|
Vilties aukuro liepsną prisiminus
Jau devintą kartą kasmet, artėjant Vėlinėms, Vengrijos ambasada, prisimindama 1956 metų įvykius savo šalyje vykusią antisovietinę revoliuciją ir ją palaikiusius Lietuvos žmones, Kauno Senosiose kapinėse, prie memorialo, ir Vilniuje prie Aušros Vartų sienos įrengtos Atminimo lentos rengia tų įvykių minėjimus. Šiais metais Kaune minėjimas vyko spalio 20 dieną, o Vilniuje spalio 22 dieną. Abiejose vietose, nuskambėjus Vengrijos ir Lietuvos himnams, trumpą minėjimo pranešimą padarė naujasis Vengrijos Nepaprastasis ir Įgaliotasis ambasadorius Zoltan Jancsi, pabrėždamas lietuvių ir vengrų tautų istorinę draugystę, laisvės troškimą, dabartinį vaisingą bendravimą, vienybės būtinumą, dėkojo drąsiems ir pasiaukojusiems mūsų tautos žmonėms už 1956 metais Vengrijoje vykusios išsivadavimo revoliucijos palaikymą. Prie Memorialo, plazdant Vengrijos ir Lietuvos valstybinėms vėliavoms, kalbas pasakė miesto mero pavaduotojas Vasilijus Popovas bei savivaldybės tarybos narė Gintarė Skaistė. Padėjus Vengrijos ambasados ir Kauno savivaldybės vainikus, minėjimą nuspalvino mokinių atlikta meninė programa. Malonu, kad Kaune, minint Vengrijos revoliucijos datą ir tuomet Lietuvoje vykusius Visų Šventųjų dienos vakaro įvykius, mūsų iniciatyva visada aktyviai dalyvauja Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos mokiniai su savo parengta menine programa. Šiais metais ją papildė ir Juozo Grušo meno gimnazijos mokiniai. Jie subtiliai atliko šiam minėjimui parengtą literatūrinę muzikinę kompoziciją. Daug plojimų susilaukė mokinių Martyno Kliučininko, Alano Aleknavičiaus, Ugnės Vanagaitės ir Vestos Revinskaitės padeklamuoti poezijos posmai, Gretos Zabielaitės ir Kamilės Aleknavičiūtės padainuotos dainos, mokytojo Artūro Sinkevičiaus muzikavimas. Renginyje dalyvavo ir Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos auklėtinų būrys.
Vengrijos ambasadorius Zoltan Jancsi gražiai padėkojo meninę programą atlikusiems mokiniams ir ją parengusiems mokytojams E. Grybienei, A. Sinkevičiui, L. Dekerienei, V. Zulonaitei, V. Masiliūnienei ir J. Ivanauskienei, minėjime dalyvavusiems Stasio Lozoraičio pagrindinės mokyklos direktoriui Renaldui Baranauskui ir Juozo Grušo meno gimnazijos direktorės pavaduotojai Eugenijai Paškauskienei bei kitiems minėjimo dalyviams.
Vilniuje surengtame minėjime, deja, nedalyvavo nė vienas mokinys. Ir miesto savivaldybės atstovų čia nebuvo. Po Ambasadoriaus tarto žodžio, kalbėjo Lietuvos partizaninės kovos Ginkluotųjų pajėgų vado dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Visada šiuose minėjimuose aktyviai dalyvauja 1956 metų Vėlinių įvykių Lietuvoje dalyviai: Kovo 11-osios Akto signataras Algirdas Endriukaitis, istorikas Rimantas Matulis, tyrinėjęs Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakus, knygų Lietuvių tautos kilmė ir Istoriniai akmenys autorius, publicistė ir rašytoja profesorė Ona Voverienė, neseniai parengusi monografiją, skirtą iškiliam lietuvių ir vengrų tautų patriotui dr. Vytautui Griniui atminti.
Gera, kad prisimenama istorija, tie netolimi įvykiai, prisidėję prie įvykių raidos, vedusios mūsų tautą į Laisvės kelią. Gera ir tai, kad 1956 metų Vėlinių įvykiai Kaune ir Vilniaus Rasų kapinėse nuoširdžiai tiesė sveikinimo ranką vykusiai Vengrijos revoliucijai, ryškiau uždegė tuomet pavergtų lietuvių bei vengrų tautų Vilties aukuro liepsną, kurios sklindančios kibirkštys ne tik parodė mūsų tautų gyvybingumą, bet ir Laisvės siekius. Tegul šios kibirkštys išsklaidys ir dabartyje skleidžiamo tautinio nihilizmo bei kosmopolitizmo rūkus, tegul jos sumirgės per šių metų Vėlines spindinčia žvakučių šviesa ant jau Amžinybėn išėjusių Lietuvos laisvės kovotojų kauburėlių, stiprinančių mūsų širdyse meilę savo kraštui, savo Tėvynei, savo garbingai istorijai.
Zigmas Tamakauskas,
1956 metų Vėlinių įvykių dalyvis, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo narys
© 2015 XXI amžius
|