Diskusija apie pabėgėlių įvaizdį Lietuvos viešojoje erdvėje

Kultūros ministerijoje įvyko susitikimas-diskusija „Išeivių iš Azijos ir Afrikos įvaizdis Lietuvos viešojoje erdvėje ir jų sociokultūrinės integracijos iššūkiai“, kurioje dalyvavo žiniasklaidos, valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir akademinės bendruomenės atstovai.

Renginio metu žurnalistas Darius Matas skaitė pranešimą „Neigiamas pabėgėlių įvaizdis Lietuvoje: koks žiniasklaidos vaidmuo?“. Buvo pristatytas jo 2015–2016 metais atliktas tyrimas apie pabėgėlius ir Lietuvos žiniasklaidos kuriamą jų įvaizdį, stereotipų įtaką, kritinio mąstymo ugdymo svarbą. 2015–2016 metais tam tikrais periodais naujienų portalų (delfi.lt; 15min.lt, lrytas.lt) skelbtą informaciją analizavęs D. Matas pastebėjo, kad Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje vyrauja neigiami stereotipai apie pabėgėlius. Jie dažniausiai vadinami „nesuvaldomais“, „agresyviais“, „linkusiais nusikalsti“, „pašalpų gavėjais“. Neretai pabėgėliai Lietuvos viešojoje erdvėje yra siejami su teroristinių grupuočių Europoje vykdoma veikla. Remiantis pranešėju, lietuviams trūksta žinių apie pabėgėlių religiją, gyvenimo būdo ypatumus, pasaulėžiūrą. Todėl Lietuvos žiniasklaida, kaip viena iš Lietuvos gyventojų suvokimą apie pasaulį konstruojančių institucijų, galėtų atlikti svarbią ugdomąją, šviečiamąją veiklą. „Žiniasklaida turi galios keisti auditorijos nuostatas: užtikrindama įvairių socialinių grupių žinomumą ir tarpusavio ryšį. Tai – viena iš jos funkcijų“, – pabrėžė žurnalistas.

Renginyje dalyvavęs Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius pastebėjo, kad Lietuvos žurnalistai retai įsigilina į aprašomas situacijas, nepastebi platesnio konteksto ir geresniam situacijos suvokimui svarbių detalių. Daugelis Lietuvos viešojoje erdvėje veikiančių ir apie išeivius iš Azijos ir Afrikos informaciją skleidžiančių asmenų bei organizacijų turi įvairių su tuo susijusių interesų, trukdančių nešališkam aprašomų sudėtingų situacijų vertinimui.

Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto atstovas dr. Karolis Žibas pažymėjo, kad tarp saviraiškos laisvės ir neapykantos kalbų, susijusių su neapykantos nusikaltimais, egzistuojanti skiriamoji linija yra labai neryški. Pasak jo, Lietuvos žiniasklaidos ir visuomenės požiūris į pabėgėlius yra tiesiogiai susijęs su požiūriu į kitą, gebėjimu priimti kitoniškumą. Pabėgėlių įvaizdis ir susijusios problemos gali būti skirtingai matomos nacionaliniu, regioniniu ir globaliu lygmeniu. K. Žibas pastebėjo, kad šiuo metu žiniasklaidos dėmesys pabėgėlių temai, lyginant su 2015 metais, pastebimai sumažėjęs, nors pati problema, ypač vertinant platesnėje geografinėje erdvėje, gerokai padidėjusi.

Susitikime buvo sutarta dėl medijų ir informacinio raštingumo kompetencijų ugdymo, kritinio mąstymo skatinimo svarbos, siekiant žiniasklaidos ir visuomenės neigiamų nuostatų, susijusių su pabėgėliais, kaitos.

© 2018 „XXI amžius“