Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Iš laiškų
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Literatūra
Nuomonės
Ora et labora
Parodos

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Literatūros ir meno Kalėdos

Renginio svečius sveikina Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Elena Stankevičienė

PAGĖGIAI. Savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė kraštiečius, raštijos ir meno mylėtojus į literatūrinį adventinį vidudienį, kurio metu skaitytojams pristatytos respublikinės literatūros akcijos. Tai – Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“ ir 10-ieji literatūrinių balsavimų „Metų knygos rinkimai“ metai. Šie rinkimai kasmet organizuojami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bei Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos iniciatyva. Pasidžiaugta, kad šiemet Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka ir jos skaitytojai jau sulaukė ir pirmųjų „Knygų Kalėdų“ dovanų. Viena tokių – pagėgiškės, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narės, kultūros komisijos pirmininkės, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės, premijos „Pagėgių krašto garsintojas“ steigėjos Jūratės Jablonskytės-Caspersen (Šveicarija) dovanoti „Metų knygos rinkimuose 2014“ dalyvaujančių Poezijos ir Suaugusiųjų prozos knygų komplektai. Su šiais leidiniais renginio svečiai galėjo artimiau susipažinti apžiūrinėdami literatūrinę parodą „Pagėgiškiams – geriausios Metų knygos“. Kraštiečiai pakviesti aktyviai skaityti, balsuoti už labiausiai patikusias knygas bei žiemos pabaigoje išrinkti „Pagėgių krašto Metų knygą 2014“.

Konkursas apie teatrą

Konkurso dalyviai

VARĖNA. Viešojoje bibliotekoje vyko konkurso „Teatro uždangą atskleidus“ rezultatų aptarimas ir paskebta šio konkurso nugalėtoja. Ja tapo varėniškė Nijolė Karzienė. Jai buvo įteiktas pagrindinis prizas – skulptoriaus, medžio drožėjo Algirdo Juškevičiaus medinė gervė.

Šeštadienio popietę į biblioteką sugužėjo nemažas teatro mėgėjų būrys: konkurso dalyviai, Marcinkonių kaimo ir Vydenių krašto artistai, žiūrovai. Visi nekantriai laukė konkurso rezultatų paskelbimo, laureatų apdovanojimo ir mėgėjiškų teatrų pasirodymo.

Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja Elena Glavickienė, priminė, kad konkursas organizuotas atsiliepiant į Seimo nutarimą 2014-uosius metus paskelbti Teatrų metais. Ji kalbėjo apie iš Varėnos rajono kilusius žymiausius aktorius, režisierius, teatrologus: Teofiliją Vaičiūnienę, Petronėlę Česnulevičiūtę, Vaclovą Murašką, Juozą Gaidį, Vitaliją Mockevičiūtę, Mariją Leikauskaitę, Dalių Skamaraką, Dalią Tamulevičiūtę, Balį Juškevičių, Tomą Vaisietą, Margionių klojimo teatrą ir žymesnius mėgėjiškų teatrų kolektyvus bei Varėnoje vykstančius Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalius, pristatė atvykusius svečius: aktorę, režisierę ir teatro pedagogę Eleną Savukynaitę, aktorės Vitalijos Mockevičiūtės mamą, pedagogę Vandą Mockevičienę, Marcinkonių kaimo teatro režisierę Rimutę Avižinienę, Vydenių krašto dramos kolektyvo vadovę Bronę Mačiulienę ir konkurso rėmėją, menininkę Ritą Zlatkutę.

Nemari poezija

Bronius VERTELKA

Bibliotekos E. Mezginaitės kertėje – gerai pažinoję poetę žurnalistas Visvaldas Tebeliškis ir istorikas, rašytojas Juozas Brazauskas

PANEVĖŽYS. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje vyko Elenos Mezginaitės poezijos rinktinės „Senas mano drauge“ antrojo leidimo sutiktuvės. Į renginį suplūdo gerai poetę pažinoję ir buvę jos draugai, poetinio talento gerbėjai. Dalyvavo ir E. Mezginaitės dukra Mėta.

„Išleisti šią knygą man buvo tikras malonumas, tai buvo kaip mano moralinės duoklės poetei atidavimas“, – kalbėjo Klaipėdos UAB „Eglės leidykla“ direktorius Antanas Stanevičius. Fotomenininkas, poetas, žurnalistas sakė, jog jo pirmąjį, dar mokyklos suole parašytą eilėraštį, išspausdino rajono laikraštis „Tėvynė“, kuriame tuo metu dirbo E. Mezginaitė. Pirmąjį jos eilėraštį, pasirodžiusį žurnale „Jaunimo gretos“, jis perskaitė irgi būdamas moksleivis. A. Stanevičius išsitarė turįs mintį, kad poetės išspausdintą publicistiką reikėtų išleisti atskira knyga. Juk ji buvo tikra sodraus žodžio meistrė. Gimtąjį kraštą aplankęs leidyklos vadovas bibliotekai dovanojo 12 E. Mezginaitės poezijos rinktinės „Senas mano drauge“ antrojo leidimo knygų.

Senose Panemunės fotografijose atgimsta istorija

Paulius LEMEŽIS

Kaunas. Gruodžio 5-osios vakarą Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje vyko knygos „Įsikūrę prie Nemuno“ pristatymas. Leidinyje publikuojamos prieškario Panemunės miestų ir miestelių fotografijos, atvirukai, tuometinės spaudos citatos bei svarbūs istoriniai konkrečių vietovių momentai, reikšmingiausi vietovių objektai. Renginio tematika (dalis svečių buvo pasipuošę retro stiliaus drabužiais), archyvinė kino medžiaga ir ansamblio „Ponios Daivos salionėlis“ atliekamos prieškario dainos nukėlė svečius į anuometinę XX amžiaus pradžios Lietuvą. Garlaivio „Kaunas“ kapitonu Pranciškumi Staneika prisistatęs ir kapitono uniformą vilkėjęs vyras pirmiausia pakvietė pasiplaukioti laivu Nemunu, pradedant nuo Druskininkų žemyn iki Rusnės. Tas pasiplaukiojimas vyko stebint juodai baltą filmą „Įsikūrę prie Nemuno“. Žiūrovai ekrane išvydo prieškario dokumentinius vaizdus iš visų knygoje aprašomų miestelių.

Germaniškų valgių puota

Panevėžio M. Rimkevičaitės technologijų mokyklos kompanija bibliotekoje supažindino su germaniškais valgiais

PANEVĖŽYS. Pasaulinę maisto dieną „Židinio“ (Nemuno g. 76) biblioteka nutarė paminėti atitinkamai. Tą pavakarę panevėžiečiai rinkosi į biblioteką ne tik numalšinti žinių troškulį, bet ir skrandžius nustebinti. Kadangi Kultūros buvo sostinės renginių kaleidoskopas skirtas germanų šalims, susirinkusiųjų laukė ne tik informatyvus, bet ir muzikalus bei skanus renginys „Gurmaniškas furšetas“. Tai buvo savotiška kelionė po vokiečių ir austrų nacionalines virtuves. Jos metu susirinkusiuosius lydėjo ir nacionalinius germanų šalių valgius vaizdžiai pristatė šauni Panevėžio M. Rimkevičaitės technologijų mokyklos kompanija – mokytojos Dalia Matuliauskienė ir Danguolė Vaitkevičienė su mokiniais. „Tikriausiai daugelis tipišką vokietį įsivaizduoja kaip pilvotą vyriškį, laikantį rankoje alaus bokalą“, – renginį pradėjo ponia Dalia. „Tiesa, vokiečiai mėgsta daug, sočiai bei riebiai pavalgyti, o alus – jų nacionalinis gėrimas, kurio čia gaminama net 5000 rūšių. Jis naudojamas ir maistui ruošti: marinuoti, padažams, sriuboms gardinti“. Pasak viešnios, vokiečių virtuvė neįsivaizduojama be raugintų kopūstų ir mėsiškų patiekalų – rūkytų dešrų, kukulių, karkų, kiaulės kojos, pjausnių, troškinių... Be kiaulienos, plačiai vartojama žvėriena – elnienos, stirnienos, šernienos, laukinių paukščių mėsa. Dar ruošiami kremai, sausainiai, pudingai, tortai. Naudojama daug daržovių – bulvių, kopūstų, morkų, agurkų, įvairių žalumynų, iš kurių, anot mokytojos, patys populiariausi – smidrų ūgliai, arba šparagai.

„Maudynės“ garsuose

Garsų terapijos „įrankiai“

PANEVĖŽYS. Miesto savivaldybės viešosios bibliotekos skaitytojai jau išbandę rašymo, piešimo ant vandens, skaitymo ir kitas įvairias terapijos formas, tačiau garso ar gongų terapiją vargu ar yra mėginę ar apie ją net girdėję. Paskutinį spalio ketvirtadienį „Židinio“ bibliotekoje svečiavęsis garso terapijos praktikas, gongo meistras bei menininkas Raimundas Binkauskas kvietė panevėžiečius į nepamirštamų įspūdžių kelionę garso terapijos seanso metu. Renginys buvo puiki proga ne tik daugiau sužinoti apie garso įtaką ir jo poveikį žmogui, bet ir galimybė pasinerti į nuostabų, holistinį gongo garsą ir kiekviena kūno ląstele patirti jo atpalaiduojantį poveikį. „Maudynės gonge, tiksliau, maudynės gongo garse – garsinės meditacijos rūšis, kai, skambant muzikai, tarsi maudomasi garsuose. Kadangi garsas yra darni vibracija, ji sukuria atitinkamą poveikį mūsų kūnui,  jausmams, yra tarsi mikromasažas“, – pasakojo menininkas. Prieš pradedant keliauti garso takais, R. Binkauskas ragino neapsiriboti girdėjimo pojūčiu, pajusti garsą ne vien klausa, bet ir kūnu. „Gali pamiršti pirmą bučinį, bet pirmo gongo niekada nepamirši“, – viltingai nuteikė gongų terapija devynerius metus užsiimantis R. Binkauskas.