|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Jėzaus egzorcizmų misijos tęstinumas Kun. Vytenis Vaškelis
Šio sekmadienio Evangelija liudija, kad Jėzus gydo ir išlaisvina žmones su dieviška galia. Jo visagalybe alsuojančiam žodžiui paklūsta ne tik mikroskopiniai vienaląsčiai organizmai ir nakties giedrume mirguliuojantys tolimiausi žvaigždynai, primenantys žėrinčias spingsules, bet ir nesutaikomas Jo bei mūsų priešas šėtonas (plg. Mk 1, 26). Piktasis, buvęs šviesybių angelas, yra intelektinė būtybė, iš kurios krūtinės kadaise padaryta puikybės nuodėmė pragaištingai sąmoningai išplėšė širdį... Jis nelaimingiausias padaras, nes amžinai prarasti vidinį sąžinės lokatorių tolygu tapti netirpstančio įšalo ledo akmeniu. Pavojingiausias ginklas beširdis protas, kategoriškai atsižadėjęs savo ontologinių šaknų ir tapęs savanaudiškiausiu įrankiu žemėje. Antai 70-ųjų Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinių minėjimas yra gyva iliustracija, liudijanti buvusį rafinuočiausią bei baisiausią šėtono siautėjimą, pasinaudojant esesininkų ir jų pakalikų nežmoniškumu... Viešpats su neregėta gailestingumo galia (plg. Mk 1, 27) išlaisvino netyrosios dvasios apsėstąjį. Šią svarbią tarnystę Jis tęsia ir tai toliau darys iki pat pasaulio pabaigos, ypač per Bažnyčios vyresnybės paskirtus dvasininkus. Lotynų kalbos žodis exorcismus išlaisvinimas, išvadavimas. Egzorcistas yra asmuo, šiuo atveju katalikų dvasininkas, turintis teisę atlikti egzorcizmus apeigas piktosioms dvasioms, tariamai sukeliančioms ligas ir kitas nelaimes, išvaryti. Katalikų Bažnyčioje kunigai egzorcistais uoliau pradėti skirti po Vatikano II Susirinkimo (19621965). Tokį Bažnyčios žingsnį skatino padidėjęs žmonių smalsumas burtams, ekstrasensams, okultistams, magijoms bei su tuo susiję padariniai žmogaus sveikatai, likimui. Katalikų Bažnyčios katekizmas įpareigoja egzorcistą ištirti, kada asmuo yra piktosios dvasios apsėstas arba jos veikiamas, kada serga psichikos liga. Kai diagnozuojama, jog kai kuriuos žmones vargina piktosios dvasios įtaka, tuomet jiems pritaikomos maldos iš specialaus egzorcizmų apeigyno, kurias gali skaityti, beje, tik ordinarų paskirti kunigai egzorcistai. O kai pastebimi nervų ligų simptomai, tada subtiliai dera ligonius nukreipti, pavyzdžiui, pas neurologus... Už turinčius psichinių negalių labai naudinga melstis įvairiomis išlaisvinimo ir užtarimo maldomis spontaniškomis ir iš maldynų. Svarbiausia, kad tai būtų daroma tvirtai tikint ir net su pasitikėjimu iš anksto dėkojant Viešpačiui, kad Jis tikrai vienaip ar kitaip atsilieps į nuoširdžius tikinčiųjų ir ligonių, už kuriuos meldžiamasi, maldavimus. Apsėstieji nekontroliuojami, šaukiantys, besiblaškantys retai pasitaikantys ligoniai. Kai kuriems asmenims ir vienos egzorcizmo maldos užtenka, tada jie pagal galimybes nukreipiami į parapijų bendruomenes ir maldos grupes, kad būtų jų sustiprinami, palaikomi, nes gali atkristi, jei neliks noro taisytis. Kai piktosios dvasios veikiamas asmuo negrįžtamai atgauna dvasios pusiausvyrą, jėgas, prarastą ramybę, tai ir yra antgamtinės malonės veikimas. Nelabąjį žmogui gali prišaukti ir kito asmens prakeikimai, užkeikimai, pikti keiksmai. Pasitaiko, jog kai kuriuos tokių šeimų narius kartais net iš kartos į kartą gali lydėti tam tikros ligos, nelaimės. Tuomet jiems reikia išlaisvinančių maldų. Būtina melstis, pavyzdžiui, užsakyti šv. Mišias, ir už jų mirusius protėvius. Ką daryti, kad prakeiksmas neliptų? Blogi linkėjimai nepadarys bėdos, jei gyvensime krikščioniškai, pasilikdami nuolatinėje Jėzaus bei Švč. Mergelės Marijos globoje. Vaikai gali ateiti į šį pasaulį pažeisti protėvių prakeikimų arba netinkamo tėvų gyvenimo būdo bei dėl jų lankymosi pas būrėjas, burtininkus ar ekstrasensus. Todėl vaiką, kaip jautriausią ir silpniausią, gali ištikti piktojo veikimas nepaaiškinamas irzlumas, nervingumas. Yra tekę susitikti su vienu kitu vaikeliu, kuriems medikai atsisakė padėti, nes negalėjo nustatyti diagnozės. Tada meldžiamasi išlaisvinimo malda už vaiką ir už jo suklaidintus tėvus, kad jie grįžtų prie krikščionių tikėjimo: jų atsivertimas reikalingas, kad būtų pašalintos kliūtys vaikeliui pagyti. Vaiko psichiką labai žaloja tėvų pernelyg griežtas ar agresyvus elgesys su juo jaunutė siela gali tapti dirgli, neurotiška, šizofreniška, augti nevisavertė. Vaikas gali būti psichiškai sužalojamas bei veikiamas piktųjų dvasių įtakos, kai jo tėvai nuolat blogai elgiasi, namie kelia įtampą riksmais, keiksmais, grubumu, nuolatiniu smurtu. Tuomet padeda kreipimasis į kvalifikuotą psichoterapeutą, dažnai gerų rezultatų duoda išlaisvinimo malda. Tiesiausias kelias visiškai išsivaduoti iš buvusio gyvenimo ir atsiverti naujam vienybė su Viešpačiu per atgailą (juk išpažintis veikia kaip egzorcizmo malda), Komuniją, maldą, skaityti Šventąjį Raštą ir kitokius panašius spaudinius, stengtis liudyti Dievą, patarnauti kiekvienam sutiktajam. Taigi kai žmogus tiki Dievą ir kaskart vis labiau pasitiki Juo, anksčiau ar vėliau Viešpats būtinai jam suteiks išlaisvinimo (iš piktojo žabangų) džiaugsmą, nes Jis tikrasis Egzorcistas. Kadangi gamta nemėgsta tuštumos, tuoj po išlaisvinimo per papildomas Dievui skiriamas garbinimo bei dėkojimo maldas išlaisvintasis patiria ir Šventosios Dvasios pripildymą, kuris jį padaro nauju žmogumi Kristuje.
© 2015 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |