|
RUBRIKOS
|
Klaipėdoje įamžino diplomato dr. Antano Kalvaičio atminimą Ernestas Lukoševičius
Aš viską padariau, ką galėjau, savo Tėvynės labui, iš Lietuvos Respublikos diplomato dr. Antano Kalvaičio laiško Lietuvos diplomatijos vadovui Stasiui Lozoraičiui (Berlynas, 1940). 2017 metais Klaipėdos miesto savivaldybės, Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje (LŠSI) ir kitų JAV lietuvių organizacijų pastangomis Klaipėdoje, prie namo Liepų gatvėje Nr. 10, buvo įamžintas iškilaus Lietuvos Respublikos diplomato, generalinio konsulo Čikagoje dr. Antano Kalvaičio atminimas. Beje, plačiau apie jį XXI amžiuje jau buvo rašyta (2013 11 08, Nr. 40, Atradimai tautos didvyrių bendražygių beieškant). Tai kukli Čikagos lietuvių atminimo dovana pasitinkant Lietuvos 100-metį. A. Kalvaitis gimė 1895 m. liepos 3 d. Rietave. Jo tėvas buvo vargonininkas, į Rietavą atvykęs iš Pajevonio. Dvylikametis A. Kalvaitis 1907 metais išvyko į Italiją ir San Reme bei Florencijoje mokėsi muzikos, skambino pianinu įvairiuose Italijos ir Ispanijos orkestruose. |
||
|
|
||
Paminėjo skaudžią, bet prasmingą datą
Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, skaudžią praeitį prisiminė, bet viltinga ateitimi gyveno visos Šilalės rajono įstaigos, o ypač moksleiviai, pedagogai. Malonu buvo matyti nesurežisuotą norą pabūti visiems kartu, prisimenant baisias, bet Viešpaties globos palaimintas bei Lietuvos Laisvės gynėjų iškovotas dienas. Tvarkingai ir drausmingai išsirikiavo buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) nariai. Jaunieji šauliai iš Kvėdarnos, Pajūrio, Laukuvos ir Šilalės davė priesaikas. Prie šios savanoriškos organizacijos, ugdančios pilietiškumą ir patriotiškumą, prisijungė ir savivaldybės meras Jonas Gudauskas, palaikydamas laisvės gynėjų tikslus, irgi prisiekė tarnauti savo šaliai. Šilalės politinių kalinių ir tremtinių sąjungos filialo pavaduotojas Antanas Rašinskas, LŠS Kęstučio 7-osios rinktinės vadas Kęstutis Bauža patiems aktyviausiems šauliams įteikė padėkos raštus. Kelis apdovanojimus gavo šaulys Petras Briedis, geriausiu 2017 metų šauliu paskelbtas Šilalės S. Girėno 703-iosios kuopos jaunųjų šaulių vadas Voldemaras Voras, o už aktyvią šaulišką veiklą apdovanotas jaunasis šaulys Dovydas Žąsytis. |
||
|
|
||
Prieš 70 metų Serdokuose pasibaigusi istorija
Kalėdos yra džiugesio metas tą kiekvienas patiriame kasmet paskutinėmis metų dienomis. Prieš 70 metų, 1947 m. gruodžio 26 d., Sardokų kaime buvo išduotas ir nužudytas vienas Suvalkijoje, Vilkaviškio rajone, veikusios Kęstučio rinktinės vadas Pranas Kučinskas-Klevas, Apynys, Ainis. Apie Pr. Kučinską papasakojo jo brolio Jono žmona Anastazija Kučinskienė. Ji kartu su šeima 12 metų kentė Sibiro lagerius. Svetimoje Sibiro žemėje palaidojo savo mamą ir 9 mėnesių sūnelį Vidmantą. Sulaukusi 98 metų išliko tvirta savo dvasia, šviesaus proto, bet jau ne viską taip gerai pamenanti kaip prieš 70 metų. Prano tėvai, Juozas ir Ona Kučinskai, užaugino šešis sūnus ir dukrą. Gyveno Penkinių dvare, Keturvalakių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. Buvo vadinami dvarokais. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui Mykolui Krupavičiui vykdant žemės reformą, Degučių kaime gavo 8 hektarus minėto dvaro žemės. Pranas gimė 1918 m. liepos 10 d. Užaugęs tapo kariškiu. Vokiečių okupacijos metais dirbo valsčiuje, nebuvo sukūręs šeimos. 1943 metais palaidojo savo motiną. Frontui artėjant turėjo galimybę pasitraukti į Vakarus. Kybartuose, stovėdamas ant Lieponos upės tilto, dvejojo, ar pajėgs visam laikui palikti savo valstybę Taip ir neįstengė tą kartą peržengti sienos liko Lietuvoje. Kaip ir daugelis lietuvių ruošėsi savo šalies gynybai. Karo metu rinko ginklus ir užkasęs slėpė prie savo sodybos. Kučinskų giminė išugdė net penkis laisvės kovotojus. Be Prano, partizanų gretose kovojo jo brolis Vincas (slapyvardis Robinzonas). Kito brolio, Juozo Kučinsko, gyvenusio Sasnavoje, sūnus Viktoras buvo Prano ryšininkas. Du vyriausio brolio Antano Kučinsko sūnūs, kurie gyveno Kaune, irgi išėjo partizanauti. Vienas iš jų Juozas (slapyvardis Vampyras). (Antanas buvo iš pirmos tėvo santuokos. Pirmoji tėvo žmona, su kuria gyveno Vinkšnupių dvare, jam esant Amerikoje, mirė. Jis grįžo pas vaikus ir vedė antrą kartą.) |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |