Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE
|
Reklamos kaina - tik 1,00 Lt +
PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją
|
|
Popiežiaus padrąsinimas
Filipinų tautai ir Bažnyčiai
Apie Šventojo Tėvo vizitą katalikiškiausioje Azijos
šalyje
Mindaugas Buika
|
Popiežius Pranciškus sveikina
jį entuziastingai pasitikusį
Filipinų jaunimą
|
Pasiekimai ir nelygybės kontrastai
Apaštalinį popiežiaus Pranciškaus vizitą Filipinuose
vėl ženklino pasauliniai didžiausių ir gyvybingiausių katalikų bendruomenių
dalyvavimo pamaldose masiškumo rekordai. Štai baigiamosiose šv.
Mišiose, kurias sausio 18 dieną, sekmadienį, šalies sostinės Manilos
Rizal parke Šventasis Tėvas aukojo su 250 vyskupų (beveik visi Filipinų
ganytojai ir atvykę iš kaimyninių Azijos šalių) bei 2250 kunigų,
dalyvavo 67 milijonai tikinčiųjų. Vargu ar tuo reikėtų stebėtis,
nes pagarba visame pasaulyje labai populiariam popiežiui Pranciškui
Filipinuose buvo pasiekusi savotišką manijos lygį: prieš vizitą
sociologinės apklausos rodė, kad daugiau nei 80 proc. filipiniečių
juo labai susižavėję. Taigi buvo pagerintas ankstesnis masinio dalyvavimo
katalikiškose pamaldose pasaulio rekordas, irgi pasiektas Filipinuose,
kai, 1995 metais tame pačiame Rizal parke popiežiui Jonui Pauliui
II aukojant ten vykusios Pasaulinės jaunimo dienos šv. Mišias, dalyvavo
5 milijonai katalikų. Iškirtinis filipiiečių pamaldumas ir pagarba
savo katalikiškajam tikėjimui turbūt žinomi kiekviename planetos
kampelyje dėl gausių (daugiau nei 10 milijonų) migrantų, kurie nepraranda
savo tautinio ir religinio tapatumo. Pačiuose Filipinuose, turinčiuose
beveik 100 milijonų gyventojų (per pastaruosius tris dešimtmečius
jų skaičius padvigubėjo), kurių 85 proc. yra katalikai, visur ryškūs
tikėjimo bruožai, pavyzdžiui, kiekviename didesniame prekybos centre
įrengiamos koplyčios maldingam pirkėjų ir darbuotojų susikaupimui.
Filipiniečiai pagrįstai didžiuojasi, kad Azijoje yra pirmoji ir
kol kas vienintelė katalikiška šalis, į kurią beveik prieš penkis
šimtmečius (evangelizacijos 500 metų jubiliejus bus švenčiamas 2021
metais) katalikiškąjį tikėjimą kartu su ispanais kolonizatoriais
(salynui suteiktas tuometinio Ispanijos karaliaus Pilypo II vardas)
atnešė vienuoliai misionieriai.
|
|
Kunigai ir vienuoliai išauga
mūsų visuomenėje
|
Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
SJ
Ričardo Šaknio nuotrauka
|
Vienuolių uždavinys ne aprėpti kuo daugiau
darbų, bet gyvu tikėjimu liudyti visuomenei, kad apsimoka gyventi
Dievo artumoje, teigia Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
SJ, atsakydamas į XXI amžiaus klausimus, atsiliepdamas į popiežiaus
Pranciškaus apaštalinį laišką Pašvęstojo gyvenimo metų proga.
Kiek svarbus yra Jums, ne tik kaip Jėzaus Draugijos
nariui, bet ir kaip vienuoliui, užimančiam aukščiausias hierarchines
pareigas Lietuvos Katalikų Bažnyčioje, popiežiaus Pranciškaus (beje,
taip pat jėzuito) apaštalinio laiško Pašvęstojo gyvenimo metų proga
išreikštas palinkėjimas, kad Pašvęstojo gyvenimo metai turi rūpėti
ne tik pašvęstiesiems asmenims, bet ir visai Bažnyčiai, įskaitant
pasauliečius, kurie šių metų minėjimą turi išgyventi kaip malonę?
|
|
Jėzaus egzorcizmų misijos
tęstinumas
Kun. Vytenis Vaškelis
Šio sekmadienio Evangelija liudija, kad Jėzus gydo
ir išlaisvina žmones su dieviška galia. Jo visagalybe alsuojančiam
žodžiui paklūsta ne tik mikroskopiniai vienaląsčiai organizmai ir
nakties giedrume mirguliuojantys tolimiausi žvaigždynai, primenantys
žėrinčias spingsules, bet ir nesutaikomas Jo bei mūsų priešas
šėtonas (plg. Mk 1, 26). Piktasis, buvęs šviesybių angelas, yra
intelektinė būtybė, iš kurios krūtinės kadaise padaryta puikybės
nuodėmė pragaištingai sąmoningai išplėšė širdį... Jis nelaimingiausias
padaras, nes amžinai prarasti vidinį sąžinės lokatorių tolygu tapti
netirpstančio įšalo ledo akmeniu. Pavojingiausias ginklas beširdis
protas, kategoriškai atsižadėjęs savo ontologinių šaknų ir tapęs
savanaudiškiausiu įrankiu žemėje. Antai 70-ųjų Aušvico koncentracijos
stovyklos išlaisvinimo metinių minėjimas yra gyva iliustracija,
liudijanti buvusį rafinuočiausią bei baisiausią šėtono siautėjimą,
pasinaudojant esesininkų ir jų pakalikų nežmoniškumu...
|
|
Žinojimo apgaulė
Kun. Nerijus PIPIRAS
Kartais susimąstau, ar yra daug žmonių, kurie apie
Jėzų nieko nežino. Šiais laikais, dvidešimt pirmame amžiuje, galbūt
teoriškai įmanoma nieko nežinoti. Tačiau mes esame vakarų kultūros,
kurios čiuptuvai šiandien netgi prieš veiksmą sužino visą jo cheminę
sudėtį, žmonės.
Spėčiau, kad šiuolaikiniam žmogui neįmanoma būtų
nieko nežinoti apie Jėzų. Net ir pirmokas šį vardą dažnokai bando
tarti lyg kokį priežodį. Taigi, žinome. O ar to pakanka? Juk neretai
atrodo, kad šiuolaikinio žmogaus santykis su Jėzumi yra aš Tau,
Tu man. O jeigu kas nors daugiau, tuomet ko Tau iš manęs reikia?
Deja, Tas, apie kurį žinome, lieka tik tam tikru gyvenimo prieskoniu.
O tai yra jau šių laikų sugedimo diagnozė, lyg Dievas kaišiotų pagalius
į mūsų pažangos ratus.
|
|
Baroko perlas keliautojų
akimis
Pažaislio vienuolyno 350-osioms metinėms
Daiva Červokienė
|
Pažaislio bažnyčią ir vienuoles
kazimierietes aplankė
prezidentė Dalia Grybauskaitė
Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka
|
Pažaislio vienuolynas, išskirtinis Lietuvos
sakralinio meno kompleksas, minėjo 350-ąsias savo istorijos metines.
Ta proga pristatyta istoriko, menotyrininko, humanitarinių mokslų
daktaro Mindaugo Paknio knyga Pažaislio legendos ir tikrovė: vienuolyno
XVIIIXIX a. aprašymai apie šį Lietuvos sakralinio meno kompleksą.
Išskirtiniai metai
Dr. Mindaugas Paknys pastebėjo, kad Pažaislio vienuolynas
yra viena iš kelių jo domėjimosi krypčių. 350-iesiems nuo Pažaislio
vienuolyno fundacijos pradžios metams išleistos kelios knygos, surengta
mokslinė konferencija Pažaislio vienuolyno 350 metų istorija.
Beje, M. Paknio parengta knyga Pažaislio vienuolyno statybos ir
dekoravimo istorija pasirodė 2013 metų pabaigoje, o Pažaislio
legendos ir tikrovė: vienuolyno XVIIIXIX a. aprašymai 2014 metų
rudenį.
|
|
Šviesūs kūrėjo darbai
Bronius VERTELKA
|
Kupiškio etnografijos muziejaus
direktorė Violeta Aleknienė (kairėje)
ir katalogo sudarytoja Aušra Jonušytė
|
Į renovuoto Subačiaus geležinkelio stoties gyvenvietės
kultūros centro salę rinkosi tie, kas myli meną ir grožį. Čia vyko
katalogo Algirdas Balna: medžio drožėjo gyvenimas, atiduotas kūrybai
pristatymas. Dalyvavo A. Balnos žmona Joana, sūnus Gediminas, giminės.
Prieš tai aplankytas jo kapas Stračnių kapinėse, ant jo padėta gėlių,
uždegta žvakių.
Kultūros centro ekrane susirinkusieji stebėjo videojuostoje
užfiksuotus vaizdus iš tautodailininko gyvenimo. Popietę vedusi
miesto bibliotekos vedėja Inga Dovydėnienė žodžiais nupiešė A. Balnos
(19282012) paveikslą. Tai buvo tylus, mažai kalbantis, tačiau be
galo darbštus, kūrybingas žmogus. Viską darė su didžiule meile,
tikėdamas savo darbo prasmingumu. 53 metus su Algirdu Subačiuje
išgyvenusi jo žmona Joana sakė, jog niekada iš vyro lūpų negirdėjo
blogo žodžio tariant apie miestelėnus. Prasmingai jų gyvenimas bėgo
sodyboje Vilniaus gatvėje. Algirdo drožtos skulptūrėlės būdavusios
linksmos, sukeldavusios šypseną. Nuo nagingo medžio meistro tiesiog
sklido ypatinga gerumo šviesa. To ypač reikia šiandien mūsų gyvenime
kiekvieną dieną.
|
|
Puikus atsiminimų vakaras
Kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo
metų renginiai prasidėjo Vilniuje
Donata VITKIENĖ
|
Kunigaikščio M. K.Oginskio jubiliejaus
Vilniuje koncerto atlikėjai. Kairėje
Rietavo Oginskių kultūros istorijos
muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas,
dešinėje Rietavo savivaldybės
meras Antanas Černeckis
|
Vilnius. Sausio 18-osios vakarą labai erdvi Rotušės
salė buvo pilna žiūrovų, norinčių pabūti nuostabiame renginyje,
skirtame kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio 250 metų gimimo sukakčiai
paminėti. Sėdimų vietų visiems nepakako, tad daugeliui teko ramstyti
sienas. Pirmasis UNESCO paskelbto kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio
250-ųjų gimimo metų renginys vyko Vilniaus Rotušėje, nes šiuose
didinguose rūmuose, Didžiosios Kunigaikštystės bei Abiejų tautų
Valstybinis veikėjas, kompozitorius M. K. Oginskis 1794 m. balandžio
29 d. pasakęs ugningą prakalbą užbaigė žodžiais: Tėvynės labui
įnešu savąją dalį: turtą, darbą ir gyvenimą. Tad ir šiandien mus
vėl jungia Vilnius ir Rietavas du miestai, kuriuose gyveno ir
veikė M. K. Oginskis.
|
|
Paminėtas Čiurlionio viršukalnės
50-metis
Skirmantė Javaitytė
|
Alpinistai veteranai bazinėje
stovykloje Lietuvos viršūnės
fone 2014 metais
Viliaus Šaduikio nuotrauka
|
Kaunas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio
dailės muziejuje Kaune minėta iškalbinga sukaktis: Čiurlionio viršūnei
50. Renginys buvo skirtas pagerbti 1964 metais vykusią I Lietuvos
alpinistų ekspediciją į Pietvakarių Pamyrą (Tadžikistanas), kurios
metu, vadovaujant Kaziui Montsvilui, 10 lietuvių alpinistų įkopė
į tris viršukalnes ir suteikė joms lietuviškus vardus: Čiurlionio
(5794 m), Donelaičio (5839 m) ir Lietuvos (6080 m).
Susitikimo metu įspūdžiais apie ekspediciją
dalinosi jos dalyviai: Vilius Šaduikis, Jaroslavas Okulič-Kazarinas,
Romualdas Kęstutis Augūnas, Aleksandras Jurgelionis ir kiti.
Kalbėta ir apie neseniai vykusią ekspediciją
į Čiurlionio viršūnę, kurioje dalyvavo daugiau kaip 50 lietuvių
alpinistų ir keliautojų, vadovaujamų Algimanto Jucevičiaus.
|
|
Muziejuje kraštiečio
darbai
|
Vytauto Venslovo darbų parodos
atidaryme dalyvavo brolis
aktorius Petras Venslovas (dešinėje)
|
PASVALYS. Namai liko tušti...
pajuokavo kraštietis tautodailininkas Vytautas Venslovas, pristatydamas
jubiliejinę kūrybinę parodą Pasvalio krašto muziejuje. Su savo
darbais šiandien vėl tarsi sugrįžau į Pasvalį. Būdamas septynerių
metų, kartu su šeima tėvais ir broliu Petru iš gimtojo Manikūnų
kaimo buvau ištremtas į Sibirą. Ten baigėme rusų septynmetę mokyklą,
parodos atidaryme kalbėjo V. Venslovas. Po aštuonerių tremties
metų Venslovų šeima sugrįžo į Lietuvą. Vaikai mokslus tęsė Pasvalio
Petro Vileišio vidurinėje mokykloje. Vėliau Vytautas studijavo Kauno
Politechnikos instituto statybos fakultete. Baigęs mokslus pradėjo
dirbti Biržų gelžbetoninių konstrukcijų gamykloje inžinieriumi,
ten išdirbo 32 metus. Drožinėti pradėjo dar besimokydamas Pasvalio
vidurinėje mokykloje. Domėtis menu Vytautą paskatino a. a. lietuvių
kalbos mokytojas Romualdas Paškevičius, turėjęs daug literatūros
apie garsius pasaulio menininkus. Studijuodamas laisvalaikiu Vytautas
dar ir piešdavo, parodoje galima pasigrožėti jo tapybos darbais.
|
|
Meno kūriniai iš Hamburgo
Benjaminas ŽULYS
|
Aliutė Mečys. Tėvo namai, 1987
Dailininkų paveldo forumo nuosavybė
|
Kaunas. Meno kūrinių parodos Kaune
jau seniai ne naujiena. Čia muziejuose, galerijose buvo eksponuojama
ne vienos šalies, epochos, įvairių krypčių menininkų darbai. Ne
vieno mūsų menininko darbai buvo ir tebėra eksponuojami užsienio
galerijose.
Šįkart Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus
M. Žilinsko galerijoje buvo atidaryta ir iki vasario 8 dienos veiks
unikali dailės paroda. Tai Hamburge (Vokietija) gyvenančios lietuvių
dailininkės Aliutės Mečys kūrinių paroda, jos gausios kūrybos meno
darbų palikimo dalelė. Deja, pati autorė prieš metus išėjo iš gyvenimo...
Projekto vadovas muziejaus direktorius, menotyrininkas
Osvaldas Daugelis, kuratorė dr. Rasa Žukienė.
Viskas prasidėjo nuo to, kai O. Daugelis, jo kolegos
Edmundas Ulozas ir Milda Kairaitienė išvyko į jiems jau gerai žinomos
dailininkės miestą Hamburgą. Jie panoro patys artimiau susipažinti
su menininkės kūryba ir kaip nors gauti jos darbų parodai Lietuvoje.
Sumanymas pavyko atkaklūs lietuviai pelnė Hamburgo dailininkų
paveldo forumo specialistų pasitikėjimą ir į Kauną atvežė 62 dailininkės
kūrinius, kurie nūnai ir eksponuojami M. Žilinsko galerijoje.
|
|
Medalių kūrėjų stovyklos
darbų paroda
Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė
|
Meistrų medaliai: Petro Gintalo
|
VILNIUS. Atidarant medalių kūrėjų
stovyklos darbų parodą Via Baltika Šv. Jonų galerijoje, Telšių
akademijos dėstytoja ir stovyklos dalyvė Remigija Vaitkutė priminė,
kad ji tradiciškai jau rodyta Telšiuose, Žemaičių Alkos muziejuje.
Menotyrininkė dr. Neringa Markauskaitė, kuri medalių
kūrėjų stovykloje dalyvavo pirmą kartą, sakė: Vienintelė tokia
stovykla Lietuvoje, subūrusi medalininkų bendruomenę, be ilgaamžių
tradicijų ugdanti ir jaunesniuosius medalininkus, labai svarbi.
Bandėme tyrinėti medalių liejimo būdus, pavyzdžiui, latvis medalininkas
Kaarlis Alainis pademonstravo ketaus liejybą (sudaužyti ir perlieti
radiatoriai, gauta visai nebloga kokybė). Stovyklos dalyviai, nepaisant
naujų stilistinių kompozicijų ieškojimų, atsigręžė į ilgaamžiškumą
ir seniausias šios tradicijos plotmes. Temos skirtos Lietuvos ir
Žemaitijos istorijai (Kristijonui Donelaičiui, Mikalojaus Daukšos
Postilei, Merkeliui Giedraičiui), tačiau pagrindinė tema Via
Baltika dedikuota Baltijos kelio 25 metų sukakčiai.
|
|
Nemari poezija
Bronius VERTELKA
|
Bibliotekos E. Mezginaitės kertėje
gerai pažinoję poetę žurnalistas
Visvaldas Tebeliškis ir istorikas,
rašytojas Juozas Brazauskas
|
PANEVĖŽYS. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės
viešosios bibliotekos Konferencijų salėje vyko Elenos Mezginaitės
poezijos rinktinės Senas mano drauge antrojo leidimo sutiktuvės.
Į renginį suplūdo gerai poetę pažinoję ir buvę jos draugai, poetinio
talento gerbėjai. Dalyvavo ir E. Mezginaitės dukra Mėta.
Išleisti šią knygą man buvo tikras malonumas,
tai buvo kaip mano moralinės duoklės poetei atidavimas, kalbėjo
Klaipėdos UAB Eglės leidykla direktorius Antanas Stanevičius.
Fotomenininkas, poetas, žurnalistas sakė, jog jo pirmąjį, dar mokyklos
suole parašytą eilėraštį, išspausdino rajono laikraštis Tėvynė,
kuriame tuo metu dirbo E. Mezginaitė. Pirmąjį jos eilėraštį, pasirodžiusį
žurnale Jaunimo gretos, jis perskaitė irgi būdamas moksleivis.
A. Stanevičius išsitarė turįs mintį, kad poetės išspausdintą publicistiką
reikėtų išleisti atskira knyga. Juk ji buvo tikra sodraus žodžio
meistrė. Gimtąjį kraštą aplankęs leidyklos vadovas bibliotekai dovanojo
12 E. Mezginaitės poezijos rinktinės Senas mano drauge antrojo
leidimo knygų.
|
|
Konkursas apie teatrą
|
Konkurso dalyviai
|
VARĖNA. Viešojoje bibliotekoje
vyko konkurso Teatro uždangą atskleidus rezultatų aptarimas ir
paskebta šio konkurso nugalėtoja. Ja tapo varėniškė Nijolė Karzienė.
Jai buvo įteiktas pagrindinis prizas skulptoriaus, medžio drožėjo
Algirdo Juškevičiaus medinė gervė.
Šeštadienio popietę į biblioteką sugužėjo nemažas
teatro mėgėjų būrys: konkurso dalyviai, Marcinkonių kaimo ir Vydenių
krašto artistai, žiūrovai. Visi nekantriai laukė konkurso rezultatų
paskelbimo, laureatų apdovanojimo ir mėgėjiškų teatrų pasirodymo.
Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus
vedėja Elena Glavickienė, priminė, kad konkursas organizuotas atsiliepiant
į Seimo nutarimą 2014-uosius metus paskelbti Teatrų metais. Ji kalbėjo
apie iš Varėnos rajono kilusius žymiausius aktorius, režisierius,
teatrologus: Teofiliją Vaičiūnienę, Petronėlę Česnulevičiūtę, Vaclovą
Murašką, Juozą Gaidį, Vitaliją Mockevičiūtę, Mariją Leikauskaitę,
Dalių Skamaraką, Dalią Tamulevičiūtę, Balį Juškevičių, Tomą Vaisietą,
Margionių klojimo teatrą ir žymesnius mėgėjiškų teatrų kolektyvus
bei Varėnoje vykstančius Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų
festivalius, pristatė atvykusius svečius: aktorę, režisierę ir teatro
pedagogę Eleną Savukynaitę, aktorės Vitalijos Mockevičiūtės mamą,
pedagogę Vandą Mockevičienę, Marcinkonių kaimo teatro režisierę
Rimutę Avižinienę, Vydenių krašto dramos kolektyvo vadovę Bronę
Mačiulienę ir konkurso rėmėją, menininkę Ritą Zlatkutę.
|
|
Literatūros ir meno Kalėdos
|
Renginio svečius sveikina Pagėgių
savivaldybės viešosios bibliotekos
direktorė Elena Stankevičienė
|
PAGĖGIAI. Savivaldybės viešosios
bibliotekos bendruomenė pakvietė kraštiečius, raštijos ir meno mylėtojus
į literatūrinį adventinį vidudienį, kurio metu skaitytojams pristatytos
respublikinės literatūros akcijos. Tai Lietuvos Respublikos prezidentės
Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija Knygų Kalėdos ir 10-ieji
literatūrinių balsavimų Metų knygos rinkimai metai. Šie rinkimai
kasmet organizuojami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos,
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Nacionalinės Martyno
Mažvydo bibliotekos bei Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos
iniciatyva. Pasidžiaugta, kad šiemet Pagėgių savivaldybės viešoji
biblioteka ir jos skaitytojai jau sulaukė ir pirmųjų Knygų Kalėdų
dovanų. Viena tokių pagėgiškės, Pasaulio lietuvių bendruomenės
valdybos narės, kultūros komisijos pirmininkės, Šveicarijos lietuvių
bendruomenės pirmininkės, premijos Pagėgių krašto garsintojas
steigėjos Jūratės Jablonskytės-Caspersen (Šveicarija) dovanoti Metų
knygos rinkimuose 2014 dalyvaujančių Poezijos ir Suaugusiųjų prozos
knygų komplektai. Su šiais leidiniais renginio svečiai galėjo artimiau
susipažinti apžiūrinėdami literatūrinę parodą Pagėgiškiams geriausios
Metų knygos. Kraštiečiai pakviesti aktyviai skaityti, balsuoti
už labiausiai patikusias knygas bei žiemos pabaigoje išrinkti Pagėgių
krašto Metų knygą 2014.
|
|
Maudynės garsuose
|
Garsų terapijos įrankiai
|
PANEVĖŽYS. Miesto savivaldybės
viešosios bibliotekos skaitytojai jau išbandę rašymo, piešimo ant
vandens, skaitymo ir kitas įvairias terapijos formas, tačiau garso
ar gongų terapiją vargu ar yra mėginę ar apie ją net girdėję. Paskutinį
spalio ketvirtadienį Židinio bibliotekoje svečiavęsis garso terapijos
praktikas, gongo meistras bei menininkas Raimundas Binkauskas kvietė
panevėžiečius į nepamirštamų įspūdžių kelionę garso terapijos seanso
metu. Renginys buvo puiki proga ne tik daugiau sužinoti apie garso
įtaką ir jo poveikį žmogui, bet ir galimybė pasinerti į nuostabų,
holistinį gongo garsą ir kiekviena kūno ląstele patirti jo atpalaiduojantį
poveikį. Maudynės gonge, tiksliau, maudynės gongo garse garsinės
meditacijos rūšis, kai, skambant muzikai, tarsi maudomasi garsuose.
Kadangi garsas yra darni vibracija, ji sukuria atitinkamą poveikį
mūsų kūnui, jausmams, yra tarsi mikromasažas, pasakojo menininkas.
Prieš pradedant keliauti garso takais, R. Binkauskas ragino neapsiriboti
girdėjimo pojūčiu, pajusti garsą ne vien klausa, bet ir kūnu. Gali
pamiršti pirmą bučinį, bet pirmo gongo niekada nepamirši, viltingai
nuteikė gongų terapija devynerius metus užsiimantis R. Binkauskas.
|
|
Prisiminimai apie kunigą
Juozą Tumą-Vaižgantą
|
Kan. Juozas Tumas-Vaižgantas
|
Šį Pranciškaus Šleževičiaus (18971979)
rankraštį man atnešė jo sūnus Jonas Šleževičius Lietuvos politinių
kalinių ir tremtinių sąjungos Kėdainių skyriaus pirmininkas.
Čia mano Tėvelio prisiminimai apie Juozą
Tumą-Vaižgantą, regis, niekur neskelbti, sakė jis.
2006-aisiais teko redaguoti ir išleisti
knygą Pranciškaus Šleževičiaus dienynas (giminės istorijos fragmentai,
siekiantys pirmąją XX amžiaus pusę), tad neabejojau, kad to meto
Lietuvos kaimo šviesuolio Pranciškaus Šleževičiaus užrašuose gali
būti įdomių dalykų.
Pateikiu beveik prieš 40 metų parašytą
Pranciškaus Šleževičiaus tekstą, nedaug redaguotą, tik gramatiškai
pataisytą.
|
|
|