Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Vilties aukuro liepsną prisiminus

Jau devintą kartą kasmet, artėjant Vėlinėms, Vengrijos ambasada, prisimindama 1956 metų įvykius – savo šalyje vykusią antisovietinę revoliuciją ir ją palaikiusius Lietuvos žmones, – Kauno Senosiose kapinėse, prie memorialo, ir Vilniuje prie Aušros Vartų sienos įrengtos Atminimo lentos rengia tų įvykių minėjimus. Šiais metais Kaune minėjimas vyko spalio 20 dieną, o Vilniuje – spalio 22 dieną. Abiejose vietose, nuskambėjus Vengrijos ir Lietuvos himnams, trumpą minėjimo pranešimą padarė naujasis Vengrijos Nepaprastasis ir Įgaliotasis ambasadorius Zoltan Jancsi, pabrėždamas lietuvių ir vengrų tautų istorinę draugystę, laisvės troškimą, dabartinį vaisingą bendravimą, vienybės būtinumą, dėkojo drąsiems ir pasiaukojusiems mūsų tautos žmonėms už 1956 metais Vengrijoje vykusios išsivadavimo revoliucijos palaikymą. Prie Memorialo, plazdant Vengrijos ir Lietuvos valstybinėms vėliavoms, kalbas pasakė miesto mero pavaduotojas Vasilijus Popovas bei savivaldybės tarybos narė Gintarė Skaistė. Padėjus Vengrijos ambasados ir Kauno savivaldybės vainikus, minėjimą nuspalvino mokinių atlikta meninė programa. Malonu, kad Kaune, minint Vengrijos revoliucijos datą ir tuomet Lietuvoje vykusius Visų Šventųjų dienos vakaro įvykius, mūsų iniciatyva visada aktyviai dalyvauja Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos mokiniai su savo parengta menine programa. Šiais metais ją papildė ir Juozo Grušo meno gimnazijos mokiniai. Jie subtiliai atliko šiam minėjimui parengtą literatūrinę muzikinę kompoziciją. Daug plojimų susilaukė mokinių Martyno Kliučininko, Alano Aleknavičiaus, Ugnės Vanagaitės ir Vestos Revinskaitės padeklamuoti poezijos posmai, Gretos Zabielaitės ir Kamilės Aleknavičiūtės padainuotos dainos, mokytojo Artūro Sinkevičiaus muzikavimas. Renginyje dalyvavo ir Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos auklėtinų būrys.

Paminklas miesto žydams

Paminklas Šeduvos žydams

Spalio 12-ąją Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, Užsienio reikalų ministerijos atstovai, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai, Radviliškio rajono savivaldybės atstovai, iš viso pasaulio kampelių atvykę žydai, šeduviai dalyvavo Šeduvoje gyvenusių, dirbusių, kūrusių ir čia mirusių ir sušaudytų žydų atminimo ceremonijoje ir Šeduvos žydų memorialinio fondo projekto „Prarastas štetlas“ atidarymo iškilmėse.

Šeduvoje jie aplankė unikalias atskurtas žydų kapines, tris žydų masinių žudynių vietas, dalyvavo paminklo Šeduvos žydams atidengimo ceremonijoje Šeduvos centre. Privačios iniciatyvos dėka dviejose masinių žudynių vietose Liaudiškių miške ir vienoje Pakutenių miške tuos, kurie atvyksta pagerbti holokausto aukas, sutinka skulptoriaus Romualdo Kvinto architektūrinės kompozicijos.

Įamžinta Jono Jablonskio gyvenimo vieta Vilniuje

Kultūros vertybių registrą papildė naujas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas – namas Kalvarijų g. 20 Vilniuje, kuriame 1904–1906 metais gyveno kalbininkas Jonas Jablonskis. Taip pažymėta svarbi išlikusi vieta sostinėje, susijusi su iškiliausiu lietuvių bendrinei kalbai nusipelniusiu žmogumi.

„Kalbininko Jono Jablonskio gyvenimo darbas turėjo pamatinės reikšmės, randantis naujų laikų Lietuvai – tautai, visuomenei, valstybei. Jis paliko mums vieningai sunormintą, taisyklingą ir nuo svetimybių apvalytą literatūrinę, mokslinę bei politinę lietuvių kalbą. Jo atminimas labai gerbtinas, ir namas Vilniuje, Kalvarijų g. 20, išsaugotinas kaip istorijos ir kultūros palikimas, – įsitikinęs politikas, kultūros istorikas bei muzikas prof. Vytautas Landsbergis. – Tai yra viešasis interesas, kuris gali turėti ir oponentų. Viešasis arba kultūros interesas turėtų būti svarbesnis“.

Rusijos lietuviai susitiko Bistrampolyje

Bistrampolio dvare (Panevėžio r.) susitiko Rusijoje gyvenantys lietuviai. Renginyje „Rusijos lietuviai – Lietuvai“ apdovanotos lietuvių bendruomenės, tvarkančios ir prižiūrinčios lietuvių tremtinių kapus Sibire. Koncertavo Murmansko lietuvių ansamblis „Lietuva“.

Renginio metu kalbėta apie Sibiro platybėse likusių lietuvių tremtinių kapų tvarkymą. Kultūros tarybai skyrus finansavimą, prie to 1000 eurų prisidėjo ir Kupiškio rajone esanti įmonė „Durpėta“, privatūs asmenys, vietos lietuviai ėmėsi kapus tvarkyti patys. Bistrampolio dvare padėkos raštais buvo apdovanoti daug Rusijos lietuvių bendruomenių, tvarkančių kapus.

Kaip sakė kultūros viceministras Romas Jarockis, „Misija Sibiras“ vieną kartą per metus važiuoja, daugiau atlikdama edukacinę funkciją, paveldo propagavimą, o šitie žmonės, Murmansko lietuviai, išties atlieka realų darbą. Jų darbų apimtys – žymiai didesnės: Buriatijoje yra 24 lietuvių kapinės, jose – šeši šimtai kapų. 1989-aisiais ir 2007-aisiais surengtos ekspedicijos į Buriatiją buvo naudingos – parengti kapinių brėžiniai, surašyti kapai.