Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Likimai
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Dvidešimtoji S. Lozoraičio premija – prof. Liudui Mažyliui

Dalia Poškienė

Stasio Lozoraičio premijos rėmėjas Kazys Starkevičius ir 20-asis jos laureatas prof. Liudas Mažylis Raimundo Kaminsko nuotrauka

Kauno istorinė prezidentūra iškilmingai sutiko susirinkusiuosius į Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) įsteigtos Stasio Lozoraičio premijos įteikimo iškilmes. Ši vieta, menanti Nepriklausomos Lietuvos prezidentus, pasirinkta neatsitiktinai. S. Lozoraičio žurnalistinė premija įsteigta 1998 metais. Ji skiriama už žurnalistinę veiklą, aktualiausius ir ryškiausius spaudoje, radijuje, televizijoje ar internetinėje žiniasklaidoje paskelbtus žurnalistų kūrinius, vertingą ilgametę žurnalistinę veiklą. Aurelijus Noruševičius ir Gražina Viktorija Petrošienė pristatė 20-ąjį šios premijos laureatą – prof. Liudą Mažylį – LŽD narį. Nuoširdžiai, prisimindamas pirmuosius žingsnius spaudoje, apie save papasakojo pats nominantas.

L. Mažylis, kaip ir dera tikram kolekcininkui, išsaugojo S. Lozoraičio pasirašytą įgaliojimą, liudijantį apie paskyrimą būti stebėtoju Stasio Lozoraičio, kandidatavusio į LR prezidentus, rinkiminę kampaniją. Ir kiti dokumentai aplanke liudijo apie svarbias žinias, skelbtas laikraščiuose (pirmoji išspausdinta „Moksleivio“ žurnale). S. Lozoraitis dalyvavo atkuriant bei įtvirtinant Lietuvos valstybę. Apie tai liudija jo susirašinėjimas su Lietuvos Sąjūdžio ir atkurtos Lietuvos valstybės vadovybe, nurodymai – pro memoria – Lietuvos diplomatinės tarnybos pareigūnams, diplomatiniai laiškai bei vieši pasisakymai tiek dar neatkūrus Nepriklausomybės, tiek ir siekiant jos įtvirtinimo.

L. Mažylis baigė Kauno 5-ąją vidurinę mokyklą, įgijo muzikinį išsilavinimą. Pirmieji L. Mažylio darbinės karjeros žingsniai prasidėjo 1977 metais, kai baigęs Vilniaus universitetą ir įgijęs chemiko specialybę, trejus metus dirbo Kardiologijos institute, paskelbė 15 straipsnių recenzuojamuose periodiniuose moksliniuose leidiniuose. Nuo 1997 metų dėsto Vytauto Didžiojo universitete, paskelbęs daugiau kaip 20 straipsnių. Žurnalistinę veiklą spaudos baruose žymi 1990–1993 metai, kai dirbo dienraščio „Kauno laikas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju, o 1993–1998 metais – Kauno miesto savivaldybės atstovu spaudai, spaudos centro vadovu. Jo straipsniai publikuoti laikraščiuose „Kauno aidas“, „Lietuvos aidas“, „Tėvynės sargas“, „Apžvalga“, „Savivaldybių žinios“, „Veidas“. L. Mažylis aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje. Kaip akredituotas žurnalistas dalyvavo pasirašant Kovo 11-osios Aktą Vilniuje. 1990–1995 metais buvo Kauno miesto tarybos deputatas, 1990–1993 metais dalyvavo Lietuvos sąjūdžio Kauno II-osios bei IV-osios tarybos veikloje.

Politikos ir visuomenės veikėjas, mokslininkas, kolekcininkas L. Mažylis yra kilęs iš žinomos tarpukario Kauno inteligentų šeimos. Kilmės šaknys veda giliau į mūsų tautinius klodus. Jo prosenelis iš motinos pusės Jonas Bliūdžius buvo knygnešys, senelis iš tėvo pusės – garsus tarpukario Lietuvos akušerijos sistemos kūrėjas Pranas Mažylis, kurio vardu pavadinti gimdymo namai Kaune.

Kita aistra, kaip pasakojo premijos nominantas – kolekcionavimas. Sukaupti eksponatai – laiškai, pašto ženklai, atvirukai, vokai su antspaudais – ne vien mėgstamas užsiėmimas. Tai – studijuoti, pažinti, domėtis skatinantis darbas. Savo surinktas kolekcijas pirmosiose parodose L. Mažylis eksponavo Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje. Būdamas aktyvus Kauno kolekcininkų klubo narys, organizavo nacionalinę filatelijos parodą „Kaunas-2015“. Paroda visapusiškai atspindėjo  Lietuvos pašto istoriją iki pirmųjų lietuviškų pašto ženklų išleidimo, „Lietuvos pašto“ veiklą, Klaipėdos krašto ir vadinamosios Vidurio Lietuvos pašto istoriją, pašto veiklą okupacijų metais, pasakojo apie valstybės istoriją, kultūros raidą.

Kita prof. L. Mažylio filatelijos ir filokartijos paroda – „Lietuva ir lietuviai: Pirmojo pasaulinio karo metų privati korespondencija. 1914–1918“. Ekspoziciją sudarė penkios dalys. Pirmojoje – medžiaga iki 1915 metų vokiečių puolimo kampanijos, kai Lietuvos teritorijoje veikė carinės Rusijos paštas, antrojoje – vokiečių karių laiškai, siųsti iš Vilniaus, Kauno ir kitų vietovių, trečiojoje – parodos autoriaus senelės A. Bliūdžiūtės, jos brolių ir kitų giminių bei giminystės ryšiu susijusio dr. J. Staugaičio laiškai bei perlaidos iš užfrontės Rusijoje, ketvirtojoje – laiškai, siųsti iš Klaipėdos krašto (tuomet priklausiusio Vokietijai), penktojoje – 1916 metų laiškai, siųsti Lietuvoje pradėjus veikti Oberosto pašto tarnybai. Parodos, surengtos Kaune ir Vilniuje, dar kartą patvirtina ne tik kolekcininko aistrą, bet ir ieškojimų, atradimų kelią, patvirtina nuoseklų darbą, kurio dėka drąsiau praverti archyvų, bibliotekų duris, mokėti dirbti su dokumentais...

Šiandien L. Mažylis yra LRT dokumentinių apybraižų ciklo „Šiandien prieš 100 metų“ vedėjas, tęsiantis žurnalistinį darbą.

Garbingą premiją „Kelyje į Vilties prezidento Lietuvą“ įteikė S. Lozoraičio premijos mecenatas, Seimo narys Kazys Starkevičius. Laureatą sveikino pirmoji S. Lozoraičio premijos laureatė Nijolė Baužytė, VDU prodekanė, S. Lozoraičio senjorų akademija, XXVII knygos mėgėjų draugija, kolegos, draugai, Sąjūdžio laikų bendražygiai. Literatūrinę kompoziciją iškilmių dalyviams padovanojo aktorė Olita Dautartaitė.

Prof. L. Mažylis, suradęs ilgai nežinioje glūdėjusį Vasario 16-osios aktą Vokietijos diplomatiniame archyve, džiaugiasi, kad, švenčiant 100-ąjį Lietuvos gimtadienį, akto originalą Vilniuje, Signatarų namuose, galės pamatyti ir mūsų žmonės, kad gal ir kauniečiams bus galimybė pamatyti šį istorinį dokumentą savo mieste.

Ieškojimų ir atradimų kelias nesibaigia. Prof. L. Mažylis, dalyvaudamas susitikimuose, pasakodamas apie Nepriklausomybės ištakas Stokholme, Lozanoje, verčia Lietuvos istorijos puslapius, primena tuos dvidešimt Signatarų, kurie pasirašė aktą, ir tolesnį Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimą, pripažinimą ir būtinybę saugoti atminimą.

© 2018 „XXI amžius“