2001 metai
2002 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Kryžių kalnas prie Ilgio ežero

Vytautas BAGDONAS

Ant kalvos, netoli Ilgio ežero, prieš kelerius metus iškilo unikalios konstrukcijos koplyčia

Kur garsusis, gausiai tautiečių ir atvykėlių iš užsienio lankomas Kryžių kalnas, žino bemaž kiekvienas ir apie tai užklaustas nurodys Šiaulių apylinkes. O tai, ką tikintieji išvysta Zarasų rajone, Imbrado seniūnijoje, galima pavadinti miniatiūriniu Kryžių kalnu. Žinoma, tikrajam Šiaulių rajone esančiam Kryžių kalnui šis neįprastas objektas prie Ilgio ežero dar neprilygsta. Tačiau ir čia, Imbrado krašte, Kvintiškėse, gausiai lankosi, meldžiasi, stato kryžius tikintieji, ežero vandenyje ir aplinkui esančioje pievelėje nuolat gausėja medinių, metalinių kryžių, šventų skulptūrų, netoliese iškilo didinga koplyčia.

Imbradas – miestelis Zarasų rajone, įsikūręs šiauriniame Imbrado ežero krante, netoli kelio Zarasai–Bradesiai–Obeliai, seniūnijos centras, kokių Lietuvoje gausu. Jo centre – architektūros paminklas – Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia, pastatyta 1787, rekonstruota 1891 metais. Imbradas ypač pradėjo garsėti nuo 1968-ųjų, kuomet šiose apylinkėse atsirado... šventa vieta.

Kaimo teatrų „Citnaginė“

Rūta Averkienė

Margionių kaimo režisieriaus J. Gaidžio prizą laimėję šių metų laureatai Žilinų teatro artistai ir komisija

MARGIONYS. Unikalusis Margionių klojimo teatras tęsia gražią tradiciją – čia aštuntus metus iš eilės žiūrovus džiugina rajoninė kaimo teatrų šventė-konkursas „Citnaginė“ režisieriaus Juozo Gaidžio prizui laimėti. Saulėtą rugpjūčio šeštadienio popietę gražiausiais vasaros žolynais iš tebežydinčių kaimo darželių ir pievų išdabintas Margionių klojimas vos talpino žiūrovus: vietinius margioniškius, kaime vasarojančius jų vaikus ir vaikaičius bei svečius, gausiai susirinkusius į tradicinę „Citnaginę“. Kaimo teatrų šventė liudija, jog ji turi vykti būtent čia, Margionyse, kur jau 88 metus gyvuoja Margionių klojimo teatras, kur tebeplevena prieš dvidešimtmetį į Nebūtį iškeliavusio Margionių „Strazdelio“ – kaimo šviesuolio, poeto ir „režisoriaus“ J. Gaidžio dvasia, kur kiekviename kaimo name gyveno ar gyvena po artistą. Juk margioniškiai, pirmąkart 1929 metais suvaidinę A. Vilkutaičio-Keturakio komedijoje ,,Amerika pirtyje“, kurią, vietinio jaunimo padedamas, pastatė Margionių pradžios mokyklos mokytojas Teofilis Sukackas, vaidina iki šiol.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Su Lietuva širdy

Pranas LAURINAVIČIUS

Politiniai kaliniai ir tremtiniai renkasi į sąskrydį

ARIOGALA. Pirmąjį rugpjūčio šeštadienį Lietuvos tremtiniai ir politiniai kaliniai vėl rinkosi į sąskrydį Dainų slėnyje. Tai buvo diena, kai jau 27-ąjį kartą susitiko laisvės kovų dalyviai, tremties broliai ir seserys, jų artimieji, pažįstami ir bičiuliai.

Šventė prasidėjo eisena nuo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios. Parlamento gynėjai, šauliai, savanoriai, partizanai su atkurtomis apygardų vėliavomis, svečiai ir, žinoma, tremtiniai, vedami Lietuvos kariuomenės orkestro, suėjo į Dainų slėnį.

„Šventė Ariogaloje – pažadas dangaus Tėvui ir visiems kankiniams, kad nepamiršime skriaudos ir liudysime tiesą“, – kalbėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) tarybos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Kaimo kryžius ir po 80 metų subūrė draugėn

Jonas BALTAKIS

Paminklą atidengė rajono vicemeras Laimutis Ragaišis (kairėje), Šv. Kazimiero ordino Šiaulių apskrities komtūras Kazimieras Alminas (dešinėje) ir Šukelių giminės atstovas

Kaimuose vyksta daug įvairiausių renginių, kad jau kai kas kalba apie jų perteklių. Vykdamas į Juodalaukį galvojau, kad tai vėl bus vienas iš vietinės reikšmės renginių. Kadangi Juodalaukyje belikusi tik viena kita gyvenama sodyba, mąsčiau, kad susirinks kokios dvi dešimtys dalyvių ir tai bus visa šventė. Bet radau minią žmonių. Organizatoriai bandė skaičiuoti, buvo 107. Be vietinių ir aplinkinių kaimų gyventojų, atvyko žmonių iš Vilniaus, Šiaulių, Dusetų. Šventės scenarijus paprastas – į naują vietą perkeltas ir vėl pašventintas laukuose buvęs vienišas likęs, dar 1937 metais statytas, Šv. Kazimiero draugijos paminklas. Pagrindinė renginio organizatorė Birutė Žemaitienė sakė: „Šį paminklą mes paglostome ir apkabiname. Kitiems gal atrodo, kad jis paprastas, neturtingas, bet šis paminklas mums – dvasios versmės šaltinis. Jis graudžiai apdainuotas, mena laikus, kai mums neleido lietuviškai kalbėti, kai neturėjome savojo žodžio“.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Žalgirio parkas šventė pergalės metines

Prof. Aleksandras Vitkus, Gintautas Tamulaitis

Folklorinis ansamblis demonstruoja tautinius rūbus

1410 metų liepos 15 dieną Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pajėgos, vadovaujamos Lenkijos karaliaus Jogailos ir mūšio lauke jungtinei kariuomenei vadovavusio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto su kariauna, sutriuškino Kryžiuočių ordiną, vadovaujamą magistro Ulricho fon Jungingeno, didžiojo maršalo Frydricho fon Valenrodo, didžiojo vado Kuno fon Lichtenšteino ir aprūpinimo pajėgų maršalo Albrechto fon Švarcenbergo pajėgas. Nuo to laiko Vytauto Didžiojo vardas amžiams įstrigo ir išliko kiekvieno lietuvio atmintyje.

Lietuva – unikali šalis – nesugebame pakankamai nušviesti Žalgirio mūšio pergalės ir iki šiol nepastatome kino filmo apie Žalgirio mūšį, nors scenarijus jau seniai parašytas. Vengiame savo šalyje atlikti ir Žalgirio mūšio inscenizacijas. Šventę rengiame kitur, kitoje valstybėje ir visa tai, ką sukūrė kiti, remiame finansiškai, nors pergalės skonis yra Lietuvos pusėje.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Per atlaidus įamžino valsčių savanorius

SEIRIJAI. Liepos 16-osios vidurdienį, po titulinių Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidų, miestelio gyventojai susirinko prie bažnyčios, kur buvo atidengtos ir pašventintos atminimo lentos, skirtos 1919–1920 metų Nepriklausomybės kovų Seirijų valsčiaus savanoriams ir Vyties kryžiaus kavalieriams. Jas pašventino Seirijų klebonas kun. Sigitas Bitkauskas. Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis teigė, jog svarbu išsaugoti istorinę atmintį ir pagerbti savanorius, kurie kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. „Svarbu ne tik prisiminti įvykius, bet ir įamžinti paprastų žmonių, kurie kovojo už valstybę, atminimą“ – sakė A. Margelis. Meras padėkojo idėjos sumanytojui Viliui Kavaliauskui už ryžtą ir užsidegimą įamžinant Lazdijų krašto  savanorių atminimą. V. Kavaliauskas džiaugėsi, kad būtent Dzūkijoje išaugo tiek daug didvyrių, kurie gynė Lietuvos žemę. „Savanoriai mums paliko valstybę, kurią mes turime prižiūrėti, stiprinti ir turtinti“ – sakė V. Kavaliauskas.  Idėjos autorius dėkojo Seirijų seniūnei Česlovai Šmulkštienei už entuziazmą statant atminimo lentas ir Lazdijų rajono savivaldybės merui A. Margeliui už savivaldybės paramą įgyvendinant idėją.