|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Šviesūs kūrėjo darbai Bronius VERTELKA
Į renovuoto Subačiaus geležinkelio stoties gyvenvietės kultūros centro salę rinkosi tie, kas myli meną ir grožį. Čia vyko katalogo Algirdas Balna: medžio drožėjo gyvenimas, atiduotas kūrybai pristatymas. Dalyvavo A. Balnos žmona Joana, sūnus Gediminas, giminės. Prieš tai aplankytas jo kapas Stračnių kapinėse, ant jo padėta gėlių, uždegta žvakių. Kultūros centro ekrane susirinkusieji stebėjo videojuostoje užfiksuotus vaizdus iš tautodailininko gyvenimo. Popietę vedusi miesto bibliotekos vedėja Inga Dovydėnienė žodžiais nupiešė A. Balnos (19282012) paveikslą. Tai buvo tylus, mažai kalbantis, tačiau be galo darbštus, kūrybingas žmogus. Viską darė su didžiule meile, tikėdamas savo darbo prasmingumu. 53 metus su Algirdu Subačiuje išgyvenusi jo žmona Joana sakė, jog niekada iš vyro lūpų negirdėjo blogo žodžio tariant apie miestelėnus. Prasmingai jų gyvenimas bėgo sodyboje Vilniaus gatvėje. Algirdo drožtos skulptūrėlės būdavusios linksmos, sukeldavusios šypseną. Nuo nagingo medžio meistro tiesiog sklido ypatinga gerumo šviesa. To ypač reikia šiandien mūsų gyvenime kiekvieną dieną. Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, ne kartą buvojusi Balnų namuose, sakė būdavusi tiesiog pakerėta, stebėdama Algirdo drožinius. Medyje jis sugebėjo įkūnyti literatūrinius personažus. O kiek jo darytų kryžių stovi Stračnių kapinėse! Darbai šviesūs todėl, kad šalia menininko buvo žmona Joana, jų išaugintas sūnus Gediminas santūrus, nemėgstantis tuščiažodžiauti, kažkuo primenantis tėvą. Išskirtinį dėmesį V. Aleknienė skyrė katalogo sudarytojai Aušrai Jonušytei. Ji rūpinosi skulptūrų atvežimu, jų fotografavimu viskuo, ką įmanoma užfiksuoti popieriuje. Muziejaus direktorė Aušrai, įvardydama ją kaip rajono metraštininkę, įteikė baltų rožių puokštę. O po baltą rožę įteikė našlei Joanai Balnienei, dailėtyrininkei dr. Skaidrei Urbonienei, katalogo redaktorei, žurnalistei Eugenijai Urbonienei, maketuotojai Giedrei Ringelevičienei. Katalogo sudarytoja A. Jonušytė sakė, jog jame norėjusi parodyti ne tik medžio meistro darbus, bet ir koks A. Balna buvo šeimoje, kaip leisdavo laisvalaikį. Tokių medžio drožėjų, koks buvo šis subatėnas, Lietuvoje mažai sutiksi. Vilnietė dr. S. Urbonienė, paprašyta A. Jonušytės parašyti įvadinį katalogo straipsnį apie A. Balną, tautodailininką iš Subačiaus, norėjo ne nuotraukose, bet savo akimis pamatyti jo darbus. Su Aušra apsilankiusi Balnų sodyboje, jos viduje pamatė tikrą muziejų, visur buvo drožiniai. Gerą pusdienį praleido čia fotografuodama ar filmuodama. Lengva buvo jai rašyti Algirdo kūriniai atrodė lengvi, netgi rūpintojėliai šypsojosi. A. Balna turime didžiuotis, tokio talento medžio drožėjo tektų gerokai paieškoti, pastebėjo leidinio redaktorė E. Urbonienė. Ji prisiminė buvusios Kupiškio etnografinio muziejaus vadovės Vandos Balsienės pasakojimą, kai ji dar sovietmečiu, užsukusi į vieną Leningrado dailės parduotuvę, vos nesušuko: Juk tai mūsų Balnos darbas. Ir pasijuto be galo laiminga, kad regi savo kraštiečio darbus tolimame Rusijos mieste. Vos ne legendos sklido apie A. Balnos kuklumą. Sykį E. Urbonienė su sostinės M. K. Čiurlionio meno mokyklos dėstytojų grupe užsuko į jo namus. Apie Algirdo darbus pasakojo jo žmona Joana, jis pats tik vienu kitu žodžiu atsakydavo į klausimus. Kada žurnalistė išsitarė, kad norėtų parašyti apybraižą apie Algirdą, Joana patarė pirmiausia jai paskambinti į mokyklą (ji dirbo mokytoja). Bet ar kažką gero galima parašyti apie žmogų, kurį žinai daugiau iš kitų pasakojimų? Žurnalistas kaip ir laikrodininkas, jis turi atidaryti laikrodį ir žvilgterėti į jo vidų. Kaip tik E. Urbonienei pasitaikė proga užsukti į Subačių. Neblogai būtų užeiti pas Balnas, bet kaip čia skambinsi Joanai, trukdysi jos pamoką, pagalvojo ji. Nusprendė Algirdą pati prakalbinti. Pokalbis tarp jų vyko tris valandas. Žurnalistė liko labai patenkinta, kad apie meistrą, jo darbus sužinojo iš jo paties lūpų. Katalogo maketuotoja Giedrė Ringelevičienė yra A. Balnos krikštaduktė, todėl Balnų sodyboje ji viešėdavo dažnai. Jai visada rūpėdavo užlipti į kambarėlį antrame aukšte, kur droždavo jos krikštatėvis. Salė susikaupusi klausėsi pasakojimų apie savo ypatingą žmogų tikrą medžio meistrą, žmonėms dovanojusį savo meilę, palikusį gausybę kūrinių. Jaukioje kultūros centro salėje skambėjo skudučių ir kanklių muzika, kurią atliko Subačiaus gimnazijos moksleiviai (vadovė mokytoja Vilma Aleknienė). Paskui visi kopė į antrąjį aukštą, kur bibliotekos patalpose buvo atidaryta A. Balnos drožinių paroda. O susėdus prie stalo ir gurkšnojant arbatą dar ilgai nesiskirstyta.
Subačiaus geležinkelio stoties gyvenvietė, Kupiškio rajonas
© 2015 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |