Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Likimai
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Lietuva ir Šventasis Sostas – už taikesnį pasaulį

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikina Šventojo Sosto sekretorių santykiams su valstybėmis arkivyskupą Polą Ričardą Galagerį. Kairėje – apaštalinis nuncijus Baltijos valstybėse Pedras Lopesas Kvintana

Sausio 12 dieną, Lietuvai laukiant Popiežiaus Pranciškaus vizito, Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Šventojo Sosto sekretoriumi santykiams su valstybėmis arkivyskupu Polu Ričardu Galageriu (Paul Richard Gallagher) ir apaštaliniu nuncijumi Baltijos valstybėse Pedru Lopesu Kvintana (Pedro López Quintana). Šalies vadovė su aukštu Vatikano pareigūnu aptarė artėjantį Šventojo Tėvo vizitą, svarbiausius tarptautinės politikos klausimus – taiką Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje, mūsų regiono ir Europos saugumą, migracijos krizės sprendimus, Europos Sąjungos aktualijas.

Pasak šalies vadovės, Popiežiaus vizitas – ypatinga šimtmečio dovana Lietuvos žmonėms. Lietuva visuomet jautė Šventojo Sosto palaikymą – Vatikanas padėjo įtvirtinti bundantį Lietuvos valstybingumą, niekada nepripažino jos okupacijos, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę ragino nebijoti gyventi laisvėje. Popiežiaus padrąsinimo žinia svarbi ir šiandien – puoselėti savo valstybę ir kurti laisvą bei taikų pasaulį. Prezidentė ir Šventojo Sosto sekretorius aptarė taikos užtikrinimą Artimuosiuose Rytuose. Jeruzalė yra ypatingai svarbus miestas krikščioniams, žydams ir musulmonams, todėl Šventasis Sostas nuolatos ragina pasaulio valstybes gerbti Jungtinių Tautų rezoliucijas ir Jeruzalės klausimą spręsti dialogu. Kaip ir Vatikanas, Lietuva laikosi tvirtos bei nuoseklios pozicijos, jog Jeruzalės statusas yra jautrus Artimųjų Rytų taikos proceso klausimas, kuris turi būti sprendžiamas derybų keliu ir laikantis tarptautinių įsipareigojimų.

Lietuvos Nepriklausomybės Aktas grąžintas Lietuvai

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis su žmona Gražina žvelgia į Nepriklausomybės Aktą

Trečiadienį į Lietuvą iš Vokietijos atgabentas Nepriklausomybės Aktas. Prezidentūroje įvyko Vasario 16-osios nutarimo dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo perdavimo Lietuvai ceremonija. Jį Lietuvoje saugoti bus galima penkerius metus. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas buvo pasirašytas 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje – juo buvo atkurta Lietuvos valstybė. Išreikšdami tautos valią, Aktą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių.

Akto perdavimo ceremonijoje prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė: „Šiandien ypatinga diena, kai galės ne tik mūsų tyrėjai, profesoriai, bet ir mes prisiliesti prie ypatingo dokumento“. Prezidentės teigimu, dar prieš metus šios ceremonijos nė nebuvo įmanoma įsivaizduoti, o Vasario 16-osios akto originalo paieškos, trukusios daug dešimtmečių, pavirto ilga detektyvine istorija, apaugo įvairiomis versijomis. Prezidentė pabrėžė, kad Lietuva yra ypač dėkinga ne tik Nepriklausomybės Aktą atradusiam profesoriui Liudui Mažyliui, bet ir Vokietijai, išsaugojusiai rankraštinį šio dokumento originalą, ir sutikusiai jį paskolinti Lietuvai. Tai – draugystės, pagarbos ir šalių pasitikėjimo vienos kita ženklas. Pasak valstybės vadovės, vienas svarbiausių mūsų šalies dokumentų Lietuvą pasiekė pačiu tinkamiausiu metu – šaliai žengiant į valstybės atkūrimo šimtmetį. Tai, Prezidentės teigimu, dar labiau įkvepia, pakylėja ir įpareigoja džiugiai sutikti vieną svarbiausių dienų šalies istorijoje. Prezidentė išreiškė padėką Vokietijai, išsaugojusiai šį svarbų dokumentą.