Donaldo Trampo keistenybės

NATO viršūnių susitikimas Briuselyje

Priekaištai Vokietijai

JAV prezidentas Donaldas Trampas šnekučiuojasi su Lietuvos vadove Dalia Grybauskaite

Lietuvos prezidentę sveikina NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas

NATO viršūnių susitikimas Briuselyje liepos 11–12 dienomis vyko įtemptai ir gana keistai. JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pareiškė, jog nepriimtina, kad į Rusiją iš Europos vamzdynais „teka doleriai“. Taip JAV prezidentas kritikavo Vokietiją, pareikšdamas, esą ši yra pakliuvusi į Rusijos „nelaisvę“ dėl per didelės priklausomybės nuo rusiškų dujų. „Vokietija yra Rusijos belaisvė, nes iš Rusijos gauna labai daug savo energijos“, – sakė D. Trampas per darbo pusryčius su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu. „Mes giname Vokietiją, giname Prancūziją ir kitas šalis, o daugelis jų sudaro sandorį dėl dujotiekio ir moka milijardus dolerių Rusijai į kišenę, – sakė jis. – Visi visame pasaulyje apie tai kalba; jie sako, jog mes mokame milijardus dolerių, kad apsaugotume jus, bet jūs mokate milijardus dolerių Rusijai. Manau, tai nepriimtina“. Vokietijos kanclerė Angela Merkel atkirto D. Trampui, kad Berlynas priima „nepriklausomus sprendimus“. „Aš pati taip pat esu patyrusi Sovietų Sąjungos okupaciją dalyje Vokietijos“, – sakė A. Merkel, užaugusi komunistinėje Rytų Vokietijoje. „Esu labai patenkinta, kad šiandien esame suvienyti laisvėje kaip Vokietijos Federacinė Respublika ir todėl taip pat galime vykdyti savo nepriklausomą politiką bei priimti savo nepriklausomus sprendimus“, – pažymėjo ji. J. Stoltenbergui neliko nieko kito, kaip tik ginti A. Merkel. Jis pareiškė, kad sprendimai dėl dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ priklauso ne Aljanso, o nacionalinių vyriausybių kompetencijai.

D. Trampas yra teisus teigdamas, kad Vokietija turėtų daugiau lėšų skirti savo gynybai. Bėda ta, kad savo reikalavimus jis dėsto viešai, todėl juos įvykdyti darosi neįmanoma dėl politinių sumetimų. Jo populiarumas Vokietijoje yra tiesiog tragiškas, todėl Vokietijos politikams tampa itin sunku priimti sprendimus, kurie rinkėjų gali būti suprasti kaip nuolaidžiavimas jų nemėgstamam asmeniui. Vokietijos vyriausybė ir iš tiesų jau kurį laiką didina ginkluotųjų šalies pajėgų – Bundesvero – finansavimą. Prieš penkerius metus gynybai buvo skirta 32,8 mlrd. eurų, po poros metų ta suma padidėjo iki 34 mlrd. eurų , o pernai ji jau siekė 36,9 mlrd. eurų (maždaug 1,2 proc. Vokietijos BVP). Liepos 5 d. Bundestagas patvirtino naują vyriausybės biudžetą – į jį įtraukta ir 38,5 mlrd. eurų gynybai skirta suma, rašo Elizabeta Bro (Elisabeth Braw) žurnale „Foreign Policy“. Dvejus ateinančius metus ginkluotųjų pajėgų reikmėms skiriamas lėšas planuojama ir toliau didinti: jau kitąmet gynybai numatytas biudžetas turėtų priartėti prie 42 mlrd. eurų. Birželio pradžioje Vokietijos kanclerė A. Merkel pažadėjo, kad iki 2025 metų gynybai Vokietija jau skirs 1,5 proc. šalies BVP, arba maždaug 49 mlrd. eurų. Palyginimui galima pasakyti, kad JAV gynybos departamentas šiais metais disponuoja net 700 mlrd. JAV dolerių (maždaug 594 mlrd. eurų) suma.

Beje, tą pačią dieną JAV prezidentas pasiūlė NATO sąjungininkėms skirti gynybai 4 proc. savo bendrojo vidaus produkto. Tokį pasiūlymą D. Trampas pateikė Briuselyje vykstant NATO viršūnių susitikimui – per pasitarimą, vykusį už uždarų durų. Antrąją Briuselyje vykstančio NATO viršūnių susitikimo dieną D. Trampas NATO sąjungininkėms grasino, kad, jei Aljanso narės nedelsdamos nepadidins išlaidų gynybai, jo šalis gynybos srityje esą gali pasukti savo keliu. Pats JAV prezidentas netikėtoje spaudos konferencijoje patvirtino, kad tokia galimybė išlieka, tačiau ji nėra būtina. Susitikime dominavo JAV prezidento reikalavimai, kad likusios šalys gynybai skirtų Aljanso numatytus 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Šiemet šį tikslą turėtų pasiekti vos aštuonios šalys. Jei sąjungininkės iš karto nepadidins išlaidų gynybai, JAV gynybos srityje gali pradėti veikti savarankiškai, 28 šalių vadovams esą pareiškė D. Trampas. Tiesa, agentūrai „Reuters“ Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad tokių tiesioginių D. Trampo grasinimų neišgirdo. Jis aiškino, kad net be Kongreso sprendimo jis galėtų priimti nuostatą trauktis iš NATO. Tačiau tai esą nėra būtina, mat kitos Aljanso šalys sutiko su D. Trampo reikalavimais didinti išlaidas gynybai. „Aš esu labai patenkintas šiuo susitikimu, kitos NATO šalys sutiko ženkliai padidinti gynybos biudžetus“, – teigė D. Trumpas, leidęs suprasti, kad kol kas jį tenkins ir 2 proc. nuo BVP išlaidų gynybai didinimas, o tai, anot JAV prezidento, esą įvyks „artimiausiu metu, per artimiausius metus“.

Susitikimą išgelbėjo D. Grybauskaitė?

NATO viršūnių susitikimas galėjo baigtis žlugimu – ne veltui prabilta net apie JAV prezidento Donaldo Trampo ultimatumą trauktis iš Aljanso. Tačiau po įtemptų uždaro posėdžio minučių amerikiečio nuotaikos pasikeitė. Už tokią laimingą pabaigą padėkos skriejo ir Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Ketvirtadienį ryte įvykęs audringas ir neplanuotas NATO šalių vadovų pasitarimas, kuriame D. Trampas užsipuolė nepakankamai gynybą finansuojančias Aljanso šalis, prabilta apie netikėtą krizę. Esą JAV prezidentas pagrasino trauktis iš Aljanso. Atslūgus audroms į viešumą skverbiasi vis daugiau detalių apie tai, kas įvyko viršūnių susitikime, ir kas padėjo jį išgelbėti. Apžvalgininko ir Vilniaus politikos analizės instituto analitiko Mariaus Laurinavičiaus nuomone, būtent Lietuvos vadovei esą galima dėkoti už išspręstą krizę Briuselyje. Kol priblokšti vienų Europos šalių vadovai tylėjo, o Danijos premjeras Larsas Lokė Rasmusenas (Lars Lokke Rasmussen) gėdino D. Trampą apie danų patirtus nuostolius JAV vadovaujamame kare, būtent Lietuvos vadovė D. Grybauskaitė ėmėsi tarpininkės vaidmens. Jai, regis, pavyko įtikinti JAV vadovą, kad Aljanso šalys supranta dalijimosi našta svarbą. Be to, į viešumą patekus žinutėms apie „D. Trampo ultimatumą trauktis iš NATO“ ji viešai agentūrai „Reuters“ pirmoji paneigė tokius gandus ir kiek nuramino atmosferą. Tokią šaltinių informaciją ir oficialius D. Grybauskaitės pareiškimus vėliau neakivaizdžiai, bet prieš kameras įvertino ir pats D. Trampas. „Puikus darbas!“ – salėje išvydęs praeinančią Lietuvos prezidentę, į ją dėmesį atkreipė D. Trampas. D. Grybauskaitė padėkojo už mažoms šalims palankų JAV prezidento spaudimą. „Turite puikią atstovę“, – atsisukęs į žurnalistus gyrė JAV prezidentas. Ir tarsi jo įprastai žarstomų pagyrų būtų maža, vėliau Lietuvos prezidentei komplimentus viešai žarstyti ėmė Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron). Išvydęs D. Grybauskaitę besišnekučiuojančią su Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu, E. Makronas įsiterpė į judviejų pokalbį ir demonstratyviai padėkojo lietuvei už suvaldytą situaciją rytiniame posėdyje. „Norėjau jus pasveikinti už tai, ką jūs darote“, – pabučiavęs D. Grybauskaitę ir jai mirktelėjęs pareiškė E. Makronas. Armėnijos premjerui Prancūzijos vadovas paaiškino, kad ryte Lietuvos vadovė labai stipriu ir įtikinamesniu pareiškimu ( o ne Prancūzija ar Vokietija) įtikino D. Trampą.

NATO lyderiai surengė skubų pasitarimą

NATO šalių lyderiai ketvirtadienį per savo viršūnių susitikimą Briuselyje surengė neplanuotą skubų pasitarimą dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo pakartoto reikalavimo sąjungininkėms nedelsiant padidinti išlaidas gynybai. Antrąją viršūnių susitikimo dieną D. Trumpas pakartojo reikalavimą šalims iškart padidinti išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP, o ne laukti iki 2024 metų, ir galiausiai šias išlaidas padidinti iki 4 proc. BVP. Kritikuodamas sąjungininkes D. Trampas ypač išskyrė Vokietiją ir jos kanclerę Angelą Merkel. Dieną anksčiau JAV prezidentas pareiškė, kad Vokietija dėl dujotiekio susitarimo su Maskva tapo „Rusijos belaisve“ ir kad Berlynas turėtų daugiau skirti gynybai.

JAV prezidento „pozityvioji agresija“

D. Trampas ketvirtadienį per spaudos konferenciją Briuselyje pasakė, kad jo šalies įsipareigojimai NATO „išlieka labai tvirti“ nepaisant pranešimų, kad jis per ginčą dėl išlaidų gynybai pagrasino pasitraukti iš Aljanso. D. Trampas pareiškė pasakęs žmonėms, kad būtų „labai nepatenkintas“, jei jie nepadidintų savo įsipareigojimų. Pasak JAV prezidento, Amerika apmoka „galbūt 90 proc. NATO išlaidų“. D. Trampas pridūrė, kad buvo „itin nepatenkintas tuo, kas vyko, ir jie reikšmingai padidino savo įsipareigojimus“. D. Trampas anksčiau yra pavadinęs Aljansą „atgyvena“. Ketvirtadienį jis pareiškė: „Aš tikiu NATO“.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį palinkėjusi JAV prezidentui D. Trampui derybose su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu būti labiau nenuspėjamam nei kalbantis su sąjungininkais. „Vakar apie tai kalbėjomės. Išsakiau savotišką norą, kad prezidentas būtų kiek įmanoma labiau nenuspėjamas, netgi labiau nei mūsų atžvilgiu“, – ketvirtadienį atvykusi į antrąją NATO viršūnių susitikimo dieną Briuselyje žurnalistams sakė šalies vadovė. Pirmąją NATO viršūnių susitikimo dieną trečiadienį daugiausia dėmesio sulaukė griežti JAV prezidento raginimai didinti išlaidas gynybai ir jo kritika Vokietijai dėl dujotiekio su Rusija. D. Trampas pasiūlė NATO sąjungininkėms skirti gynybai 4 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvos prezidentė tvirtino, kad tai priklausys nuo saugumo iššūkių. D. Grybauskaitė ketvirtadienį pareiškė, kad JAV prezidento D. Trampo „pozityvioji agresija“ užsipuolant sąjungininkes dėl gynybos finansavimo suveikė.

Po D. Trampo iniciatyva įvykusio neplanuoto NATO šalių lyderių susitikimo, kur buvo aptartas Aljanso narių gynybos finansavimas, Briuselyje Lietuvos vadovė sakė žurnalistams: „Visi dar kartą patvirtinome, kad tas prezidento D. Trampo spaudimas suveikė, kaip aš vadinu, pozityvioji agresija, gerąja prasme“. Pasak D. Grybauskaitės, šio susitikimo metu patvirtinta, jog šalys narės iki 2024 metų gynybai skirs mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad per pastaruosius metus sąjungininkės gynybai bendrai skyrė 33 mlrd. dolerių (28,3 mlrd. eurų) daugiau.

