Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Likimai
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Klaipėdoje įamžino diplomato dr. Antano Kalvaičio atminimą

Ernestas Lukoševičius

Dr. Antanas Kalvaitis

„Aš viską padariau, ką galėjau, savo Tėvynės labui“, – iš Lietuvos Respublikos diplomato dr. Antano Kalvaičio laiško Lietuvos diplomatijos vadovui Stasiui Lozoraičiui (Berlynas, 1940).

2017 metais Klaipėdos miesto savivaldybės, Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje (LŠSI) ir kitų JAV lietuvių organizacijų pastangomis Klaipėdoje, prie namo Liepų gatvėje Nr. 10, buvo įamžintas iškilaus Lietuvos Respublikos diplomato, generalinio konsulo Čikagoje dr. Antano Kalvaičio atminimas. Beje, plačiau apie jį „XXI amžiuje“ jau buvo rašyta (2013 11 08, Nr. 40, „Atradimai tautos didvyrių bendražygių beieškant“). Tai – kukli Čikagos lietuvių atminimo dovana pasitinkant Lietuvos 100-metį.

A. Kalvaitis gimė 1895 m. liepos 3 d. Rietave. Jo tėvas buvo vargonininkas, į Rietavą atvykęs iš Pajevonio. Dvylikametis A. Kalvaitis 1907 metais išvyko į Italiją ir San Reme bei Florencijoje mokėsi muzikos, skambino pianinu įvairiuose Italijos ir Ispanijos orkestruose.

Aukštąjį mokslą ėjo Friburge (Šveicarija) ir Barselonoje. Studijavo ekonomiką Komercijos institute Barselonoje ir teisę De Paulo universitete Čikagoje (JAV), apgynė tarptautinės teisės doktoratą. Baigęs komercijos mokslus grįžo į Lietuvą ir dirbo Kauno miesto savivaldybėje vyr. buhalteriu. Vėliau perėjo į diplomatinę tarnybą. 1926–1928 metais buvo Lietuvos konsulas Karaliaučiuje, nuo 1928 m. vasario 1 d. iki 1936 m. lapkričio 1 d. – konsulas Čikagoje. Čia 1932–1933 metais buvo vienas iš Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio į Lietuvą organizatorių ir rėmėjų. 1936–1938 metais dirbo užsienio reikalų ministerijoje Kaune ir konsulate Tilžėje, 1939–1940 metais – generaliniu konsulu Klaipėdoje. 1939 metų Niujorko pasaulinėje parodoje „Rytojaus pasaulis“ padėjo reprezentuoti Lietuvą kaip atsakingasis sekretorius.

Dirbdamas Klaipėdoje, A. Kalvaitis bendradarbiavo „Naujoje Romuvoje“ ir kituose leidiniuose. Nacių aneksuotoje Klaipėdoje sunkiausiu Lietuvai metu gynė valstybės ir visų mūsų tėvynainių žmogiškuosius interesus – gelbėjo lietuvius, žydus, vokiečius nuo nacistinio režimo, išdavė gyvybės vizas Vokietijos žydų tautybės asmenims į Kauną, taip išgelbėdamas ne vieną gyvybę.

1944 metais pasitraukė į Austriją, po Vokietijos kapituliacijos persikėlė į Miuncheną, čia 1945–1949 metais buvo apygardos pirmininkas. Be to, buvo IRO ryšininkas Vokietijoje, rūpinosi tremtinių reikalais. 1949 metais vėl atvyko į Čikagą, dalyvavo korporacijos „Neo Lithuania“ veikloje. Buvo Susivienijimo Lietuvių Amerikoje garbės narys, Lietuvos Aeroklubo garbės narys.

Nuo 1949 metų vargonininkavo Švč. Mergelės Marijos Gimimo lietuvių parapijos bažnyčioje ir kitose lietuvių bažnyčiose Čikagoje. Mirė 1991 m. rugpjūčio 4 d. Čikagoje, palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse.

Taigi nuo Šv. Kazimiero kapinių Čikagoje iki trumpo sustojimo Klaipėdoje, toliau į Tel Avivą, Jeruzalę, Hiustoną veda vieno kuklaus Lietuvos diplomatijos riterio pėdsakai. Galbūt greitai Lietuva ir pasaulis sužinos apie šį žmogų daug daugiau. Ir išėjęs į amžinybę A. Kalvaitis neleidžia mums ramiai miegoti. Ką norėjo pasakyti jis mums ir kokias paslaptis saugo jo atminimas? Kuklus įamžinimas Klaipėdoje veda į nežinomus atradimus, kurie daro garbę Lietuvos valstybei. Vivorum oporet meniset (lot.) – „išėjusius amžinybėn priimta minėti tik geru žodžiu“.

Šiandien Klaipėdoje stovint prie namo Liepų gatvėje Nr. 10, kur prieškariu veikė Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas, žvelgiant į kuklią atminimo lentą norisi prisiminti vieno iš daugelio Lietuvos diplomatijos riterių, dr. A. Kalvaičio, nueitą sudėtingą ir garbingą gyvenimo kelią. Tegu jis mums, gyviesiems, primena apie sąžinę, tikėjimą, artimo meilę, viltį, svajonę, pagalbą artimui net pačiu sunkiausiu momentu, diplomatinę tarnystę Tėvynei, tas vertybes, kurių negali sumenkinti ir sunaikinti jokia laiko tėkmė, net mirtis, užmarštis ir abejingumas. Atminimas gyvena tiek, kiek gyvena žmogus, ir dar ilgiau.

Nuoširdžiai dėkojame Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui ir merijos darbuotojams, Mažosios Lietuvos bičiuliams, pagerbusiems dr. A. Kalvaičio atminimą Klaipėdoje lapkričio 28-ąją, minint 99-ąsias Tilžės Akto metines (pagerbimą organizavo Mažosios Lietuvos reikalų taryba), lietuviškos spaudos darbuotojams išeivijoje ir Tėvynėje, broliams litvakams, padėjusiems ieškoti tų, kuriems jis tiesė pagalbos ranką ir kurių kapus ir likimus težino Dievas, ir tiems oficialių institucijų vadovams ir tarnautojams, kurie netrukdė, kad šis kuklaus diplomatijos riterio atminimas išvystų šį pasaulį. Tegul tai būna kukli mūsų visų dovana nežinomiems mūsų tėvynainių žygdarbiams atminti, pasitinkant Lietuvos jubiliejų.

© 2018 „XXI amžius“