Lukiškių aikštei suteikta atminties ir pagarbos per visus amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę prasmė
Algimantas ZOLUBAS
|
Kalba Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios
klebonas kun. Aušvydas Belickas
|
|
Renginio Lukiškių aikštėje dalyviai
|
|
Kapsulės su relikvijomis
uždengtos marmuro plokšte
Ernesto Subačiaus nuotrauka
|
|
Nuleidžiama kapsulė su palydimuoju
raštu, kapsulės įterpimo
aktu ir relikvijų sąrašu
|
Sausio 12 dieną Seimo Kovo 11-osios Akto salėje posėdžiavo Visuomeninė taryba prie LR Seimo Laisvės komisijos ir kitos visuomeninės organizacijos per amžius kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę įamžinimo reikalu.
Po posėdžio buvo organizuota iškilminga eisena su fakelais ir nužudytų, nukankintų sovietmečiu mūsų generolų, dvasininkų, valstybės vadovų, partizanų, laisvės kovotojų portretais ir Laisvės kovų bei kančių relikvijomis kapsulėje nuo Seimo į Lukiškių aikštę. Eisenos tikslas steigti Lukiškių aikštėje kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę memorialą.
Kapsulė su relikvijomis buvo nuleista į formuojamo memorialo Šimtmečio žiedo centre esančią ertmę. Greta jos buvo nuleista antra kapsulė su palydimuoju raštu, kapsulės įterpimo aktu ir relikvijų sąrašu. Kapsulės su relikvijomis buvo uždengtos marmuro plokšte. Ši vieta aikštėje tapo šventa maldos ir aukų pagarbimo ir atminimo vieta.
Relikvijų palydimasis raštas
2018 01 12
Priglausk prie Savęs, Aukščiausias, Lietuvos Laisvės kovotojus Amžinojoje tėvynėje, apsaugok šalį, už kurią jie gyvybes aukojo.
Dievas tepriima jų auką ir tepaverčia laisvos ir kilnios ateities laidu būsimosioms Lietuvos kartoms.
Šis laisvę mylinčių žmonių ir reikšmingų įvykių atminimo liudijimas teprimena ir tebyloja esamoms ir būsimoms kartoms apie sudėtas aukas ant MEILĖS ir LAISVĖS Lietuvai aukuro.
Ši kovų relikvijų buveinė tebūna gyvųjų susikaupimo, maldos ir pagarbos atminimui vieta.
Čia įsikūnijo partizanės Dianos Glemžaitės žodžiai:
O juk bus dar diena, kai pro vėliavų plazdantį mišką
Baltas vytis pakils ir padangėj aukštoj suspindės,
Mūsų kraujas giedos pro gimtinės velėną ištryškęs
Ir ant kapo nykaus šviesios taurės lelijų žydės.
Pasirašė: Visuomeninės tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės komisijos pirmininkas Gvidas Rutkauskas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Vidmantas Samys, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio pirmininkas Giedrius Gataveckas, Lietuvos nepriklausomybės gynimo Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos pirmininkas Antanas Burokas, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Vidmantas Žilius, Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonas Aušvydas Belickas.
Aktas
Vilnius, 2018 01 12
Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių tarybos pirmininkas Vidmantas Samys, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas Arnoldas Kulikauskis ir Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas, 2018 m. sausio 12 d. po Laisvės gynėjų susitikimo Lietuvos Respublikos Seime, Kovo 11-sios akto salėje, organizavome iškilmingą eiseną su fakelais ir nužudytų, nukankintų sovietmečiu mūsų generolų, dvasininkų, valstybės vadovų, partizanų, laisvės kovotojų portretais ir Laisvės kovų bei kančių relikvijomis kapsulėje nuo LR Seimo į Lukiškių aikštę.
Kapsulė su relikvijomis buvo nuleista į formuojamo memorialo Šimtmečio žiedo centre esančią ertmę. Greta jos buvo nuleista antra kapsulė su palydimuoju raštu ir relikvijų sąrašu. Kun. Aušvydas Belickas kapsules su relikvijomis ir dokumentais pašventino.
Pasirašė Vidmantas Samys, Arnoldas Kulikauskis, Jonas Burokas.
Relikvijų Lukiškių aikštės memorialui sąrašas
1. Žemė iš Saulės mūšio įvykusio 1236 m. rugsėjo 22 d., lauko.
2. Žemė iš Žalgirio mūšio, įvykusio 1410 m. liepos 15 d., lauko.
3. Žemė, paimta iš Kryžių kalno.
4. Žemė iš 18301831 m. Panerių sukilimo mūšio lauko vietos.
5. Žemė iš 1863 m. Lukiškių aikštėje nužudytų sukilėlių kapavietės Gedimino kalne.
6. Žemė iš 19181920 m. Nepriklausomybės kovų nežinomo kario kapo (Naujųjų Rasų kapinės).
7. Žemė ir relikvijos iš 1941 m. birželio sukilėlių kapų.
8. Žemė iš 1941 m. birželio 2425 d. Rainių miškelio, kur žiauriai buvo nukankinti 76 lietuvių tautos patriotai.
9. Žemė iš ŠirvintųGiedraičių mūšio prie Motiejūnų kaimo, Širvintų rajonas, lauko.
10. Žemė iš Nepriklausomybės karių, nežinomo kareivio kapo Musninkų kapinėse.
11. Žemė iš Aukštųjų Panerių vietinės rinktinės karių kapų memorialo (sušaudyti 1944 m. gegužės 1517 d.).
12. Žemė iš 1944 m. spalio 7 d. įvykusių kautynių Sedos apylinkėse su sovietine kariuomene ir du šoviniai iš mūšio vietos.
13. Žemė iš Šlynakiemio, Punsko valsč., Jurgio Krisčiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo žūties vietos.
14. Žemė iš Tuskulėnų parko masinių žudynių kapavietės.
15. Žemė iš 18 Lietuvos partizanų žūties vietos ties Klaibūnų kaimu. Partizanai žuvo mūšyje 1945 m. vasario 9 d.
16. Žemė iš Kalniškių miške, Simno valsč., vykusio didžiausio Lietuvos partizanų mūšio su sovietų kariuomene 1945 m. gegužės 16 d.
17. Žemė iš Lėno miško, partizanų žūties vietos 1945 m. sausio 12 d. Žuvo Vyčio apygardos partizanų vadas Juozas Krikštaponis.
18. Žemė iš partizanų vadavietės vietos. Susisprogdino Mindaugo srities vadas Antanas Slučka-Šarūnas, jo žmona Joana Railaitė-Slučkienė-Neringa ir štabo įgaliotinis Juozas Jovaiša.
19. Žemė iš Naravų kaimo, prie Prienų šilo, Sergėjaus Staniškio-Lito, Vilties žūties vietos.
20. Žemė iš Paburstupio kaimo, Alšėnų sen., Kauno raj., Juozo Lukšos-Daumanto žūties vietos.
21. Žemė iš Juodbūdžio kaimo, Veiverių sen., Lukšų gimtinės.
22. Žemė iš Veiverių kaimo, Veiverių sen., Skausmo kalnelio partizanų išniekinimo vietos.
23. Žemė iš Šimkaičių miško, Jurbarko r., Jono Žemaičio-Vytauto Lietuvos Respublikos prezidento suėmimo vietos.
24. Žemė iš generolo Kazio Veverskio-Senio žūties vietos prie buvusio senojo Raudondvario tilto prieigų.
25. Žemė iš Juodkiškių kaimo, Ukmergės r., žuvusių Didžiosios kovos apygardos vado Alfonso Morkūno-Plieno ir jo štabo žūties vietos.
26. Žemė iš Pagraižio miško, Šilavoto sen., Tauro apygardos Geležinio vilko rinktinės vado Juozo Stravisko-Kardo ir jo bendražygių žūties vietos.
27. Žemė iš Šilavoto kapinių, kuriose palaidota apie 40 partiznų.
28. Žemė iš Pakiauliškio kaimo, Šilavoto sen., partizanų Senovaičių gimtinės.
29. Žemė iš Merkinės kryžių kalnelio, kur 19451953 m. buvo niekinami nužudyti Dainavos krašto partizanų kūnai.
30. Žemė iš Padupio mūšio vietos, Juodupės sen., kur 1945 m. sausio 49 d. žuvo 150 laisvės kovotojų kartu su būrio vadu Petru Gudu.
31. Žemė iš Antegluonio kaimo, Batakių sen., Tauragės r., Jungtinės Kęstučio apygardos vado, aviacijos leitenanto Juozo Kasperavičiaus-Visvaldo ir jo adjutanto Albino Biliūno-Džiugo žūties vietos 1947 m.
32. Žemė iš Ašmintos kaimo, 1947 m. liepos 16 d. kautynių metu bunkeryje žuvusių partizanų vietos.
33. Žemė iš Miknių sodybos (Minaičių k., Radviliškio r.), kur 1949 02 16 buvo pasirašyta LLKS deklaracija.
34. Žemė iš 7 Lietuvos partizanų žūties vietų Šimonių girioje. Bunkeryje 1949 m. lapkričio 1 d. kautynėse žuvo Algimanto apygardos vadas Antanas Starkus-Montė, partizanės Birutė Šniolytė-Ida, Stasė Vigelytė-Živilė.
35. Žemė iš Bartkūnų kaimo miškelio, partizanų žūties vietos, 1948 m. gegužės 17 d.
36. Žemė iš Bestragiškės miško, Šarūno rinktinės partizanų žūties vietos, 1951 rugsėjo 27 d.
37. Žemė iš Ukmergės miesto, Dukstynos kapinių, kuriose perlaidota 218 partizanų. Prie jų palaidotas mons. Alfonsas Svarinskas.
38. Žemė iš Plunksnočių miško, Rokiškio r., kuriame žuvo Algimanto apygardos, Kunigaikščio Margio rinkrinės partizanų vadas Juozas Bulovas-Iksas, jo žmona, poetė Diana Glemžaitė-Bulovienė ir jų bendražygiai.
39. Žemė iš Vaičėnų kaimo, Obelių sen., 7 partizanų žūties vietos.
40. Žemė iš Notigalės pelkės, kur žuvo Vytauto apygardos Šarūno rinktinės partizanų vadai Jonas Šiupinis-Bermontas, Juozas Mikėnas-Žvirblis ir jų bendražygiai.
41. Žemė iš Ginkūnų kapinių Šiaulių raj., partizano Vytauto Slapšinsko kapo.
42. Žemė iš 1949 m. gegužės 21 d. įvykusio Žemaitijos Šatrijos rinktinės Mažučio kuopos mūšio Dievo Krėslamiškuose 7 partizanų žuvimo vietos ir iš Ariškių miškelio, Žarėnų sen. partizanų palaidojimo vietos. Amunicija iš mūšio lauko 2 šoviniai.
43. Žemė iš Grubų miško, Plunksnočių masyvo bunkerio, kur 1955 m. žiemojo nenugalėtieji partizanai Streikai Juozas, Izidorius, Valė ir jų bendražygiai.
44. Žemė iš Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės štabo bunkerio, kuriame 1952 m. žuvo rinktinės vadas Boleslovas Kriščiūnas-Puntukas ir jo bendražygiai, vietos.
45. Žemė iš Vedeckio Ąžuolyno, Raseinių r., kur buvo išniekinti Kęstučio apygardos Birutės rinktinės partizanai.
46. Žemė iš Širvintų Nepriklausomybės kovotojų ir nežinomo kareivio kapo.
47. Žemė iš Deltuvos miestelio, paimta prie 2001 m. pastatyto kryžiaus žuvusiems partizanams.
48. Žemė iš Pašilės miško, kur 19891990 m. buvo išniekinti 57 partizanų palaikai.
49. Žemė gilzėje iš 1991 m. sausio 13 d. prie televizijos bokšto iš gynėjų žūties vietų.
50. Žemė gilzėje iš savanorio Artūro Sakalausko žūties vietos prie LR Seimo. 1991 m. rugpjūčio 21 d.
51. Žemė iš Medininkų pasienio punkto memorialinio muziejaus, kur 1991 liepos 31 d. buvo žiauriai nužudyti Lietuvos sieną saugoję pareigūnai.
52. Kryželiai, rožančiai ir kitos relikvijos nuo Kryžių kalno.
53. Adolfo Ramanausko-Vanago partizaninio karo metais dėvėtos liemenės siūlai.
54. Žemė iš Birutės bunkerio, Adolfo Ramanausko-Vanago vadavietės, su laukų rieduliu ir ant jo pritvirtinta juodo granito lenta (pridedama nuotrauka).
55. Lukšų giminės nuotraukos, partizanų ženkliukas, saga ir sagė.
56. Sedos ir Šatrijos rinktinės Mažučio kuopos mūšyje naudoti šoviniai.
57. Antano Kraujelio-Siaubūno (19281965 m.) plaukų sruoga.
58. 1941 m. birželio sukilėlio Gedimino Ruzgio nuotraukos, segės, Gedimino stulpų ženkliukas ir kitos relikvijos.
59. Laisvės kovotojo, Vorkutos politinių kalinių sukilimo organizatoriaus Edvardo Buroko daiktai LLKS ženkliukas, drabužio atraiža ir 2000 m. Vilniaus tribunolo sovietiniams nusikaltimams įvertinti ženkliukas.
60. Partizano Vytauto Česnakavičiaus-Valo vadovaujamos grupės ryšininko Petro Černos nuo 1947 m. iki šių dienų saugotos relikvijos 15 vnt. išaktyvuotų šovinių.
Visų relikvijų turinį per garsiakalbį įvardijo Gaudentas Aukštikalnis. Pasibaigus renginiui, dalyviai sugiedojo Lietuvos himną.
Beveik tris dešimtmečius istorinę atmintį įamžinti laukusi LUKIŠKIŲ AIKŠTĖ VISUOMENĖS PASTANGŲ DĖKA SULAUKĖ MEMORIALO ŠIRDIES ŠVENTŲ RELIKVIJŲ, SUTEIKIANČIŲ JAI NAUJĄ, ATMINTIES IR PAGARBOS PER VISUS AMŽIUS KOVOJUSIEMS IR ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS LAISVĘ PRASMĘ.
Jono Česnavičiaus nuotraukos
© 2018 XXI amžius
|