|
Tavo dešinioji, Viešpatie, galinga
Maldos už krikščionių vienybę savaitei
Mindaugas Buika
|
Popiežius Pranciškus su jį
aplankiusiu Pasaulinės Bažnyčių tarybos
vadovu norvegų liuteronų pastoriumi
Olavu Fykse Tveitu
|
Karibų regiono istorija Popiežiui Pranciškui lankantis Lotynų Amerikoje (apie vizitą Čilėje ir Peru rašysime kituose XXI amžiaus numeriuose) prasidėjusios Maldos už krikščionių vienybę savaitės medžiaga mus irgi skatina susidomėti šia pasaulio dalimi. Šiemetinei ekumeninei oktavai, tradiciškai švenčiamai sausio 1825 dienomis, Šventuoju Raštu paremtą temą Tavo dešinė, Viešpatie, yra nuostabi jėga (Iš 15, 6), apmąstant iš Egipto vergijos išvaduotos Izraelio tautos džiaugsmą, parengė Karibų regiono krikščionys. Jau daugiau kaip šimtmetį šiuo laiku pasaulio krikščionys organizuotai tiek savo konfesinėse bendruomenėse, tiek ir su kitų konfesijų nariais rengiamose bendrose pamaldose meldžiasi už paties Kristaus trokštamą vienybę Tegul visi bus viena (Jn 17, 21). Vykstant ekumeninių ryšių pažangai jau 50 metų (nuo 1968-ųjų) nustatoma bendra kasmetinės Maldos už krikščionių vienybę savaitės tema, kurią kartu patvirtina Šventojo Sosto dikasterija Popiežiškoji taryba krikščionių vienybei skatinti ir Pasaulinė Bažnyčių taryba. Pastarajai organizacijai, šiemet mininčiai 70-ąsias įkūrimo metines, dabar priklauso 348 protestantų, anglikonų ir stačiatikių Bažnyčios ir bažnytinės bendruomenės, iš viso turinčios beveik 600 milijonų tikinčiųjų. Katalikų Bažnyčia, turinti 1,3 milijardo narių, Pasaulinei Bažnyčių tarybai nepriklauso, tačiau su ja artimai bendradarbiauja. Jos kartu paveda kurios nors šalies ar regiono krikščionims parengti bendrus tekstus ekumeninei oktavai švęsti. 2016 metais tai atliko Latvijos, 2017-aisiais Vokietijos krikščionys, o šiemet vadovaujamasi tolimojo Karibų regiono dvasininkų ir pasauliečių parengta medžiaga.
|
|
Vienas Ganytojas ir viena kaimenė
Kun. Vytenis Vaškelis
Pradėję maldų už visų krikščionių vienybę aštuondienį (sausio 1825 dienomis), maldose ne tik prisimename kitų krikščioniškų konfesijų seseris bei brolius, tiesiogiai nepriklausančius Katalikų Bažnyčiai, bet pasvarstome ir apie tas vertybes, kurios katalikus, ortodoksus ir protestantus jungia bei artina vienus prie kitų. Be abejo, tikėjimas į trivienį Dievą, ypač kaskart giliau pažįstant Dievo Sūnų, kuriame, veikiant Šventosios Dvasios meilei bei išminčiai, tobulai atsiskleidžia Dievo Tėvo veidas (plg. Jn 14, 7), yra visų mūsų egzistencinė atrama. Visi tie, kas, vadovaudamiesi Evangelija, pripažįsta Kristų savo Gelbėtoju bei Vadovu į dangų, nors vieni kitų ir nepažįsta, bet, skleisdami asmeninių darbų šviesą, tam tikra prasme dalyvauja visuotiniame ekumeniniame sąjūdyje, nes, augdami tikėjimu, tolydžio artėja prie Jėzaus širdies, o Jis mus savo malone vienija tarpusavyje. Pavyzdžiui, kai kurioje nors pasaulio vietoje didelis žemės drebėjimas pridaro daug nuostolių, į pagalbą nukentėjusiems skuba įvairių organizacijų atstovai bei savanoriai ir iš kitų kraštų atvykę skirtingų krikščioniškų konfesijų tikintieji, kurie ne tik materialiai šelpia netekusius pastogės žmones, bet juos laimina, pagal galimybes evangelizuoja...
|
|
|