|
Meno kūriniai iš Hamburgo
Benjaminas ŽULYS
|
Aliutė Mečys. Tėvo namai, 1987
Dailininkų paveldo forumo nuosavybė
|
Kaunas. Meno kūrinių parodos Kaune jau seniai ne naujiena. Čia muziejuose, galerijose buvo eksponuojama ne vienos šalies, epochos, įvairių krypčių menininkų darbai. Ne vieno mūsų menininko darbai buvo ir tebėra eksponuojami užsienio galerijose. Šįkart Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus M. Žilinsko galerijoje buvo atidaryta ir iki vasario 8 dienos veiks unikali dailės paroda. Tai Hamburge (Vokietija) gyvenančios lietuvių dailininkės Aliutės Mečys kūrinių paroda, jos gausios kūrybos meno darbų palikimo dalelė. Deja, pati autorė prieš metus išėjo iš gyvenimo... Projekto vadovas muziejaus direktorius, menotyrininkas Osvaldas Daugelis, kuratorė dr. Rasa Žukienė. Viskas prasidėjo nuo to, kai O. Daugelis, jo kolegos Edmundas Ulozas ir Milda Kairaitienė išvyko į jiems jau gerai žinomos dailininkės miestą Hamburgą. Jie panoro patys artimiau susipažinti su menininkės kūryba ir kaip nors gauti jos darbų parodai Lietuvoje. Sumanymas pavyko atkaklūs lietuviai pelnė Hamburgo dailininkų paveldo forumo specialistų pasitikėjimą ir į Kauną atvežė 62 dailininkės kūrinius, kurie nūnai ir eksponuojami M. Žilinsko galerijoje.
|
|
Medalių kūrėjų stovyklos darbų paroda
Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė
|
Meistrų medaliai: Petro Gintalo
|
VILNIUS. Atidarant medalių kūrėjų stovyklos darbų parodą Via Baltika Šv. Jonų galerijoje, Telšių akademijos dėstytoja ir stovyklos dalyvė Remigija Vaitkutė priminė, kad ji tradiciškai jau rodyta Telšiuose, Žemaičių Alkos muziejuje. Menotyrininkė dr. Neringa Markauskaitė, kuri medalių kūrėjų stovykloje dalyvavo pirmą kartą, sakė: Vienintelė tokia stovykla Lietuvoje, subūrusi medalininkų bendruomenę, be ilgaamžių tradicijų ugdanti ir jaunesniuosius medalininkus, labai svarbi. Bandėme tyrinėti medalių liejimo būdus, pavyzdžiui, latvis medalininkas Kaarlis Alainis pademonstravo ketaus liejybą (sudaužyti ir perlieti radiatoriai, gauta visai nebloga kokybė). Stovyklos dalyviai, nepaisant naujų stilistinių kompozicijų ieškojimų, atsigręžė į ilgaamžiškumą ir seniausias šios tradicijos plotmes. Temos skirtos Lietuvos ir Žemaitijos istorijai (Kristijonui Donelaičiui, Mikalojaus Daukšos Postilei, Merkeliui Giedraičiui), tačiau pagrindinė tema Via Baltika dedikuota Baltijos kelio 25 metų sukakčiai.
|
|
Susimąstyti verčiančios skulptūros
Paulius LEMEŽIS
KAUNAS. Verslo lyderių centre BLC, galerijoje Aukso pjūvis menininko Gintaro Kamarausko skulptūrų parodoje Dideli mažuose eksponuojami neeiliniai, niekur anksčiau nematyti dailininko darbai. Parodos atidarymo metu buvo diskutuojama apie meno sampratą, G. Kamarausko asmenybę ir kūrybą, kitus įdomius su menu susijusius dalykus. Renginį pradėjo galerijos Aukso pjūvis direktorė Lolita Vyžintienė. Ji papasakojo apie G. Kamarausko kūrybą ir parodos idėją. Anot jos, šioje parodoje eksponuojami tokie darbai, kuriuos autorius kūrė žiemos vakarais vienumoje. Šiuos darbus jis buvo pasiryžęs pasilikti tik sau, jų nedemonstruoti, tačiau L. Vyžintienės dėka šios skulptūros išvydo dienos šviesą. Galerijos direktorei L. Vyžintienei pritarė ir menotyrininkė D. Kamarauskienė (parodos autoriaus žmona). Anot jos, paroda yra išskirtinė eksponuojamos mažos, nedidelės skulptūros, tačiau jos iliustruoja didelius, paprastus, visiems suprantamus dalykus.
|
|
Įvairiapusė atmintis
Benjaminas ŽULYS
KAUNAS. Ant Kauno choralinės sinagogos Ohel Jakov
pastato yra, tiesa, jau išblukęs užrašas, bylojąs, kad šis pastatas
yra atviras visoms tautoms. Tad ir tą popietę čia buvo atidaryta
jaunos lietuvės dailininkės Ugnės Rudinskaitės meno darbų paroda
Atmintis. Ji skirta Kauno geto sunaikinimo 70-mečiui atminti ir
Lietuvos žydų genocido dienai paminėti.
Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas, Choralinės sinagogos seniūnas Mauša Bairakas, žydų kultūros tyrinėtoja Asia Gutermanaitė papasakojo apie kai kurias žydų tradicijas, kančias, mirtis Kauno gete, septintajame, devintajame fortuose, kitose Lietuvos, pasaulio vietovėse. Buvo prisimintas legendinis žydų kantorius, nuo pat vaikystės pripažintas vunderkindu, vėliau išgarsėjęs visame pasaulyje Miša Aleksandravičius. Jo koncertai kažkada į Kauno sakralinę sinagogą sutraukdavo visą Kauno inteligentiją. Viename jaunos dailininkės darbų, pristatytų parodoje, kaip tik pavaizduotas žymusis menininkas.
|
|
|