Palaimintųjų pėdsakais

Mokęs per vargstančiuosius atrasti kelią į dieviškos šviesos spindesį

Detroito „Ford Field“ stadionas – amerikiečių futbolo lygos, krepšinio ir kitų sporto žaidynių ir koncertų vieta, talpinanti per 70 000 žmonių, – pirmą kartą atvėrė vartus beatifikacijos ceremonijai. Lapkričio 18-ąją čia į Altorių garbę buvo iškeltas vienas žinomiausių JAV Katalikų Bažnyčios vienuolių, 1957 metais miręs kapucinas tėvas Pranciškus Solanusas Keizis (Solanus Casey). Kaip XVI amžiuje gyvenęs bendravardis pranciškonas šv. Pranciškus amerikietis kapucinas Solanusas buvo smuikininkas. Kilęs iš airių migrantų šeimos, kapucinas tėvas Kasijus mėgdavęs laisvalaikiu groti ir dainuoti airiškas balades savo broliams vienuoliams.

Pranciškus Solanusas Keizis gimė Viskonsino valstijos miestelyje Oak Grove 1870 metais. Vaikystėje išgyventa liga paveikė jo balso stygas, amžininkai paliudijo, jog turėjo nemaloniai šiurkštų balsą ir vienuoliai nemėgdavę jo dainavimo, tuomet kapucinas nueidavęs groti „kitai“ publikai: vienas priešais tabernakulį vienuolyno koplyčioje. Ne kartą jį broliai rasdavo naktį klūpantį, giliai besimeldžiantį koplyčioje. Plačiojoje visuomenėje tėvas Solanusas garsėjo kaip sielų gydytojas ir gilaus tikėjimo žmogus, skyręs ypatingai dideles pastangas ligonių dvasinei gerovei.

Kun. P. S. Keizio beatifikacija buvo istorinis įvykis Detroito katalikų vyskupijai, kapucinų ordinui ir Bažnyčiai JAV. Jis yra antras JAV gimęs palaimintasis po pal. Frensiso Stenlio Roterio (Francis Stanley Rother), kuris palaimintuoju paskelbtas rugsėjo 23 dieną kaip kankinys, nužudytas iš neapykantos tikėjimui Gvatemaloje. Pranciškus Solanusas Keizis pasiekė šventumą JAV, kasdien kopdamas šventumo laiptais iki pat susitikimo Dievu meilės darbais, skirtais labiausiai stokojantiems broliams. Jam kiti, ypač vargstantieji, nebuvo kliūtis ar našta tobulybės kelyje, o kelias į dieviškos šviesos spindesį. Šiais žodžiais naują palaimintąjį apibūdino Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato), kuris tą šeštadienį vadovavo beatifikacijos ceremonijai Detroito „Ford Field“ stadione. Pasak kard. A. Amato, tėvas Pranciškus Solanusas gyveno tikėjimu, leidusiu broliškai atsiverti visiems, nepriklausomai nuo religijos ar rasės. Jo patarimų prašydavę žydų rabinai ir mažiausiai šešiolikos protestantiškų bendruomenių pastoriai. Palaimintojo numylėtiniai buvo vargstantieji, ligoniai, atskirtieji ir benamiai. Kapucinų tėvas pasninkaudavo, kad pamaitintų išalkusį, skirdavo valandų valandas jo patarimų prašantiesiems. Jei ieškodavo jam bepietaujant, nedvejodamas pakildavo nuo stalo sakydamas: „Maistas ne svarbesnis už pagalbą kitam“.

Popiežius Pranciškus, iškeldamas amerikietį kapuciną t. Pranciškų Solanusą Keizį į palaimintuosius, jį išskyrė visai Bažnyčiai kaip ištikimą Kristaus mokinį ir gerąjį ganytoją.

Pagal Vatikano radiją
AP nuotrauka

© 2017 „XXI amžius“