Stiprinamas rytinis NATO flangas

D. Grybauskaitė kartu su kitais NATO šalių lyderiais sutarė dėl bendrų priemonių, kurios sustiprins tiek rytinio flango, tiek viso Aljanso gynybą, teigiama prezidentūros pranešime žiniasklaidai. Šalies vadovės teigimu, NATO išlieka vieningas Rusijos grėsmės atžvilgiu ir stiprina atsaką jai atremti. Didinama Aljanso kovinė parengtis, numatomos konkrečios pastiprinimo pajėgos ir technika, greitinamos jų dislokavimo procedūros, kuriamos specialios komandos hibridinėms grėsmėms atremti. Vadovai pritarė NATO parengties iniciatyvai. Iki 2020 metų bus sukurtos specialiosios aukštos parengties pajėgos. Jas sudarys 30 saugumo pajėgų batalionų, 30 aviacijos eskadrilių ir 30 karo laivų, kurie per 30 dienų atvyks į pastiprinimą NATO greitojo reagavimo pajėgoms. Taip pat pritarta NATO vadaviečių reformai. Aljansas steigia 2 naujus štabus JAV ir Vokietijoje, stiprina Ramšteino JAV karinių oro pajėgų bazę Vokietijoje ir tęs kitų vadaviečių pertvarką. Lietuvos interesas, kad Aljanso struktūros būtų arčiau kylančių grėsmių ir mūsų bei užtikrintų greitą NATO reakciją krizės atveju. Valstybių vadovai atsižvelgė į Lietuvos poreikius. Viršūnių susitikime pripažintas oro gynybos trūkumas Baltijos šalyse ir pavesta NATO karinei vadovybei įvertinti esamas rizikas bei iki 2019 metų vidurio pateikti siūlymus tolesniems sprendimams.

Karinio mobilumo poreikis – tarp pagrindinių prioritetų. Šalys įsipareigojo pagal sutartą NATO bei ES standartą supaprastinti ir greitinti karinių pajėgų judėjimo procedūras. Iki 2019 metų pabaigos leidimai kariniams daliniams kirsti valstybių sienas bus išduodami per 5 dienas ir siekiama dar labiau pagreitinti jų išdavimą ateityje. Lietuva šioje srityje yra lyderė. Diplomatinius leidimus išduodame greičiausiai Europoje – per 24 val.

Bendradarbiaujant su ES sutarta gerinti kelių, geležinkelių ir kitą civilinę infrastruktūrą, ją pritaikant kariniams poreikiams. Naujoje ES finansinėje perspektyvoje tam numatoma skirti apie 6,5 mlrd. eurų. Lietuvai iš viso reikia 430 mln. eurų.

Taip pat stiprinamas atsakas į hibridines grėsmes – tam kuriamos specialios NATO komandos. Aljanso lygiu bus vedamos ir reguliarios konsultacijos, kaip stiprinti atsparumą politinėms manipuliacijoms energetika. Valstybių vadovai pakvietė Makedoniją pradėti derybas dėl narystės NATO.

Taigi nors NATO viršūnių susitikime Briuselyje liepos 11–12 dieną JAV prezidentas garsiai barė sąjungininkus ir abejojo JAV naryste Aljanse, vis dėlto JAV be didesnių ginčų pasirašė galutinę susitikimo deklaraciją, kurioje ne tik nėra abejonių dėl NATO ateities, bet ir kalbama apie konkrečias Aljanso stiprinimo priemones. Bus greitinama bendrų sprendimo priėmimų procedūra, galimybės NATO kariuomenėms sparčiau judėti kertant valstybių sienas, planuojama išplėsti Baltijos valstybių oro gynybos pajėgumus. Kad ir ką viešai sakė Trampas, bet būtent šis jo pasirašytas dokumentas virs praktiniais sprendimais.

ES pavadino prieše

Didžiojoje Britanijoje, kur viešėjo po NATO susitikimo ir prieš pat išvykdamas į Suomiją, Trampas vėl pasireiškė: jis davė interviu bulvariniam „The Sun“, kuriame aršiai kritikavo premjerę Teresą Mei (Theresa May) ir sakė, kad taip prastai derėdamasi su Europos Sąjunga dėl „Brexit“ ji neturėtų tikėtis palankaus prekybinio susitarimo su JAV. Tačiau vėliau, oficialioje spaudos konferencijoje, negailėjo pagyrų Didžiajai Britanijai, Mei ir derybų procesui. Kas pasikeitė per tą laiką? Niekas. Tik tiek, kad pirmuoju atveju laikraščio auditorija yra specifinė – išskirtinai skeptiška ES atžvilgiu; tuo metu rimtoje spaudos konferencijoje Trumpas kalbėjo tai, kas tiko rimtesnei publikai, sprendimų priėmėjams. Taip ir vyksta žaidimas – Trumpas savo auditorijai siunčia norimą žinutę (nebus nereikalingos konfrontacijos su Rusija, bus sutaupomi amerikiečių pinigai NATO ir t.t.), o reali politika vyksta sava vaga. Stabilumą užtikrina ir tai, kad paties Trampo surinkta artimiausių bendražygių komanda vargiai pritaria jo radikaliai retorikai.

Dar prieš susitikimą su V. Putinu Helsinkyje, pasaulį apskriejo žinia, kad D. Trampas Europos Sąjungą pavadino savo prieše. Televizijos CBS žurnalistui paklausus, kas šiuo metu yra didžiausias Jungtinių Valstijų priešas pasauliniu mastu, D. Trampas užtikrintai paminėjo Europos Sąjungą, ir tik po to įvardino Rusiją bei Kiniją. „Na, manau, kad mes turime daug priešų. Aš manau, kad Europos Sąjunga yra priešė pagal tai, ką daro su mumis prekybos klausimais“, – televizijai CBS sakė D. Trampas. „Negalvotumėte taip apie Europos Sąjungą, bet ji yra priešė. Rusija yra priešė tam tikrais aspektais. Kinija yra priešė ekonomiškai, aišku, kad ji yra priešė. Tačiau tai nereiškia, kad jos yra blogos. Tai nieko nereiškia. Tai reiškia, kad jos yra konkuruojančios“, – pridūrė jis. CBS korespondentas kiek sutriko D. Trampui pirmiausia įvardinus ES. „Daug kas nustebtų išgirdęs, kad ES įvardinote prieš Rusiją ar Kiniją“, – sakė jis. „Su ES yra labai sudėtinga. Aš gerbiu jų šalių lyderius. Tačiau prekybos prasme jie naudojasi mumis“, – atsakė JAV prezidentas. Dar anksčiau pasirodė žinia, kad per susitikimą su britų premjere T. Mei jis ragino „paduoti ES į teismą“, o ne derėtis dėl „Brexit“ sąlygų. Europos Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas (Donald Tusk) „Twitter“ rašė: „Amerika ir ES yra geriausi draugai. Tie, kas sako, kad mes esame priešai, skleidžia melagingas naujienas“.

Prie D. Trampo keistumų galima pridurti ir tokį faktą. JAV prezidentas jau po vizito Helsinkyje antradienį pareiškė, kad pirmasis jo susitikimas su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu buvo geresnis nei praėjusios savaitės viršūnių susitikimas su NATO sąjungininkėmis. „Nors mano susitikimas su NATO buvo puikus, surinkau daugybę pinigų, mano susitikimas su Vladimiru Putinu buvo dar geresnis. Deja, taip apie jį nepranešama – netikros naujienos eina iš proto!“ – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Trampas. Per praėjusios savaitės susitikimą su NATO sąjungininkėmis D. Trampo kritika dėl išlaidų gynybai, smarkiai padidinusi įtampą transatlantiniuose santykiuose, yra akivaizdus kontrastas pirmadienio susitikime su V. Putinu Amerikos lyderio demonstruotam draugiškumui. D. Trampas „Tviter“ pareiškė dar daugiau: esą NATO vėl tampa stipria struktūra, ir tai blogai Rusijai. „Turėjau puikų susitikimą su NATO (lyderiais). Jie sumokėjo dar 33 milijardus dolerių, o ateityje sumokės dar šimtus milijardų dolerių, ir visa tai – mano dėka, – rašo JAV prezidentas. – NATO buvo silpna, bet dabar ji vėl stipri (tai blogai Rusijai). Žiniasklaida kalba tik apie tai, kad aš buvau šiurkštus su (NATO šalių) lyderiais, bet nieko nekalba apie pinigus!“ Tuo jis nori pasakyti, kad visas NATO nares privertė mokėti daugiau, nei dabar jos moka.

Roberto DAČKAUS (lrp.lt)  nuotraukos

© 2018 „XXI amžius“