2001 metai
2002 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Už laisvę žuvusiems mirties nėra...

Varėnos miškuose žygiu, partizanų takus menančio maršruto atidarymu ir minėjimu pagerbti Lietuvos partizanai

Rūta Averkienė

Tarp renginio dalyvių – Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta ir partizanų ryšininkas Juozas Jakavonis-Tigras

Varėnos rajone prasmingai paminėta Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Daugiau kaip 300 neišsigandusių lietaus žygeivių, pasiryžusių pagerbti Lietuvos partizanus, išbandė naują daugiau kaip dvylikos kilometrų maršrutą „Dainavos apygardos partizanų takais“. Jis driekiasi per vietoves, kuriose kovojo, buvo įsirengę bunkerius ir žuvo Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės partizanai. Šv. Mišias už laisvės kovų dalyvius Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje aukojo Varėnos dekanas Justinas Aleknavičius. Vėliau partizanų pagerbimo ir maršruto „Dainavos apygardos partizanų takais“ atidarymo ceremonija vyko miške, kur pokariu buvo įsikūrusi Kazimieraičio rinktinės Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto tėvūnijos vadavietė. Tądien simboliniai laiko tiltai sujungė praeitį ir dabartį, o čia pabuvę išklausėme skaudžios pokario Lietuvos istorijos pamoką.

2016-ieji – vietos bendruomenių metai

Liekupyje – vokiška tvarka

Bronius VERTELKA

Bendruomenės nariai su naujuoju pirmininku Rimantu Baranausku (centre) ir ankstesniąja pirminke Brone Slapšiene (priekyje)

Liekupio bendruomenės valdos – Panevėžio pakraštyje. Vos ne ranka pasiekiamas miškas ir pelkėti laukai. Liekupio privačių gyvenamųjų namų kvartalas – nedideli ir gyventi patogūs namai. Tai primena tvarką ir jaukumą mėgstančią kaimo gyvenvietę, kur menkas mašinų judėjimas ir neužterštas oras. Mano kojos čia įžengė pirmą kartą, nors esu Panevėžio senbuvis. Vykau norėdamas susitikti su populiariausia 2015 metų panevėžiete Brone Slapšiene – Liekupio bendruomenės pirmininke ir Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus pirmininko pavaduotoja. Teko truputį nusivilti, kad dėl suprastėjusios sveikatos neseniai ji atsisakė bendruomenės pirmininkės pareigų, bet sutiko likti jos valdybos nare.

Kaip atsitiko, kad sumanėte statytis vietoje, kuri tiko perėti pempėms? – toks buvo pirmas mano klausimas Bronei SLAPŠIENEI, maloniai pakvietusiai į jaukius savo namus.

Bendruomenėse

Paženklinti „Varpo“ nominacija

Angelė Buškevičienė

Laisvos ir Nepriklausomos Lietuvos valstybės siekis neleido palūžti tautos dvasiai, padėjo ištverti okupantų režimą, sukeltas kančias ir netektis. Mes sulaukėme šio sieko išsipildymo – esame suverenios valstybės, laisvos ir nepriklausomos Lietuvos piliečiai.

Paklauskime savęs, ar prisiminę datas – 1918-ųjų vasario 16-ąją, 1990-ųjų kovo 11-ąją bei 1991-ųjų sausio 13-ąją – mes tampame patriotais. Gal mums reikia kažko daugiau?.. Iš tiesų, mūsų patriotizmas turi gimti iš bandymo perprasti save, savo būtį ir esmę. Nenuleiskime rankų po visko, ką teko protėviams iškęsti, susiburkime į vieną bendrą, didelį ir amžiną kelią, kuris mus veda į mūsų pačių širdis – į mūsų Tėvynę Lietuvą! Šią mintį plėtodama Barzdų seniūnijos kultūros centro vadovė Vlada Klimaitienė kovo 11-ąją sveikino susirinkusiuosius pabūti drauge, pagerbti savo kraštui nusipelniusius ir įvairią veiklą puoselėjančius žmones. Renginyje gražiai derėjo oficialumas su menine saviraiška. Trispalve, gėlėmis, karpiniais, degančiomis žvakelėmis išpuoštoje Kultūros namų salėje šventiškai nusiteikę susirinko seniūnijos gyventojai, atvyko Šakių rajono meras Juozas Bertašius, seniūnas Remigijus Naujokaitis, dainomis džiugino meno vadovės Rasos Malinauskienės paruošti dainorėliai „Boružiukai“ ir merginų ansamblis. Patriotines dainas, romansus, sutartines ir tautinius šokius atliko Sintautų folklorinis ansamblis „Santaka“ (vadovė – Jūratė Navickienė).

Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas

Socialinių paslaugų teikėja darbą nešasi ir į namus

Bronius VERTELKA

Kupiškio socialinių paslaugų centro darbuotoja Dalia Papučkienė

87-uosius gyvenimo metus skaičiuojanti ponia Regina iš savo buto į kiemą nebeišeina. Kupiškėnę kamuoja pasalūnė širdies liga. Prieš 19 metų mirė jos vyras, o sūnaus neteko prieš 7 metus. Krito staiga, ištiktas širdies smūgio. Daugiabučiame name gyvenančiai vienišei vienintelis išorinis žinių šaltinis – nuolat įjungtas Lietuvos radijas. „Kartais atrodo, jog šalia turiu pašnekovą “, – šypteli ji. O tai, kad aplanko Socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos padėjėja Dalia Papučkiene, laiko geru dalyku. Su ja bendrauja maždaug septynerius metus.

„Mano pažintis su ja prasidėjo telefono skambučiu. Moteris sutiko, kad ateičiau, ir pasakė adresą“. Tuo metu Dalia buto šeimininkę vaišino vietoje keptais miltiniais blynais. Garbaus amžiaus moteris globėją gyrė ne tik kaip išradingą valgių gamintoją, bet ir kaip tvarkingą, kito skausmui jautrų žmogų. Tačiau nuogąstavo: Dalia išeis į penkių savaičių atostogas. Kas ją tada pakeis? Artimiausi senolės žmonės iškeliavo į amžinybę, buvusios geriausios draugės irgi jau ilsisi kapuose. Neliko, kam aplankyti, o liga bet kuriuo metu gali paūmėti. Buto savininkė noriai pasakojo, kad čia gyvena jau 50 metų. 38 metus išdirbo buhaltere švietimo skyriuje. Tuo metu atlyginimai buvo labai maži, tačiau gaunama pensija nesiskundžia, sugeba sudurti galą su galu. O kad ponia Regina absoliučiai pasitiki ateinančia globėja, liudijo tai, jog neabejodama padavė jai 50 eurų kupiūrą vaistams pirkti. Į vaistinę ėjau kartu su ponia Dalia. Čia ją sutiko kaip seną pažįstamą, patarė, kaip be recepto parduodamus vaistus nuo širdies naudoti. Grįžusi kasos čekį ir grąžą įteikė savo globotinei.

Nelietuviai – Lietuvai

Dailininkė lenkė daro tai, kas kitam atrodo sudėtinga, bet jai yra prasminga

Bronius VERTELKA

Dailininkė Elena Salnik

Kai pasiteiravau, kaip jaučiasi gyvendama Panevėžyje, lenkų tautybės dailininkė Elena Salnik atsakė: „Puikiai“. Į susitikimą tiksliai sutartu laiku atėjusi menininkė kalbėjo, jog bendrauti lenkiškai jai daug sunkiau nei rusiškai ar lietuviškai. Ji yra baigusi lietuvišką vidurinę mokyklą Vilniuje, moka buitinę lenkų kalbą. Apie tai, jog Vilniaus krašto lenkai kartais skundžiasi, kad yra skriaudžiami, E. Salnik atsako: „Nejaučiau, kad mane Panevėžyje kažkas skriaustų, kaip tik čia aš atradau savo vietą. Šiuo metu lietuvių kalba man yra pati gražiausia ir mylimiausia. O Lietuvoje gyvenantys kitataučiai privalėtų mokėti šios šalies valstybinę kalbą“.

Moteris išsitaria, jog yra išsiskyrusi, grįžo prie savo mergautinės pavardės. Abu jos vaikai jau suaugę, irgi linkę prie menų. Dukra dirba fortepijono mokytoja Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, sūnus šiemet baigė architektūros studijas Glazgo universitete Škotijoje.

Navigacijos pradžia šiemet atveria didesnes laivybos galimybes

„Prasidėjęs navigacijos sezonas šiemet džiugina beveik 40 km pailgėjusiais eksploatuojamais valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliais. Didesnės laivybos galimybės atsiveria Kauno regiono laivų savininkams. Gera žinia ir pamario laivybos entuziastams – jų laukia nauji vandens keliai“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Balandžio 25-ąją navigacijos pradžia buvo paskelbta tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelyje E41 Nemuno upe nuo Kauno iki Atmatos žiočių ir Kuršių mariose nuo Atmatos žiočių iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, taip pat nuo Nidos uosto iki Lietuvos valstybinės sienos. Laivybos sezonas šiuose vidaus vandenų keliuose, Mituvos kanale bei Neries upės ruože nuo žiočių iki Kauno pilies ir Nevėžio upės ruože nuo žiočių iki Raudondvario tęsis 199 paras ir baigsis lapkričio 9 dieną.

Miškuose padaugėjo elninių žvėrių

Aplinkos ministerijos pastangos siekiant apsaugoti laukinės gyvūnijos išteklius, baudų ir žalų padidinimas, sustiprinta medžioklės plotų naudotojų kontrolė neliko bevaisės. Apibendrinus medžiotojų pateiktus duomenis, rezultatai išties džiugina – Lietuvoje elninių medžiojamųjų gyvūnų gerokai daugiau negu praėjusį medžioklės sezoną. Lyginant su 2015 metais, šiemet Lietuvoje danielių populiacija padidėjo daugiau kaip 600 individų, briedžių skaičiuojama beveik 1300 daugiau, tauriųjų elnių – 2800 daugiau nei pernai, o stirnų populiacija išaugo net 10 tūkstančių. Visų elninių žvėrių medžiojimas yra limituojamas. Medžioklės plotų naudotojams suteikiamų licencijų medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti skaičius priklauso ir nuo medžiojamųjų gyvūnų gausos tam tikroje teritorijoje. Primename, kad šiuo metu elninius gyvūnus medžioti draudžiama. Stirnų pateles ir jauniklius bei kitus elninius gyvūnus medžioti bus galima tik nuo rudens.