Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Iš laiškų
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Literatūra
Nuomonės
Ora et labora
Parodos

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Paminėtas Čiurlionio viršukalnės 50-metis

Skirmantė Javaitytė

Alpinistai veteranai bazinėje stovykloje Lietuvos viršūnės fone 2014 metais Viliaus Šaduikio nuotrauka

Kaunas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune minėta iškalbinga sukaktis: Čiurlionio viršūnei – 50. Renginys buvo skirtas pagerbti 1964 metais vykusią I Lietuvos alpinistų ekspediciją į Pietvakarių Pamyrą (Tadžikistanas), kurios metu, vadovaujant Kaziui Montsvilui, 10 lietuvių alpinistų įkopė į tris viršukalnes ir suteikė joms lietuviškus vardus: Čiurlionio (5794 m), Donelaičio (5839 m) ir Lietuvos (6080 m).

Susitikimo metu įspūdžiais apie ekspediciją dalinosi jos dalyviai: Vilius Šaduikis, Jaroslavas Okulič-Kazarinas, Romualdas Kęstutis Augūnas, Aleksandras Jurgelionis ir kiti.

Kalbėta ir apie neseniai vykusią ekspediciją į Čiurlionio viršūnę, kurioje dalyvavo daugiau kaip 50 lietuvių alpinistų ir keliautojų, vadovaujamų Algimanto Jucevičiaus.

Muziejuje – kraštiečio darbai

Vytauto Venslovo darbų parodos atidaryme dalyvavo brolis aktorius Petras Venslovas (dešinėje)

PASVALYS. „Namai liko tušti... – pajuokavo kraštietis tautodailininkas Vytautas Venslovas, pristatydamas jubiliejinę kūrybinę parodą Pasvalio krašto muziejuje. – Su savo darbais šiandien vėl tarsi sugrįžau į Pasvalį. Būdamas septynerių metų, kartu su šeima – tėvais ir broliu Petru – iš gimtojo Manikūnų kaimo buvau ištremtas į Sibirą. Ten baigėme rusų septynmetę mokyklą“, –  parodos atidaryme kalbėjo V. Venslovas. Po aštuonerių tremties metų Venslovų šeima sugrįžo į Lietuvą. Vaikai mokslus tęsė Pasvalio Petro Vileišio vidurinėje mokykloje. Vėliau Vytautas studijavo Kauno Politechnikos instituto statybos fakultete. Baigęs mokslus pradėjo dirbti Biržų gelžbetoninių konstrukcijų gamykloje inžinieriumi, ten išdirbo 32 metus. Drožinėti pradėjo dar besimokydamas Pasvalio vidurinėje mokykloje. Domėtis menu Vytautą paskatino a. a. lietuvių kalbos mokytojas Romualdas Paškevičius, turėjęs daug literatūros apie garsius pasaulio menininkus. Studijuodamas laisvalaikiu Vytautas dar ir piešdavo, parodoje galima pasigrožėti jo tapybos darbais.

Puikus atsiminimų vakaras

Kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metų renginiai prasidėjo Vilniuje

Donata VITKIENĖ

Kunigaikščio M. K.Oginskio jubiliejaus Vilniuje koncerto atlikėjai. Kairėje – Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas, dešinėje – Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis

Vilnius. Sausio 18-osios vakarą labai erdvi Rotušės salė buvo pilna žiūrovų, norinčių pabūti nuostabiame renginyje, skirtame kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio 250 metų gimimo sukakčiai paminėti. Sėdimų vietų visiems nepakako, tad daugeliui teko ramstyti sienas. Pirmasis UNESCO paskelbto kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metų renginys vyko Vilniaus Rotušėje, nes šiuose didinguose rūmuose, Didžiosios Kunigaikštystės bei Abiejų tautų Valstybinis veikėjas, kompozitorius M. K. Oginskis 1794 m. balandžio 29 d. pasakęs ugningą prakalbą užbaigė žodžiais: „Tėvynės labui įnešu savąją dalį: turtą, darbą ir gyvenimą“. Tad ir šiandien mus vėl jungia Vilnius ir Rietavas – du miestai, kuriuose gyveno ir veikė M. K. Oginskis.

Apie 70 vyrų prieš 70 metų

Kalba Zarasų miškų urėdijos urėdas Rimantas Jurevičius

1944 metų gruodžio 26 dieną, antrąją Šv. Kalėdų dieną, Zarasų rajono Antazavės šile įvyko mūšis tarp Lietuvos Laisvės kovotojų – Lokio rinktinės Vyčio kuopos vyrų ir NKVD kariuomenės. Šis įvykis, šis 70 mūsų krašto brolių pasipriešinimo okupantams aktas, įėjo į Lietuvos Laisvės kovų ir karybos istoriją.

70 vyrų prieš 70 metų tapo pirmaisiais krašto kovotojais vaduojantis iš sovietinių okupantų. Ši diena tapo Šilo mūšio diena, apie kurią garsas nuskambėjo ne tik Lietuvoje.

Šiai datai paminėti gruodžio 20 dieną aktyvaus politinio ir visuomenės veikėjo Zarasų miškų urėdijos urėdo Rimanto Jurevičiaus iniciatyva Antazavėje įvyko iškilmingas minėjimas.

10 valandą Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčioje šv. Mišias aukojo klebonas kun. Stanislovas Tamulionis. Į bažnyčią nešini vėliavomis ir vainikais iškilmingai įžygiavo Utenos plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės šauliai ir Zarasų šaulių 7-osios kuopos Vytis jaunieji šauliai. Pilnutėlėje bažnyčioje melstasi ne tik už krašto partizanus, kurių nebėra tarp gyvųjų, bet ir už Tėvynę, už mus pačius, kad sugebėtume mylėti Lietuvą kaip jie ir aukotis dėl jos.