|
RUBRIKOS
|
Laisvės premija ses. Nijolei Sadūnaitei
Sausio 13 dieną, minint 27-ąsias Laisvės gynėjų dienos metines, laisvės gynėjai, politinei kalinei, vienuolei Nijolei Felicijai Sadūnaitei įteikta Laisvės premija. Premijos laureatę, jos ryžtą kovoti už laisvę ir tiesą apibūdino Seimo narė, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. (Šios kalbos mintis spausdiname atskirai.) Priėmusi laisvės statulėlę N. Sadūnaitė į susirinkusius prabilo apie šių dienų Lietuvos laisvės skaudulius, o konkrečiau apie vieną iš jų, tapusį simboliniu visų Lietuvos valdžios ir Tautos galių ir negalių išraiška, Valstybės smurtą prieš Garliavos mergaitę Deimantę Kedytę ir jos gynėjus. Gavusi apdovanojimą N. Sadūnaitė prabilo: Buvau tiesos pusėje slogiais okupacijos metais ir dabar stengiuosi laisvoje Lietuvoje išlikti toje tiesos pusėje. Siekdama tiesos ir teisingumo kovoju už laisvę nuo melo, nuo baimės, nuo kitaminčių persekiojimo, nuo prisitaikėliškumo ir veidmainystės. Iš tribūnos N. Sadūnaitė priminė ir daug dėmesio sulaukusią vadinamąją Kauno pedofilijos bylą, nes yra tvirtai įsitikinusi, kad valstybė veikė prieš mažametės Deimantės Kedytės interesus, kai 2012 metais prievarta atėmė ją iš tėvo giminaičių namų Garliavoje ir perdavė motinai, o paskiau paslėpė amžinai. Laisvės premijos laureatė prašė valstybės vadovų iki Vasario 16-osios pasakyti, kur yra mergaitė ar jos kapas, nes ji negalėsianti ramiai švęsti valstybės šimtmečio. |
||
|
|
||
Valdovų rūmuose pagerbta Laisvės premijos laureatė Vilniuje, Valdovų rūmuose, Bažnyčios, kultūros ir akademinės visuomenės atstovai sausio 14-ąją pagerbė 2017 metų Laisvės premijos laureatę ses. Feliciją Nijolę Sadūnaitę, šiemet švęsiančią garbingą 80 metų jubiliejų. Už Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos dauginimą ir platinimą N. Sadūnaitė sovietmečiu buvo kalinta griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, trejus metus praleido tremtyje. Grįžusi į Lietuvą vėl įsitraukė į tautinę ir krikščionišką veiklą ir toliau buvo saugumo persekiojama. Su džiaugsmu eisiu į vergiją dėl kitų laisvės ir sutinku mirti, kad kiti gyventų. Taip Laisvės premijos laureatė sesuo Nijolė Sadūnaitė sakė po teismo, nuteista trejiems metams sunkiųjų darbų lageriuose už tai, kad spausdino ir platino Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką, gynė tikėjimą ir laisvą žodį. Su bendraminčiais surengė mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje paminėti Ribentropo ir Molotovo paktą. |
||
|
|
||
Dvidešimtoji S. Lozoraičio premija prof. Liudui Mažyliui Dalia Poškienė
Kauno istorinė prezidentūra iškilmingai sutiko susirinkusiuosius į Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) įsteigtos Stasio Lozoraičio premijos įteikimo iškilmes. Ši vieta, menanti Nepriklausomos Lietuvos prezidentus, pasirinkta neatsitiktinai. S. Lozoraičio žurnalistinė premija įsteigta 1998 metais. Ji skiriama už žurnalistinę veiklą, aktualiausius ir ryškiausius spaudoje, radijuje, televizijoje ar internetinėje žiniasklaidoje paskelbtus žurnalistų kūrinius, vertingą ilgametę žurnalistinę veiklą. Aurelijus Noruševičius ir Gražina Viktorija Petrošienė pristatė 20-ąjį šios premijos laureatą prof. Liudą Mažylį LŽD narį. Nuoširdžiai, prisimindamas pirmuosius žingsnius spaudoje, apie save papasakojo pats nominantas. L. Mažylis, kaip ir dera tikram kolekcininkui, išsaugojo S. Lozoraičio pasirašytą įgaliojimą, liudijantį apie paskyrimą būti stebėtoju Stasio Lozoraičio, kandidatavusio į LR prezidentus, rinkiminę kampaniją. Ir kiti dokumentai aplanke liudijo apie svarbias žinias, skelbtas laikraščiuose (pirmoji išspausdinta Moksleivio žurnale). S. Lozoraitis dalyvavo atkuriant bei įtvirtinant Lietuvos valstybę. Apie tai liudija jo susirašinėjimas su Lietuvos Sąjūdžio ir atkurtos Lietuvos valstybės vadovybe, nurodymai pro memoria Lietuvos diplomatinės tarnybos pareigūnams, diplomatiniai laiškai bei vieši pasisakymai tiek dar neatkūrus Nepriklausomybės, tiek ir siekiant jos įtvirtinimo. |
||
|
|
||
Skaitytojams pateikiame ses. Felicijos Nijolės Sadūnaitės, 2017 metų Laisvės premijos laureatės, kalbą, pasakytą 2018 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, iškilmingame posėdyje, skirtame Laisvės gynėjų dienai. Ši kalba rodo ne tuščiai deklaruojamą, bet skaudžiai išreikštą krikščionišką ses. N. Sadūnaitės atjautą, pilietiškumą, principingumą ir drąsą pasakyti tiesą, kad ir kokia karti ir skaudi ji bebūtų. Kalboje buvo užduoti klausimai aukščiausiems valstybės vadovams, iki šiol neatsakyti visuomenei. Džiaugsmas ir didžiulė širdgėla Sesers Nijolės Sadūnaitės, 2017 metų Laisvės premijos laureatės, kalba 2018 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose iškilmingame posėdyje, skirtame Laisvės gynėjų dienai Garbė Jėzui Kristui! Jei Dievas su mumis, kas prieš mus? Pirmiausia, labai nuoširdžiai dėkoju visiems čia susirinkusiems (visi be galo garbingi žmonės) už parodytą dėmesį, už man labai brangų įvertinimą. Buvau tiesos pusėje slogiais sovietmečio okupacijos metais ir dabar stengiuosi laisvoje Lietuvoje išlikti toje Tiesos pusėje, siekdama Tiesos ir Teisingumo. Taip kovoju už Laisvę Laisvę nuo melo, nuo baimės, nuo kitaminčių persekiojimo, nuo prisitaikėliškumo ir veidmainystės.
|
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |