|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Uoliai tarnavęs tikintiesiems
AA mons. Petras MEILUS
Spalio 26 dieną Marijampolėje mirė mons. Petras Meilus. Jis gimė 1932 metų sausio 1 dieną Rokiškio apskrityje, Skapiškio valsčiuje, Šeriškių vienkiemyje, mažažemių valstiečių Kazimiero ir Albinos Meilų šeimoje. Buvo jauniausias iš penkių šeimoje augusių vaikų. 1939 metais Petras pradėjo lankyti Šiurpiškių pradžios mokyklą, kurioje 1944 metais baigė penkis skyrius. Po karo, kadangi arti nebuvo jokios mokyklos, metus Petras niekur nesimokė, o 1945 metais įstojo į Skapiškio progimnaziją. 1949 metais pradėjo mokytis Kupiškio vidurinėje mokykloje, tačiau susirgo tuberkulioze ir teko moksluose vėl daryti pertrauką. 1950 metais Vilniuje pakėlė skaudžią plaučių operaciją, o po metų sustiprėjęs toliau tęsė mokslus Pandėlio vidurinėje mokykloje, nes joje, kaip užsienio kalbos, buvo mokoma vokiečių, kurios anksčiau Petras buvo mokęsis Kupiškyje. 1954 metais vėl atsinaujino tuberkuliozė, ir P. Meilus, būdamas labai sunkios būklės, buvo išvežtas į Rokiškio tuberkuliozės dispanserį. Po trijų mėnesių, kiek sustiprėjęs, jis buvo išsiųstas į Kauno Raudonojo Kryžiaus sanatoriją. Po operacijos susirgo pūlingu pleuritu ir, kaip pats rašo savo autobiografijoje, praktiškai buvo atsidūręs ant mirties slenksčio. Praėjus kritinei būklei dar penkiolika mėnesių gydėsi ligoninėje. Ligos pasekmes Petras jautė visą gyvenimą. Šeimoje gavęs tvirtą religinį auklėjimą ir sulaukęs šešiolikos metų, Petras pajuto nenumaldomą potraukį į kunigystę, kaip pats tvirtino, net negalėjęs paaiškinti, iš kur toks noras kilo. Kai kurių kunigų netgi atkalbinėjamas nuo tokio žingsnio, nes neva esąs ligonis, tad geriau užleisti vietą sveikiems kandidatams, jis nepasidavė šiems įkalbinėjimams ir 1957 metais padavė prašymą į Kauno kunigų seminariją. Tačiau tais metais nebuvo priimtas, nes grįžo anksčiau į sovietinę kariuomenę priimti klierikai, vietų skaičius seminarijoje buvo ribotas, ir vietos P. Meilui nebeliko. Tačiau Petras nenusiminė, pakartotinai stojo kitais metais ir 1958 metais pradėjo studijas Kauno kunigų seminarijoje. Studijuodamas seminarijoje P. Meilus ir toliau gydėsi, privalėjo nuolat vartoti paskirtus vaistus. Seminarijoje besimokydamas turėjo autoritetą tarp kitų klierikų ir vadovybės, buvo paskirtas klierikų dekanu. 1963 metų balandžio 10 dieną Kauno Arkikatedroje vyskupas Petras Maželis Petrą Meilų kartu su kitais septyniolika kurso draugų įšventino kunigu. Tuo metu tai buvo didžiausias seminariją baigęs kursas. 1963 m. gegužės 25 d. kun. P. Meilus paskiriamas Kauno Šv. Juozapo (Vilijampolės) parapijos vikaru. Iškalbingas, pasižymintis gražiu balsu kunigas buvo mielai priimtas parapijiečių, pasižymėjo draugišku ir sugyvenamu būdu. Vilijampolėje kunigas Petras darbavosi pusšeštų metų, kol 1968 m. gruodžio 17 d. buvo paskirtas vikaro pareigoms į Kauno Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) parapiją. Ten išbuvo ne visus metus. 1969 m. rugsėjo 1 d. perkeltas į Šiaulius Šv. Petro ir Povilo bažnyčios vikaru. Atrodo, kad Šiauliuose didelis darbo krūvis sekino ligoto kunigo jėgas. Nors jau buvo baigęs gydymosi nuo tuberkuliozės kursą, jėgų nebuvo per daug. Nors mylimas parapijiečių ir vertinamas kolegų, Petras Meilus porą kartų raštu kreipėsi į Kauno arkivyskupijos apaštališkąjį administratorių prašydamas jį iškelti iš Šiaulių. 1973 metais jo prašymas buvo patenkintas, ir P. Meilus buvo paskirtas Ukmergės Šv. Petro ir Povilo parapijos vikaru. Ukmergėje jis išbuvo aštuonerius metus. 1975 metais buvo ketinta skirti jį Alėjų parapijos administratoriumi, kartu einant Raseinių vikaro pareigas, tačiau kunigas Petras prašėsi paliekamas Ukmergėje, nes nesijautė pasirengęs eiti klebono pareigas. Į jo prašymą vyskupas atsižvelgė ir dar kurį laiką paliko darbuotis Ukmergėje. Iš viso kunigas Petras Meilus vikaru išbuvo aštuoniolika metų. Visus tuos metus jis buvo tikrai ištikimas ir uolus klebonų, su kuriais dirbo, padėjėjas, randantis bendrą kalbą su įvairaus charakterio konfratrais ir parapijų tikinčiaisiais. 1981 m. gegužės 30 d. kun. P. Meilus gavo skyrimą Eržvilko parapijos administratoriaus pareigoms. 1985 metais jam buvo pavesta administruoti ir Paupio parapiją. Savo, kaip parapijų ganytojo, pareigas ėjo ištikimai, tvirtai laikydamasis Bažnyčios nuostatų ir rūpindamasis būti artimas visiems savo ganomiesiems. 1990 m. kovo 25 d. kardinolas Vincentas Sladkevičius kun. P. Meilų paskyrė Kauno Arkikatedros Bazilikos administratoriumi. Šias pareigas jis ėjo tik kiek daugiau nei dvejus metus. 1992 metų balandžio mėnesį buvo paskirtas Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonu. Ten darbuojasi, kaip visuomet stengdamasis parodyti artumą vargstantiems, taip pat ir savo lėšomis paremdamas juos. 19922000 metais ėjo Kauno arkivyskupijos tribunolo notaro pareigas, buvo Kauno I dekanato dekanas. 1998 m. kovo 26 d. šventasis popiežius Jonas Paulius II pakėlė kunigą Petrą Meilų Jo Šventenybės kapelionu (monsinjoru). Nors ir išsigydžius nuo jaunystės kankinusias plaučių ligas, pradėjo reikštis kitos ligos. Vis labiau silpnėjant sveikatai 2000 m. kovo 22 d. mons. P. Meilus buvo atleistas iš tribunolo notaro ir Kauno I dekanato dekano pareigų, o dar po metų iš Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos klebono pareigų ir vėl grįžo į Arkikatedrą Baziliką altaristo pareigoms. Ten ir liko tarnauti tikintiesiems beveik iki mirties. Daugiausia laiko skyrė tarnystei klausykloje, kol pajėgė, praktiškai ėjo vikaro pareigas: budėjo raštinėje, priiminėjo interesantus, laidojo tikinčiuosius, visuomet gyvai rūpinosi parapijos reikalais. 2015 metų rugpjūčio mėnesį, dar labiau susilpnėjus sveikatai, mons. P. Meilus paprašė leisti jam apsigyventi Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose. Deja, jam laiko šioje žemėje buvo likę jau nebedaug. Spalio 26 dieną jo siela iškeliavo pas savo Kūrėją. Mons. P. Meilus buvo aštraus proto, draugiškas su konfratrais ir parapijiečiais kunigas, pamaldus, geras pamokslininkas. Mons. P. Meilaus žemiškieji palaikai buvo pašarvoti Kauno Arkikatedroje Bazilikoje. Laidotuvės vyko spalio 28 dieną, trečiadienį. Šv. Mišios aukotos 12 valandą. Joms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ, koncelebravo Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, dalyvavo apie 70 kunigų. Homiliją šv. Mišiose apie mirusįjį pasakė arkiv. S. Tamkevičius SJ. Po šv. Mišių karstas su velionio palaikais atlydėtas į Kauno Arkikatedros Bazilikos šventorių. Prie kapo kalbėjo prel. prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas. Laidotuvių apeigas atliko arkiv. L. Virbalas SJ. Pagal Kauno arkivyskupijos kurijos pranešimą
© 2015 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |