|
Prieš Vėlines ne tik kapus puoškime, bet ir už mirusiuosius pasimelskime
Vėlinės mirusiųjų pagerbimo diena. Tada skubame į kapines pagerbti Amžinybėn išėjusių atminimą. Lapkričio 2-ąją jau nuo pat ryto didesnėse ir mažesnėse kapinėse šurmuliuoja žmonės. Prasideda mirusiųjų pagerbimo karnavalas: ant mirusiesiems supiltų kauburėlių ar prie įmantriausių, kartais net didžiulių paminklų, pastatomi ir uždegami įmantriausi žibintai su storiausiomis žvakėmis, kurios gali degti net savaitę. Apie gėles, jų įvairovę, jų begalę neverta ir bekalbėti: puokštės didžiausios, brangiausios, jomis nuklojamas visas, kartais net viso didžiulio kapo plotas... Prie taip prabangiai papuošto kapo kiek pastovima, patylima ir... nueinama... Tiesa, dar šiek tiek pavaikštoma, pasmalsaujama, kaip papuošti kitų mirusiųjų kauburėliai, o išvydus kuklų kapelį su vazoje pamerktu chrizantemos žiedu, dviem degančiomis pailgomis bažnyčioje pašventintomis žvakėmis ir tamsiai apsirengusią moterėlę, su anūkėliu besimeldžiančią prie šio kuklaus kauburėlio, nustembama, jog šiais laikais dar esama ir tokių kapelių.
Keisčiausia, kad tų prabangių kapinių lankytojai, itin prašmatniai išdabinę savo artimųjų kapelius, nebesuranda vienos geros valandos užsukti į parapijos bažnytėlę, kurioje jų mirusieji ir jie patys buvo pakrikštyti, priėmė Pirmąją Komuniją, ją lankė. Kodėl taip skubiai išdundama prabangiomis automašinomis? Vėlinių dieną bažnyčioje aukojamos šv. Mišios už kapinėse palaidotus artimuosius ir gimtosios parapijos mirusiuosius? Ar bent pažvelgiame į savo tėviškės kuklios medinės bažnytėlės vidų gal jai reikia remonto? Vėlinių dienos proga nors vienu, kitu euru ją paremkime.
Mačiau Vėlinių šv. Mišiose ir tą moterėlę, kuri meldėsi prie kuklaus kapelio, kaip ji įmetė dėžutėn kuklią auką...
Pranciškus ŽUKAUSKAS
© 2015 XXI amžius
|