Vienus mokė ir „auklėjo“, iš kito pats mokėsi

JAV politikai nesidžiaugia D. Trampo susitikimu su V. Putinu

Į susitikimą Helsinkyje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) atvyko pirmadienį po praėjusią savaitę NATO viršūnių susitikimo ir vizito Jungtinėje Karalystėje. Vienas įdomiausių pirmadienio susitikimo aspektų buvo vėluojantis lėktuvas. Juo valandą vėliau, nei planuota, iš kaimyninės Rusijos į Suomijos sostinę Helsinkį atskrido Rusijos prezidentas. Kaip pastebi apžvalgininkas Linas Kojala, galime neabejoti, kad tai nebuvo atsitiktinumas, nes Putinas į aukšto rango susitikimus vėluoja dažnai. Vokietijos kanclerė Angela Merkel jo kadaise laukė net keturias valandas, Japonijos premjeras – tris. Lūkuriuoti turėjo ir Popiežius bei Didžiosios Britanijos karalienė. Dabar – ir Trampas. Tiesa, JAV prezidentas nenusileido – nors atvyko į Suomiją kur kas anksčiau, atsisakė važiuoti į susitikimo vietą tol, kol į ją neatvyko Putinas.

Dvišalis D. Trampo ir V. Putino susitikimas, kuriame prezidentai kalbėjosi už uždarų durų dalyvaujant tik vertėjams, be jokių patarėjų ir be garso įrašo, truko kiek daugiau nei dvi valandas, nors buvo numatyta pusantros valandos. Po šio susitikimo prezidentams ir jų komandos nariams susėdus darbo pietų ir žurnalistams paklausus, kaip sekėsi, D. Trampas pasakė: „Manau, tai – gera pradžia. Labai, labai gera pradžia visiems“. Spaudos konferencijoje lyderiai perskaitė iš anksto paruoštus pareiškimus (vienas – iš popieriaus, kitas – ekspromtu), kuriuose nebuvo naujų detalių ar būsimų susitarimų gairių. Tekstai buvo tokie bendriniai, kad galėjo būti perskaityti bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje, ir niekas pernelyg nesistebėtų.

JAV prezidentas atvyko nusiteikęs „blogai nekalbėti“

Įdomus buvo D. Trampo pareiškimas, jog Rusijos ir JAV santykiai pastaruoju metu buvo „blogiausi istorijoje“, tačiau nuo šio susitikimo pradžios, o tiksliau, pirmadienį, keturios valandos iki spaudos konferencijos, tie santykiai apsivertė aukštyn kojomis – jie tapo ypatingai geri. Dar prieš susitikimą D. Trampas savo šalį kaltino santykių bloginimu. JAV prezidentas „Twitter“ skelbė: „Mūsų santykiai su Rusija NIEKADA nebuvo blogesni dėl ilgus metus trukusio JAV kvailumo ir paikystės, o dabar – dar ir raganų medžioklės“. Į tai Rusijos užsienio reikalų ministerija atsakė: „Mes sutinkame“. Per spaudos konferenciją žurnalistai skatino D. Trampą išsakyti kritiką Rusijos atžvilgiu, tačiau jis atsisakė. Paklaustas, ar tik Rusija kalta dėl prastų santykių, jis atsakė: „Aš abi šalis laikau atsakingomis. Manau, kad JAV elgėsi kvailai. Visi mes elgėmės kvailai“, – tvirtino D. Trampas. Jo šilti žodžiai Rusijai buvo žymus kontrastas praėjusiai savaitei, kai D. Trampas NATO viršūnių susitikime Briuselyje ir vizito į Didžiąją Britaniją metu ištisai peikė ilgalaikes JAV sąjungininkes. Paklaustas, ar V. Putinas yra priešininkas, D. Trampas pagyrė V. Putiną kaip „varžovą“ teigiama prasme: „Aš jį pavadinčiau varžovu. Jis yra geras varžovas. Manau, kad žodis „varžovas“ yra komplimentas“. Tačiau kokiu būdu pavyko „apeiti“ nesutarimus, atšaukti sankcijas dėl Rusijos agresijos Ukrainoje ar kišimosi į rinkimus, nebuvo paaiškinta. Kitaip tariant, priežasčių manyti, jog staiga viskas ims taisytis, nėra. Tačiau tai ir yra simptomatiška D. Trampui: iš pradžių – retorika, o paskiau – praktiniai sprendimai, kurie dažnai turi mažai ką bendro. Nepaisydamas spaudimo iš kritikų, šalių sąjungininkių ir net savo patarėjų laikytis griežtos pozicijos, D. Trampas viešai nepasakė nė vieno blogo žodžio apie Maskvą dėl visų problemų, kurios dviejų galybių santykius nutempė į patį žemiausią tašką nuo pat Šaltojo karo pabaigos. Tačiau D. Trampas pasmerkė savo šalies politikos „kvailumą“, o ypač – sprendimą tirti Rusijos kišimąsi į 2016-ųjų rinkimus. Vos prieš tris dienas JAV teisingumo departamentas dvylikai Rusijos žvalgybos karininkų paskelbė kaltinimus dėl jų siekių vykdyti kibernetinius įsilaužimus į Demokratų partijos serverius ir elektroninio pašto sistemas JAV prezidento rinkimų kampanijos metu.

D. Trampo elgesys bendroje spaudos konferencijoje su V. Putinu sukėlė pasmerkimo bangą Jungtinėse Valstijose, įskaitant ir Respublikonų partijos kritiką. Baltieji rūmai ilgą laiką mėgino išsklaidyti spėliones, kad D. Trampas nelinkęs drąsiai pasipriešinti Rusijai. Paklaustas, ar patikėjo JAV žvalgybos tarnybomis, kurios pateikė išvadą, kad Rusija kišosi į 2016-ųjų prezidento rinkimų kampaniją, siekdama padėti jam nugalėti Demokratų partijos atstovę Hilari Klinton (Hillary Clinton), D. Trampas sakė nebuvęs įtikintas, jog tai – Maskvos darbas. „Nematau jokios priežasties, kodėl taip turėtų būti. Prezidentas V. Putinas šiandien itin stipriai ir galingai tai paneigė“, – aiškino D. Trampas. Jungtinių Valstijų nacionalinės žvalgybos vadovas Denis Koutsas (Dan Coats) netrukus leido aiškiai suprasti, kad su prezidento požiūriu nesutinka. Jis tvirtino: „Mes aiškiai įvertinome Rusijos kišimąsi į 2016-ųjų rinkimus ir besitęsiančias jos plačių užmojų pastangas sugriauti mūsų demokratiją. Mūsų žvalgyba ir toliau dirbs objektyviai ir pateiks nepagražintas išvadas, taip užtikrindama mūsų šalies saugumą“.

Buvęs CŽA direktorius Dž. Brenanas tame pačiame tinkle konstatavo: „Donaldo Trampo pasirodymas spaudos konferencijoje Helsinkyje pasiekia ir perlipa sunkaus nusikaltimo ribą. Tai buvo valstybės išdavystė. Jo komentarai buvo imbeciliški, bet jis – taip pat Putino kišenėje. Respublikonai patriotai, kur jūs?“

Tiesa, lyg atgailaudamas dėl savo klaidos D. Trampas po susitikimo pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė pasitikėjimą savo žvalgyba, tiesa, su išlygomis: „Aš LABAI pasitikiu SAVO žvalgybos pareigūnais. Visgi suprantu, kad, norėdami kurti šviesesnę ateitį, negalime šitaip susitelkti į praeitį – kaip dvi didžiausios pasaulio branduolinės galybės, mes privalome sutarti!“

Dar daugiau, antradienio popietę, prieš susitikimą Baltuosiuose rūmuose su įstatymų leidėjais iš Respublikonų partijos, JAV vadovas D. Trampas pareiškė sutinkantis, kad Rusija siekė paveikti 2016 metų JAV rinkimus, ir tvirtino ne taip išreiškęs savo mintį, kai, atrodė, pritarė V. Putino paneigimui, o ne savo paties žvalgybos vadovų pareiškimams. „Labai tvirtai jaučiau, kad nors Rusijos veiksmai nepadarė jokio poveikio šių rinkimų baigčiai, leiskite man visiškai aiškiai pasakyti – ir aš tai sakiau daug kartų – aš sutinku su mūsų žvalgybininkų bendruomenės išvada, kad Rusijos kišimasis į 2016 metų rinkimus vyko“, – sakė D. Trampas. Jis dar paaiškino, kaip įvyko klaida jo pasisakyme Helsinkyje: „Taigi, tiesiog dėl pakartojimo: aš pasakiau žodį „turėtų“ vietoje „neturėtų“, o sakinys turėjo būti – pamaniau, kad bus galbūt truputį neaišku iššifruotoje stenogramoje ar neaišku tikrame vaizdo įraše – sakinys turėjo būti: „Nematau jokių priežasčių, kad tai neturėtų būti Rusija“, – sakė jis. Taip JAV prezidentas pasistengė paaiškinti savo komentarus, kurie sukėlė ir opozicijoje esančių demokratų, ir kai kurių Respublikonų partijos narių kritikos audrą.

Prezidento sąjungininkai pasipiktinę: „Tai – tragiška klaida“

Spaudos konferencija privertė nervintis kai kuriuos JAV Valstybės ir Gynybos departamentų ir žvalgybos tarnybų pareigūnus. Pavojaus varpais skambina ir kai kurie diplomatai profesionalai. Buvęs JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas ir ambasadorius Rusijoje Bilas Barnsas (Bill Burns) interviu telefonu sakė: „Aš... mačiau daugybę prezidentų pasirodymų tarptautinėje arenoje, tačiau negaliu prisiminti baisesnio už šį“. Buvęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Džonas Brenanas (John Brennan) pasmerkė D. Trampo pasirodymą, pavadinęs jį išdavikišku. JAV senatorius respublikonas Džonas Makeinas (John McCain) susitikimą su V. Putinu pavadino „tragiška klaida“. „Per šiandien Helsinkyje įvykusią spaudos konferenciją matėme vieną gėdingiausių Jungtinių Valstijų prezidentų pasirodymų, kiek tik galime prisiminti, – konstatavo Dž. Makeinas. – Sunku įvertinti žalą, kurią patyrėme per prezidento D. Trampo naivumą, išpuikimą, nesupratingumą ir žavėjimąsi autokratais. Vis dėlto akivaizdu, kad Helsinkyje įvykęs susitikimas buvo tragiška klaida“. Savo pranešime Dž. Makeinas taip pat atkreipė dėmesį į D. Trampo vengimą atsakyti, kai buvo paklaustas, ar mano, kad Rusija kišosi į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus. „Teko įsitikinti, kad prezidentas D. Trampas ne tik nesugeba, bet ir nenori stoti prieš V. Putiną, – sakė Dž. Makeinas. – Kai prezidentas sąmoningai pasirinko ginti tironą nuo teisingų laisvos spaudos klausimų ir užleido V. Putinui tribūną, iš kurios jis galėtų nevaržomai skleisti pasauliui melą ir propagandą, susidarė įspūdis, kad ir jis, ir V. Putinas veikia pagal vieną ir tą patį scenarijų.“ Dėl išsakytų pastabų JAV respublikonų partijai atstovaujantis senatorius laikomas aršiausiai spaudos konferenciją sukritikavusiu partijos nariu. Nuo vėžio tebesigydantis, todėl nuo gruodžio mėnesio iš Vašingtono išvykęs Dž. Makeinas garsėja kaip atvirų pasisakymų prieš D. Trampą ir jo veiklos strategijas negailintis politikas.

Kiti Kongrese esantys respublikonai, įskaitant JAV Atstovų Rūmų pirmininką Polą Rajeną (Paul Ryan) ir Senato respublikonų daugumos lyderį Mičą Makonelą (Mitch McConnell), kuris iki šiol reiškė tik labai ribotą kritiką D. Trampo požiūrio į Rusiją atžvilgiu, pirmadienį pasisakė irgi kritiškiau. P. Rajenas pažymėjo, kad D. Trampas „turi pripažinti, jog Rusija nėra mūsų sąjungininkė“. Respublikonų senatorius Lindsis Grehamas (Lyndsey Graham) „Twitter“ paskelbė: „D. Trampas praleido galimybę tvirtai pabrėžti, kad Rusija yra atsakinga už kišimąsi į 2016-ųjų prezidento rinkimų kampaniją, ir išreikšti aiškų perspėjimą dėl rinkimų ateityje. Tokį prezidento D. Trampo atsaką Rusija vertins kaip silpnumo ženklą, o tai sukurs daug daugiau problemų, nei jų išspręs“.

Baltieji Rūmai paskelbė, kad D. Trampas antradienį turėjo susitikti su Kongreso nariais. Išsamesnių detalių nepateikiama.

Apkaltinta 12 rusų žvalgybininkų

D. Trampas pribloškė savo politinius sąjungininkus ir priešininkus atsakymu į klausimą apie Rusijos kibernetinius įsilaužimus ir kišimąsi per 2016 metų rinkimų kampaniją, kai jis varžėsi su demokratų kandidate H. Klinton ir galiausiai ją įveikė. Paklaustas, ar norėjo, kad 2016-ųjų rinkimus laimėtų D. Trampas ir nurodė pareigūnams jam padėti, V. Putinas atsakė teigiamai, tačiau paneigė bet kokį kišimąsi, tvirtindamas, jog kaltinimai yra „visiška nesąmonė“. V. Putinas pasiūlė JAV tyrėjams atvykti į Rusiją ir dalyvauti Vašingtono kišimusi į JAV rinkimus kaltinamų rusų apklausose, kadangi Rusijoje veikusių JAV slaptųjų agentų atžvilgiu Rusijos tyrėjams tai padaryti buvo leista. D. Trampas atsakydamas parodė, kad puikiai suprato V. Putiną – Kremliaus vadas „ką tik pasakė, kad tai – ne Rusijos darbas. Pasakysiu štai ką: nematau jokių priežasčių, kad tai turėtų būti Rusija“, – tvirtino JAV prezidentas. D. Trumpas sakė norįs sužinoti, kas atsitiko su 30 tūkst. elektroninių laiškų, pavogtų iš H. Klinton serverio. „Rusijoje jie nebūtų tiesiog dingę“, – sakė D. Trampas, matyt, gavęs Putino patikinimą, kad Kremliaus archyvuose jų „tikrai“ nėra. Kalbėdamas apie galimą Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus, D. Trampas „katastrofa šaliai ir gėda“ pavadino JAV vykstantį tyrimą dėl jo rinkimų kampanijos komandos kontaktų su Rusijos vyriausybe ir griežtai pabrėžė, kad „nebuvo jokių ryšių su Rusija“. „Aš nepažinojau Vladimiro Putino, tai – nesąmonė“, – sakė jis. Tai skambėjo išties infantiliškai – juk žvalgyba žmogų pažįsta ir įvertina ne tiesiogiai, o pagal agentų pranešimus, ir ne vien kandidatus į prezidentus. Toks Trampo pareiškimas nuskambėjo praėjus vos trims dienoms po JAV Teisingumo departamento sprendimo pareikšti kaltinimus dvylikai Rusijos žvalgybos karininkų už kibernetinius įsilaužimus į Demokratų partijos kompiuterius. Šis žingsnis buvo vienas iš daugelio JAV vyriausybės veiksmų, kurių buvo imtasi nuo 2016 metų pabaigos atsakant į, anot žvalgybos bendruomenės, platų planą paremti D. Trampo rinkimų kampaniją. Manoma, kad šiuos Maskvos veiksmus asmeniškai kontroliavo V. Putinas. D. Trampas atrodė linkęs kuo greičiau priimti V. Putino pasiūlymą, kad Rusijos tyrėjai bendradarbiautų su JAV prokurorais, tiriančiais minėtų dvylikos rusų žvalgybininkų bylą. „Manau, tai neįtikėtinas pasiūlymas“, – V. Putino žodžiais sužavėtas sakė JAV prezidentas.

Nepatenkinti ir demokratai

Demokratų atstovai kalbėjo dar griežčiau ir kaltino prezidentą „išdavyste“. Senato demokratų mažumos lyderis Čakas Šumeras (Chuck Schumer) peikė D. Trampo požiūrį: „Jungtinių Valstijų prezidentui susivienyti su prezidentu Putinu prieš Amerikos teisėsaugą, Amerikos gynybos pareigūnus ir Amerikos žvalgybos agentūras yra neapgalvota, pavojinga ir silpna“. Atstovų narys demokratas Džimis Gomesas (Jimmy Gomez) pareiškė: „Paremti Putiną dėl JAV žvalgybos yra pasišlykštėtina; nesugebėti ginti JAV yra ties išdavystės riba“. Kongreso narys demokratas Adamas Šifas (Adam Schiff), užimantis aukštas pareigas Atstovų Rūmų žvalgybos komitete, sakė, kad D. Trampas uždegė V. Putinui „žalią šviesą kištis 2018-aisiais“, kai Jungtinėse Valstijose vyks kadencijos vidurio rinkimai. Demokratų senatorius Krisas Merfis (Chris Murphy), rašydamas „Twitter“, apibūdino dar aštriau: „Visa ši kelionė buvo milžiniškas vidurinysis pirštas, parodytas prezidento Trampo savo paties šaliai. Tiesiog akys ant kaktos lipa“.

D. Trampas taip pat susilaikė nuo viešos Rusijos kritikos dėl 2014-aisiais įvykusios Krymo aneksijos – dar vienos V. Putino geopolitinės pergalės prieš Vakarų pastangas jį izoliuoti. V. Putinas kalbėjo apie bendro abiejų šalių darbo svarbą ir gyrė D. Trampą, vienu metu pertraukdamas spaudos konferenciją, kad įteiktų jam futbolo kamuolį. Taip Putinas gudriai panaudojo su Rusijos televizijos „Russia Today“ žurnalistu suderintą klausimą apie kažkada išgarsintą frazę, jog Putinas dabar savo rankose laiko kamuolį.

V. Putinas ir D. Trampas: susitikimas praėjo sėkmingai

Anot V. Putino, sunkumai ir sudėtinga atmosfera Rusijos ir JAV santykiuose neturi objektyvių priežasčių. Rusijos prezidentas sakė, kad abi šalys, norėdamos „taikiai ir vaisingai bendradarbiauti“, turi atnaujinti pokalbius dėl kovos su teroru. Todėl su D. Trampu jis teigė aptaręs ir Sirijos klausimą. Rusijos vadovas tik trumpai paminėjo konfliktą Rytų Ukrainoje, nesileisdamas į detales. D. Trampas iškart prisiminė, kad jau dabar bendradarbiaujama kovoje su terorizmu – neseniai JAV žinybos perspėjo Rusiją dėl galimo teroristinio išpuolio Sankt Peterburge, ir Rusijai tuomet pavyko su tuo susidoroti.

Naujienų agentūros „Interfaks“ žurnalistui paklausus dėl „Nord stream 2“ projekto, D. Trampas pasakė: „Tai yra Vokietijos sprendimas. Mes konkuruosime. Kaip jau žinote, mes esame ar artimiausiu metu būsime didžiausi gamtinių dujų eksportuotojai. Ir mes tikrai ketiname konkuruoti“.

V. Putinas sakė užtikrinęs D. Trampui, kad dujų tranzitas per Ukrainą bus išsaugotas nepaisant Baltijos jūroje vykdomo politiškai jautraus dujotiekio projekto „Nord Stream 2“. Spaudos konferencijoje V. Putinas teigė, kad D. Trampas kalbėdamas su juo asmeniškai išreiškė nerimą dėl to, ar „Nord Stream 2“ dujotiekis nesužlugdys dujų tranzito per Ukrainą. „Aš patikinau prezidentą Trampą, kad Rusija pasiruošusi išsaugoti dujų tranzitą per Ukrainą. Be to, mes esame pasiruošę pratęsti tranzito sutartį, kuri baigiasi kitais metais, jei ginčas Stokholmo arbitražo teisme bus išspręstas“, – sakė V. Putinas, turėdamas mintyse Ukrainos nacionalinio energetikos holdingo „Naftogaz“ ir Rusijos monopolininko „Gazprom“ bylinėjimąsi Stokholmo arbitražo teisme.

Žurnalistui D. Trampo paklausus, ar tikrai dėl blogų tarpusavio santykių yra kaltas tik JAV kvailumas, kaip pats D. Trampas teigė savo „Twitter“ paskyroje, dabar jis teigė matąs klaidų abiejų šalių laikysenoje ir dar kartą užsipuolė prokuroro Roberto Miulerio (Robert Mueller) tyrimą dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais, tačiau nepaminėjo jokio blogo Rusijos elgesio pavyzdžio. D. Trampas akcentavo, kad prokuroro R. Miulerio tyrimas kenkia šaliai, ir kelis kartus pakartojo, kad „visi žino“, jog nebuvo jokio sąmokslo paveikti rinkimų eigą. „Manau, abi šalys yra padariusios klaidų“, – sakė D. Trampas, tačiau neišskyrė nė vienos Rusijos klaidos, kuri galėjo pakenkti dvišaliams santykiams.

RT žurnalistas paklausė, ar susitikime buvo pasiekti kokie nors konkretūs susitarimai D. Trampas atsakė pabrėždamas, kad Sirijoje yra sričių, kur JAV ir Rusijos bendradarbiavimas gali būti svarbus humanitariniu klausimu, tačiau nepaminėjo jokių konkrečių susitarimų.

Antradienį D. Trampas pareiškė, kad pirmasis jo susitikimas su Rusijos vadovu V. Putinu buvo geresnis nei praėjusios savaitės viršūnių susitikimas su NATO sąjungininkėmis. „Nors mano susitikimas su NATO buvo puikus, surinkau daugybę pinigų, mano susitikimas su Vladimiru Putinu buvo dar geresnis. Deja, taip apie jį nepranešama – netikros naujienos eina iš proto!“ – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Trampas. Per praėjusios savaitės susitikimą su NATO sąjungininkėmis D. Trampas griežtai kritikavo jas dėl išlaidų gynybai. Ši kritika, smarkiai padidinusi įtampą transatlantiniuose santykiuose, yra akivaizdus kontrastas pirmadienio susitikime su V. Putinu Amerikos lyderio demonstruotam draugiškumui.

Lietuva tiki geromis pasekmėmis

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė tikįs, kad JAV prezidentas D. Trampas susitikime su Rusijos vadovu V. Putinu laikysis bendros NATO pozicijos. „Prezidentas Trampas turi gerą galimybę susitelkti ties principais ir vertinimais, dėl kurių prieš kelias dienas sutarė NATO lyderiai, įskaitant ir prezidentą Trampą“, – žurnalistams Briuselyje pirmadienį sakė L. Linkevičius.

Lietuvos analitikai spėja, kad D. Trampo ir V. Putino susitikimo pasekmes pamatysime vėliau. Ir nors D. Trampas neišsižadėjo pratybų Baltijos šalyse, nepripažino Krymo aneksijos, didžiausia grėsmė – griūvantis Amerikos, kaip patikimos ir prognozuojamos partnerės, įvaizdis. Ir gali ateiti laikas, kai Baltijos šalims teks rinktis tarp Europos ir Jungtinių Valstijų. Anot kai kurių Lietuvos ekspertų, D. Trampas darkart parodė, kad jo tarptautinė politika neprognozuojama, nukreipta į šou darymą. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktoriaus pavaduotoja dr. Margarita Šešelgytė apie D. Trampą sakė: „Parodė, kad jam lengviau bendrauti su autokratiniais lyderiais nei su demokratiniais. Jis nevertina partnerysčių, aljansų ir yra linkęs juos aukoti. Atsiskleidė tas naivumas, tikėjimasis, kad gali kažką pakeisti, kai nė vienam JAV prezidentui nepavyko pakeisti Rusijos prezidento nusistatymo“. M. Šešelgytės teigimu, susitikimo padarinius pasaulis pajus vėliau. Ir jie gali būti labai pavojingi. Būtent tas pasirinkimas gali būti skaudžiausias Baltijos šalims.

VU TSPMI docento dr. Kęstučio Girniaus teigimu, D. Trampas pataikavo V. Putinui. „Jam Amerikoje tai kainuos skaudžiai, nes ten du dalykai šventi: Amerikos demokratija brangi, į ją negalima kištis, antras dalykas – Amerika vykdo nepriekaištingą užsienio politiką. (...) Čia jo eilinis, ne eilinis, o ypatingas nusišnekėjimas, nors jis yra nusišnekėjimų meistras“, – teigia politologas.

Analitikai pabrėžia, kad abu lyderiai darė šou, tik V. Putino buvo sėkmingesnis. Jis Helsinkyje apsuko aplink pirštą D. Trampą ir rusams pasiuntė žinią, kad Maskva grįžta į tarptautinę areną, kad sankcijų už Krymo okupaciją, už karą Ukrainos rytuose, Kremlius nenusipelnė.

© 2018 „XXI amžius“