Palaimintųjų pėdsakais

Tikras meilės kankinys

„Dorybės yra grandys, iš kurių susideda auksinė šventumo grandinė. Turintieji vieną grandį, turi ir kitas“. Taip būsimą palaimintąjį kun. Liudviką Ormieresą (1809–1890) apibūdino Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato), kuris Oviedo katedroje, Ispanijoje, vadovavo garbingojo kun. L.  Ormiereso beatifikacijai. Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas sakė, kad „gilus kunigo Liudviko tikėjimas išskleidė tokias savybes kaip santūrumą, geranoriškumą ir nuolankumą. Beje, nuolankumas yra visų dorybių pamatas, o kunigas Liudvikas pasižymėjo ypatingu nuolankumu“.

Kun. L. Ormieresas gimė 1809 metais pietiniame Kvilanės (Quillane) miestelyje Prancūzijoje prie Ispanijos sienos. Kunigas atsidėjo jaunimo ugdymui, įsteigė Angelų Sargų seserų kongregaciją, pavesdamas vienuolėms skurstančių vaikų švietimą. Paprastas ir veiklus kunigas buvo įsitikinęs, jog kur yra vargšų, ten turi būti ir Bažnyčia. Kun. L. Ormieresas mirė 1890 metais, sklindant garsui apie jo šventumą, savo dvasinei šeimai palikęs įkurtas 87 mokyklas Prancūzijoje ir Ispanijoje.

Pasak kard. A. Amato, palaimintasis buvo sumanus žmogus, iš prigimties pedagogas, turtingas krikščioniškų dorybių – tikėjimo, vilties, meilės ir žmogiškų savybių – gerumo, dėkingumo, ramumo, draugiškumo. „Jo Dievo gailestingumas virto meile mažiesiems, silpniesiems, vargšams, nekaltiesiems. Jame išsipildė apaštalo šv. Pauliaus pamokymas: „Taigi jūs, Dievo išrinktieji, švelnieji ir numylėtiniai, apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu“ (Kol 3, 13).

Daugybė artimo meilės pavyzdžių yra palaimintojo kun. L. Ormiereso gyvenime. Pavyzdžiui, jis gina žmogų, neteisėtai kaltinamą vagyste, svetingai priima pabėgėlius iš Ispanijos, prašo pasiturinčią šeimą paremti jaunuolį, kurį po tėvo mirties užgriuvo šeimos išlaikymo našta, padeda jaunai vargstančiai vienišai dviejų vaikų motinai, tėviškai drąsina sunkiai sergančią vienuolę. „Jis buvo tikras Dievo žmogus, tikras šventasis!“ – taip apie kun. L. Ormieresą parašė pirmasis jo biografas. Jis taip uoliai slaugė ligonius, kad vyskupas jį pavadino „tikru meilės kankiniu“. Pats palaimintasis drąsindavo vienuoles: „Mergaitės, būkite sparnuotos, būkit drąsios!“

Pagal Vatikano radiją

© 2017 „XXI amžius“