Palaimintųjų pėdsakais

Palaimintoji – pirmoji romų tautybės moteris

Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato) Ispanijoje paskelbė palaimintaisiais kunigą Juozapą Alvaresą Benavidesą y de la Torę (Alvarez Benavides y de la Torre) ir 114 kitų kankinių: kunigus, vienuolius ir pasauliečius. Kunigas Juozapas, žinomas teologas ir Almerijos kunigų seminarijos vicerektorius, buvo nužudytas iš neapykantos tikėjimui 1936–1939 metais. Tarp naujųjų palaimintųjų – pirmoji romų tautybės moteris, pripažinta kankine ir iškelta į altorių garbę – pal. Emilija Fernandes Rodriges (Emilia Fernįndez Rodriguez). Ji bus gerbiama greta pal. Zefirino Chimeneso Malos (Zefirino Jimenezo Malla), kuris buvo pirmasis ir iki šiol vienintelis romų tautybės palaimintasis. Jį į altorių garbę iškėlė popiežius Jonas Paulius II 1997 metais. Tiek pal. Zefirinas, tiek pal. Emilija tapo kankiniais Ispanijos pilietinio karo kontekste, tačiau skirtingomis aplinkybėmis. Palaimintasis Zefirinas buvo nušautas todėl, kad stojo ginti katalikų kunigą, o palaimintoji Emilija mirė kalėjime.

Emilija gimė 1914 metais romų šeimoje, buvo pakrikštyta ir auklėta pagal krikščionišką tikėjimą, sukūrė šeimą, tačiau netrukus užgriuvo pilietinio karo tragedija. Emilija bandė padėti savo romų kilmės vyrui išvengti karinės tarnybos. Sutuoktiniai buvo suimti. Emilija, nepaisant nėštumo, buvo nuteista šešeriems metams kalėjimo. Jauna motina kalėjime pagimdė mergaitę, tačiau mirė po kelių dienų kalėjimo administracijai atsisakius suteikti medicininę pagalbą. Kalėjime 1939 metais gimusi jos dukra Angeles buvo atiduota ne artimiems, o į našlaičių namus, paskui buvo įvaikinta nežinomoje šeimoje. Jos likimas nežinomas, nors teoriškai galėtų dar šiandien būti gyva.

Pagal Vatikano radiją

© 2017 „XXI amžius“