Geraširdžių žmonių dėka atgimė senoji koplytėlė

Vytautas BAGDONAS

Atgimusios koplytėlės viduje

Geraširdžių žmonių dėka senoji koplytėlė Bajorų kaime prie Svėdasų buvo prikelta naujam gyvenimui

Svėdasiškiai per Žolinę paminėjo savojo miestelio, įsikūrusio prie Alaušo, Svėdaso (Beragio) ir Vosintėlio, 515 metų sukaktį. Jau kuris laikas čia vyko įvairūs renginiai, atliekami gražūs ir prasmingi darbai, skirti Svėdasų gimtadieniui.

Prie tokių įsimintinų, gražių ir labai reikalingų darbų verta paminėti geradarių pastangų dėka senosios koplytėlės, esančios miestelio prieigose, prikėlimą naujam gyvenimui.

Vieškelių, jungusių Svėdasus su Salomis ir Šimonimis bei kitomis vietovėmis, sankirtoje XIX amžiaus viduryje Svėdasų dvaro savininko grafo Liucijono Marikonio iniciatyva buvo pastatyta nedidelė 6,5 metrų aukščio ir 4 x 3 metrų dydžio koplytėlė. Šį statinį ir įspūdingą ornamentuotą koplyčią-mauzoliejų Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo parapijos bažnyčios šventoriuje suprojektavo garsus Austrijos architektas Georgas Verneris (Georg Werner). Pasakojama, kad grafas su namiškiais čia užsukdavo pasimelsti iš netoliese buvusių savo rūmų, kurie dabar jau virtę griuvėsiais ir palikę tik liūdnus prisiminimus. Rašytiniuose šaltiniuose galima užtikti duomenų apie tai, jog grafas L. Marikonis pastatė koplytėlę maldaudamas Aukščiausiojo, kad pasveiktų jo sunkios ir nepagydomos ligos kamuojama dukrelė, arba, kad grįžtančiam iš kelionės po Italiją tame Svėdasų pakraštyje grafui pasirodė Švenčiausioji Mergelė Marija, todėl jos garbei ir iškilo balto mūro koplytėlė. Dar buvo ketinta įrengti ir Kalvarijas, tik nežinia dėl kokių priežasčių jos ten neatsirado. Dabar, praėjus daugybei metų, sunku sužinoti visą tiesą, kodėl koplytėlė Svėdasų pakraštyje iš tiesų buvo pastatyta. Ji pergyveno karus, pokario suirutes, politinių santvarkų pasikeitimus, visokias valdžias ir išliko iki šių dienų.

Nuošalioje vietoje stūksanti koplytėlė visą laiką sulaukdavo maldininkų, norinčių pasimelsti prie Dievo Motinos su kūdikiu ant rankų skulptūros, per didžiąsias religines šventes ar paprastomis dienomis. Neatsitiktinai koplytėlė tiek iš vidaus, tiek iš išorės svėdasiškių kunigų iniciatyva vis būdavo kosmetiškai padažoma, paremontuojama. Tačiau laikas ir gamtos išdaigos darė nelemtą savo darbą: prakiuro stogas, apipuvo durys, medinės pastato konstrukcijos, nuo drėgmės pelijo sienos, byrėjo tinkas. Todėl koplytėlei prireikė rimtų restauravimo darbų ir, žinoma, tiems darbams atlikti solidžių finansinių investicijų. Čia iniciatyvą ir rūpestingumą parodė iš Svėdasų krašto kilęs garsus uteniškis verslininkas, degalinių tinklo „Alauša“ generalinis direktorius Algimantas Čaplinskas. Daug kartų finansiškai parėmęs Svėdasų krašto kultūrinius renginius, tradicines šventes, miestelio bažnyčią, prisidėjęs prie svėdasiškių socialinių reikalų sprendimo verslininkas A. Čaplinskas pasirūpino, kad jo tėviškėje atgimtų ir varganai atrodanti, kapitalinio remonto belaukianti koplytėlė.

Ir štai šios vasaros pradžioje Bajorų kaime esanti miniatiūrinė bažnytėlė po restauravimo darbų vėl pakvietė tikinčiuosius. Tik šį kartą visi susirinko į atgimusios koplytėlės šventinimo iškilmes. Svėdasų parapijos klebonui kun. Raimundui Simonavičiui pašventinus koplytėlę, visi galėjo pamatyti, kiek daug, gražiai ir kokybiškai čia padaryta. Iš tolo švietė naujas skardinis stogas, atsivėrė naujos ąžuolinės durys, koplytėlės viduje jaukumu traukė gražiai išdažytos sienos, spindėjo restauruotas altorius, saulės šviesa prasiskverbė pro spalvingus vitražus. Svėdasų seniūnijos seniūnas Valentinas Neniškis, svėdasiškių ganytojas kun. R. Simonavičius, miestelio bendruomenės nariai ir kiti dalyvavę iškilioje koplytėlės atgimimo šventėje negailėjo pagyrimo žodžių visiems geradariams, kurie pasirūpino šio statinio sutvarkymu, prikėlimu naujam gyvenimui. Žinoma, patys didžiausi, nuoširdžiausi komplimentai ir padėkos žodžiai buvo išsakyti pagrindiniam rėmėjui ir šios idėjos sumanytojui verslininkui A. Čaplinskui.

Maldininkų patogumui ateityje dar ketinama lauke įrengti suoliukus, teritoriją aplink koplytėlę išgrįsti trinkelėmis.

Dabar visi, užsukę į šią koplytėlę, gali ne tiktai pasimelsti prie Švč. Mergelės Marijos skulptūros, bet ir uždegti žvakeles, kurioms įrengta speciali pakyla. Pridėta čia žvakelių, įrengta aukų dėžutė. Siekiant apsaugoti šiuos maldos namus nuo vandalų ir ilgapirščių, įrengtos vaizdo kameros. Beje, ši svėdasiškių koplytėlė jau buvo tapusi vagišių taikiniu: Atgimimo pradžioje ilgapirščiai išnešė liaudies meistrų sukurtą originalią medžio skulptūrą, vaizdavusią Dievo Motiną su kūdikiu ant rankų. Policija bandė aiškinti vagystę, tačiau jos pastangos buvo bevaisės. Tuometinis klebonas kun. Vladas Rabašauskas Lenkijoje nupirko ir pavogtos skulptūros vietoje tuomet „apgyvendino“ plastikinę kopiją. Nors po tokios šventvagystės praėjo beveik trys dešimtmečiai, vis dar tikimasi, kad iš Svėdasų mažosios šventovės pavogta skulptūra vis dėlto bus kur nors surasta ir sugrąžinta į jai skirtą vietą.

Anykščių rajonas
Autoriaus nuotraukos

© 2018 „XXI amžius“