausdinamas. Romanas Už horizonto laisvė, pagrįstas atsiminimais iš priverstinių darbų stovyklos per Antrąjį pasaulinį karą, literatūros kritikų buvo kritikuotas kaip fašistinis. Dėl tikroviškai vaizduojamo pokario romano Juodųjų eglių šalis (parašytas 19621967 metais) sovietinė valdžia neleido skelbti. Jis pasirodė tik prasidėjus Lietuvos atgimimui, 1988 metais. J. Mikelinskas išleido miniatiūrų knygą Pasaulis pats sau (2004), kritikos ir publicistikos straipsnių rinkinius Kelionė į Delfus (1994), Žmogus ir jo legenda (2002), knygą apie holokaustą Kada Kodėl taps Todėl? (2004), publicistikos knygą Niurnbergo šešėlyje (2009) ir kitas. J. Mikelinsko kūryba yra versta į čekų, estų, latvių, rusų, ukrainiečių kalbas.
|
|
Mirė poetas Alfonsas Nyka-Niliūnas
Sausio 20 dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose, Baltimorės mieste, savo namuose, slaugomas dukros Berenikos ir sūnaus Ario, po ligos mirė vienas žymiausių išeivijos lietuvių poetų, redaktorius, kritikas, vertėjas Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikroji pavardė Alfonsas Čipkus). Jis gimė 1919 m. liepos 15 d. Nemeikščiuose, Utenos apskrityje. 1938 metais baigė Utenos gimnaziją. 19381939 metais Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, pradėjo studijuoti romanistiką ir filosofiją. Studijuodamas susidraugavo su Vytautu Mačerniu ir Broniumi Krivicku. Prasidėjus karui porą metų tęsė šias studijas Vilniaus universitete ir baigė 1942 metais. Pirmieji jo eilėraščiai studentiškoje spaudoje pasirodė 1937 metais. 1944-aisiais pasitraukė į Vakarus kaip ir dešimtys tūkstančių kitų Lietuvos piliečių, norėjusių išvengti Sovietų represijų. Tiubingeno ir Fribūro universitetuose gilino filosofijos bei meno istorijos žinias, studijavo ir baigė vokiečių, prancūzų ir anglų literatūrų studijas. Kurį laiką dirbo mokytoju lietuvių gimnazijose užsienyje, bendradarbiavo su kultūrine Lietuvos spauda, rašė į lietuviškus laikraščius, ėjusius Vakaruose. Pirmoji eilėraščių knyga Praradimo simfonijos (1946) išleista Vokietijoje, Tiubingene. Baigęs studijas išvyko į JAV, o nuo 1949-ųjų apsigyveno Baltimorėje ir iki pat pensijos dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Be to, redagavo straipsnius, knygas, bendradarbiavo lietuviškoje periodinėje spaudoje.
|
|
Čikagos lietuvių žygis
|
Grupė žygio dalyvių prie
paminklo Tadui Kosciuškai
|
Sausio 11 dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje, pirmą kartą surengtas žygis Klaipėdos 1923 metų sukilimui atminti ir Sausio 13-ajai Laisves gynėjų dienai paminėti. Jį suorganizavo Lietuvos Šaulių sąjunga išeivijoje (LŠSI). Žygis prasidėjo miesto centre, Mičigano ežero pakrantėje, netoli 31-osios gatvės. Trasa, kurios ilgis apytikriai 10 km arba 6,2 mylios, tęsėsi visais metų laikais nuostabiai gražia Mičigano ežero pakrante. Oras buvo puikus kaip ir žygeivių nuotaika. Tarp dalyvių galėjai pamatyti įvairiausio amžiaus veidų: nuo jaunų skautų, lituanistinių mokyklų moksleivių iki vyresnio amžiaus vyrų, moterų, šaulių ir galbūt būsimų šauliukų. Buvo smagu visiems drauge susitikus pabūti, pabendrauti, prisimenant šlovingą lietuvių tautos praeitį, diskutuojant apie ateitį, apie tai, kas mus vienija ir jungia bendriems tikslams dėl Tėvynės.
|
|
|