Palaimintųjų pėdsakais

Vincentiečių šeimos narių kankinių beatifikacija

Spalio 21 dieną Šventosios Šeimos bazilikoje Barselonoje palaimintaisiais paskelbti 109 klaretiečių kongregacijos nariai, tapę marksistinio ateizmo ir antikrikščioniško fanatizmo aukomis Ispanijos pilietinio karo metais. Lapkričio 11 dienos ryte Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato) vadovavo panašioms apeigoms Madrido Vistalegre arenoje, talpinančioje apie 15 000 žmonių. Čia beatifikacijos šv. Mišių metu palaimintaisiais paskelbti t. Vincentas Kveraltas Loretas (Vincent Queralt Lloret) ir dvidešimt bendražygių, t. Chosė Fernandesas (José Fernandez) ir 38 bendražygiai. Visi buvo vincentiečių kongregacijos arba vincentiečių dvasinės šeimos nariai: 45 misionieriai ir kunigai, dvi vienuolės, trylika pasauliečių, vyrų ir moterų, iš viso 60 asmenų. Įvairiomis aplinkybėmis jie buvo išžudyti 1936–1937 metais įvairiose Ispanijos vyskupijose, taip pat ir Barselonos. Kai kuriems revoliucionieriai surengė trumpus „teismus“ ir skyrė mirties bausmes už „antirevoliucinę veiklą“, kitaip sakant, bandymą apginti savo teises, kai kurie buvo sušaudyti paprasčiausiai dėl to, kad buvo kunigai ar vienuoliai.

Tarp naujų palaimintųjų yra dvi seserys vienuolės – Toribija Martikorena Sola (Toribia Marticorena Sola) ir Dorinda Sotela Rodriges (Dorinda Sotela Rodriguez). Jos abi darbavosi savo kongregacijos įsteigtose ligoninėse, rūpinosi ligonių slauga, įvykių metu – Barselonoje, tuberkuliozės ligoninėje. Prasidėjus masiniams persekiojimams, jos prisiglaudė pas privačius asmenis, tačiau 1936 m. spalio 24 d., kažkam įskundus, buvo suimtos septynių ar aštuonių „Iberijos anarchistinės federacijos“ narių, tos pačios dienos vidudienį jų kūnai buvo išmesti vienoje Barselonos gatvėje. Jos nesutiko išsižadėti Dievo vardo ir savo priklausomybės vienuolinei kongregacijai.

Tarp naujųjų kankinių yra pasauliečių grupelė iš Kartagenos miesto. Ji priklausė vincentiečių maldos Marijai ir veiklos asociacijai. Didelę dvasios stiprybę parodė Modestas Alepusas Vera (Modesto Allepuz Vera), vienas iš Stebuklingojo Medaliono Marijos sūnų asociacijos lyderių. Ispanijai skęstant konflikte jis daug rašė apie „Jėzaus Kristaus meilės doktriną“. Buvo suimtas pačiame persekiojimo įkarštyje, 1936 m. rugpjūčio 18 d., o po mėnesio teisiamas kartu su kitais dviem asociacijos nariais. Kiti du – Enrikė Gonsalesas (Enrique Gonzalez) ir Chosė Ardilas (José Ardil). Jie atitinkamai buvo 30, 26 ir 22 metų. Tris dienas, nuo rugsėjo 16 iki 19 dienos, trukęs revoliucionierių teismas turėjo mažai ką bendro su teisingumu. Ankstų rugsėjo 22-osios rytą jie buvo sušaudyti. Kaip pasakojo liudytojai, naktį prieš mirtį šie trys jauni vyrai meldėsi Rožinį, išpažino tikėjimą, giedojo himną ir pasakė, kad nejaučia neapykantos savo budeliams. M. Alepusas Vera tvirtai ir be ašarų paprašė savo žmonos neliūdėti, nes Dievas jį kviečia ir eina kartu. „Nekeršyk ir nepradėk nekęsti nė vieno“, – pasakė jai.

Galima priminti, kad 2013 metais Taragonoje palaimintaisiais paskelbti kiti 42 vincentiečių šeimos nariai.

Religinį persekiojimą Ispanijos revoliucionierių kontroliuotose teritorijose tyrinėjusių istorikų tekstuose galima atrasti duomenis, kad smurtine mirtimi mirė (ypač 1936 ir 1937 metais) daugiau kaip 6800 kunigų ir vienuolių, dažnai dėl to, kad savaime įvairių socialistų, komunistų ir anarchistų grupuočių požiūriu buvo kliūtis visuomenės „pažangai“. Dėl panašių motyvų žuvo daugybė Bažnyčios gyvenime aktyviai dalyvavusių pasauliečių, nekalbant apie išplėštas, suniokotas, sudegintas bažnyčias, vienuolijoms priklausiusius namus. Istorikai Gustavas Heningsenas (Gustav Henningsen) ir Chaimė Kontreras (Jaime Contreras), peržiūrėję daugiau nei 44 tūkstančius (tai – galbūt išsamiausi tokio pobūdžio tyrimai) didžiausio ir žiauriausio blogio simboliu tapusios Ispanijos inkvizicijos bylų, nustatė, jog intensyviausiu jos veiklos metu, nuo 1540 iki 1700 metų, mirties nuosprendis buvo skirtas 3208 asmenims, patikslinant, jog 1556 nuosprendžiai paskelbti „už akių“, tad nėra aišku, kiek iš viso jų buvo įvykdyta. Per 2000 metų Jubiliejų popiežius Jonas Paulius II vadovavo atgailos apeigoms už Bažnyčios klaidas, tarp jų ir už inkvizicijos procesų aukas.

Pagal Vatikano radiją

© 2017 „XXI amžius“