2015 m. spalio 30 d.    
Nr. 40
(2160)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Baudžiamosios bylos prieš žiniasklaidą, II

Antanas Terleckas
Stasio Povilaičio nuotrauka

Paskutiniais metais padažnėjo baudžiamųjų bylų dėl vadinamojo šmeižto ir įžeidimo (Baudžiamojo kodekso 154 ir 155straipsniai). Kai tuo pagrindu keliamos bylos pernelyg įžūliai besielgiantiems žiniasklaidos atstovams, tai yra suprantama. Bet jau keletą metų teismai panaudojami ir nuobaudoms buvusiems disidentams, prisidėjusiems prie Lietuvos išlaisvinimo bei už tą veiklą apdovanotiems valstybiniais apdovanojimais. Vienoje tokių bylų nagrinėjami dar 2012 metų rugpjūčio pabaigoje internetinėje spaudoje paskleisti šmeižtai ir įžeidžiančios sąvokos prieš buvusį Lietuvos laisvės lygos (LLL) įkūrėją ir vadovą Antaną Terlecką.

2015 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas (teisėja A. K. Macevičienė) priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje, pagal privataus kaltinimo skundą, kurioje Antanas Terleckas kaltino Vilių Ksaverą Slavinską tuo, kad 2012 08 23 dienraščio „Lietuvos žinios“ internetinei svetainei išspausdinus straipsnį „Mitingas, kuriame atmesta baimė“, komentarų skiltyje, V. K. Slavinskas, prisistatęs slapyvardžiu „Pikasas“, pasinaudodamas internetu, parašytame komentare paskleidė melagingą bei šmeižikišką informaciją, neva A. Terleckas prisidengdamas rezistencine veikla, buvo KGB agentas, kad LLL buvo sukurta ir veikė kaip KGB organizacija, o jos tikslai buvo telkti patriotiškai bei priešiškai sovietinei okupacijai nusiteikusius asmenis tam, kad KGB galėtų juos kontroliuoti, terorizuoti bei konfiskuoti A. Terlecko bute sukauptą literatūrą. Slavinsko tvirtinimu, 1987 08 23 Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo, vykęs mitingas buvo surežisuotas LLL kartu su KGB. Slavinskas komentaruose teigė, kad Terleckas, net būdamas kalėjime, elgėsi amoraliai su savo kameros draugais. Be to, buvimo karceryje metu slapta kalėjimo administracijos būdavo išleidžiamas namo pas žmoną, nes buvo kalėjimo administracijos informatorius. Terleckas patyrė dvasinius išgyvenimus, nes buvo pakirstas pasitikėjimas juo, kaip žmogumi, kovojusiu už Lietuvos laisvę. Emocinį sukrėtimą patyrė ir daugybė Lietuvos žmonių, kurie pasipiktino paskleistu melu. Slavinskas šiuos veiksmus padarė tyčia, suvokdamas jų esmę, socialinę prasmę, specialiai pasirinkdamas datą – būtent 2012 08 23 buvo minimos 25-osios pirmojo antisovietinio mitingo metinės. Terleckas mano, kad savo komentarais Slavinskas ne tik apšmeižė pareiškėją, bet pakirto pasitikėjimą Lietuvos valstybės institucijomis, kadangi pareiškėjas Terleckas buvo apdovanotas garbingais valstybiniais padovanojimais. Padarytą neturtinę žalą Terleckas įvertino 50 tūkst. litų.


Laisvės premiją siūloma skirti 5 mln. parašų už Lietuvos nepriklausomybę surinkusiai tarptautinei organizacijai

2015 metų Laisvės premiją siūloma skirti tarptautiniam judėjimui „Tradicija, šeima ir nuosavybė“ (angl. Tradition, Family and Property – TFP), 1990 metais visame pasaulyje surinkusiam per 5,2 mln. parašų po peticija, kuria buvo reikalaujama pripažinti Lietuvos nepriklausomybę.

„Ši paramos Lietuvai akcija, už didžiausią žmonijos istorijoje surinktą parašų skaičių patekusi net į oficialiąją Gineso rekordų knygą, Lietuvoje yra nedovanotinai užmiršta. Metas padėkoti organizacijai, atkreipusiai viso pasaulio visuomenės dėmesį į mūsų tautos laisvės kovą“, – sakė judėjimo nominaciją Laisvės premijai gauti parėmusio jaunimo sambūrio „Pro Patria“ pirmininkas Vytautas Sinica. Jo teigimu, kuomet pasaulio valstybių vadovai delsė pripažinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių nepriklausomybę ar net buvo pasirengę ją paaukoti mainais į iliuzinius Michailo Gorbačiovo sovietinės imperijos reformų pažadus, TFP akcija parodė, kad toks jų pragmatizmas neturi jų visuomenių paramos. „Ši akcija mums primena, kad net kai Vakarų valstybių politikai pradeda vadovautis „pragmatiniais“ ar tiesiog ciniškais motyvais, Lietuva iškilus pavojui visada gali tikėtis paramos iš jų šalių piliečių, kuriems brangūs pamatiniai krikščioniškosios Vakarų civilizacijos principai. Būtent jausdama pareigą ginti šiuos principus TFP stojo į pagalbą lietuvių tautai“, – teigė V. Sinica.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija