|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Popiežiaus padrąsinimas Filipinų tautai ir Bažnyčiai Apie Šventojo Tėvo vizitą katalikiškiausioje Azijos šalyje Mindaugas Buika
Pasiekimai ir nelygybės kontrastai Apaštalinį popiežiaus Pranciškaus vizitą Filipinuose vėl ženklino pasauliniai didžiausių ir gyvybingiausių katalikų bendruomenių dalyvavimo pamaldose masiškumo rekordai. Štai baigiamosiose šv. Mišiose, kurias sausio 18 dieną, sekmadienį, šalies sostinės Manilos Rizal parke Šventasis Tėvas aukojo su 250 vyskupų (beveik visi Filipinų ganytojai ir atvykę iš kaimyninių Azijos šalių) bei 2250 kunigų, dalyvavo 67 milijonai tikinčiųjų. Vargu ar tuo reikėtų stebėtis, nes pagarba visame pasaulyje labai populiariam popiežiui Pranciškui Filipinuose buvo pasiekusi savotišką manijos lygį: prieš vizitą sociologinės apklausos rodė, kad daugiau nei 80 proc. filipiniečių juo labai susižavėję. Taigi buvo pagerintas ankstesnis masinio dalyvavimo katalikiškose pamaldose pasaulio rekordas, irgi pasiektas Filipinuose, kai, 1995 metais tame pačiame Rizal parke popiežiui Jonui Pauliui II aukojant ten vykusios Pasaulinės jaunimo dienos šv. Mišias, dalyvavo 5 milijonai katalikų. Iškirtinis filipiiečių pamaldumas ir pagarba savo katalikiškajam tikėjimui turbūt žinomi kiekviename planetos kampelyje dėl gausių (daugiau nei 10 milijonų) migrantų, kurie nepraranda savo tautinio ir religinio tapatumo. Pačiuose Filipinuose, turinčiuose beveik 100 milijonų gyventojų (per pastaruosius tris dešimtmečius jų skaičius padvigubėjo), kurių 85 proc. yra katalikai, visur ryškūs tikėjimo bruožai, pavyzdžiui, kiekviename didesniame prekybos centre įrengiamos koplyčios maldingam pirkėjų ir darbuotojų susikaupimui. Filipiniečiai pagrįstai didžiuojasi, kad Azijoje yra pirmoji ir kol kas vienintelė katalikiška šalis, į kurią beveik prieš penkis šimtmečius (evangelizacijos 500 metų jubiliejus bus švenčiamas 2021 metais) katalikiškąjį tikėjimą kartu su ispanais kolonizatoriais (salynui suteiktas tuometinio Ispanijos karaliaus Pilypo II vardas) atnešė vienuoliai misionieriai. |
||
|
|
||
|
Sausio 24 dieną Rusijos remiami teroristai salvinėmis raketinėmis sistemomis Grad, naikinančiomis visa, kas gyva, kelių kvadratinių kilometrų plote, daugiau kaip 100 kartų apšaudydami turgavietę ir gyvenamąją teritoriją Mariupolio mieste, nužudė 30 taikių Ukrainos civilių gyventojų. Mariupolis, kuriame gyvena 500 tūkst. gyventojų, yra strategiškai svarbus miestas, išsidėstęs tarp sukilėlių valdomų teritorijų ir Krymo, kurį kovą aneksavo Rusija. Užėmus Mariupolį, atsivertų sausumos kelias į Krymą. Prieš tai buvo užgrobtas Donecko oro uostas, kurį 250 dienų gynė Ukrainos pajėgos, o tuos vyrus vadino kyborgais. Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas pirmadienį pranešė, kad Ukrainos vyriausybė nusprendė paskelbti nepaprastąją padėtį rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose, o visoje šalyje įvesti karinę parengtį. Premjeras pareiškė, kad Rusija savo veiksmais pažeidžia ne tik Minsko nutartis, bet ir esminius tarptautinės teisės ir žmogiškumo principus. Premjeras siūlo imtis griežtesnių tarptautinių sankcijų Rusijai, jeigu Maskva ir toliau ginklais ir finansiškai rems prieš Ukrainos vyriausybę nusiteikusius kovotojus bei pažeidinės pernai Minske pasiekto taikos susitarimo sąlygas. |
||
|
|
||
Jėzaus egzorcizmų misijos tęstinumas Kun. Vytenis Vaškelis
Šio sekmadienio Evangelija liudija, kad Jėzus gydo ir išlaisvina žmones su dieviška galia. Jo visagalybe alsuojančiam žodžiui paklūsta ne tik mikroskopiniai vienaląsčiai organizmai ir nakties giedrume mirguliuojantys tolimiausi žvaigždynai, primenantys žėrinčias spingsules, bet ir nesutaikomas Jo bei mūsų priešas šėtonas (plg. Mk 1, 26). Piktasis, buvęs šviesybių angelas, yra intelektinė būtybė, iš kurios krūtinės kadaise padaryta puikybės nuodėmė pragaištingai sąmoningai išplėšė širdį... Jis nelaimingiausias padaras, nes amžinai prarasti vidinį sąžinės lokatorių tolygu tapti netirpstančio įšalo ledo akmeniu. Pavojingiausias ginklas beširdis protas, kategoriškai atsižadėjęs savo ontologinių šaknų ir tapęs savanaudiškiausiu įrankiu žemėje. Antai 70-ųjų Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinių minėjimas yra gyva iliustracija, liudijanti buvusį rafinuočiausią bei baisiausią šėtono siautėjimą, pasinaudojant esesininkų ir jų pakalikų nežmoniškumu... |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |