2001 metai
2002 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Žaizdos

Atminimo lentomis ir knyga pagerbtas Nepriklausomybės kovų atminimas

Paminklinių lentų atidengimo ir kryžiaus atstatymo dalyviai

PUMPĖNAI. Gegužės 5-oji miesteliui ilgam išliks kaip istorinės pamokos ir šventės diena. Pašventinta Nepriklausomybės kovų atminimo vieta, Nepriklausomybės kovų savanorių atminimo lentos ir atstatytas senasis kryžius bei įvyko knygos „Laisvės ir Tėvynės ginti. 1918–1920 m. Pumpėnų valsčiaus savanoriai“ pristatymas.

Šventinė diena prasidėjo savanorių kapų lankymu ir pagerbimu. Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje šv. Mišias aukojo klebonas kun. Domingo Avellanada Cabanillas IVE. Po šv. Mišių klebonas pašventino savanorių atminimo lentas ir atstatytą kryžių. Jas atidengė savanorių vaikai Petras Jasiūnas iš Talkokių kaimo, Petras Gvazdauskas ir jo sesuo Apolonija Gvazdauskaitė-Paskačimienė. Sugiedotas valstybės himnas, tris salves – už savanorius, Lietuvą ir Vytį – šovė KASP Vyčio apygardos 5-os rinktinės Pasvalio 503-osios pėstininkų kuopos kariai savanoriai.

Žaizdos

Kunigo Alfonso Lipniūno tėviškėje

Talkonių kaime skamba Gegužinės maldos

TALKONIAI. Kiekvieną gegužę Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinio, Dievo tarno, kun. Alfonso Lipniūno (1905 05 12–1930 06 14–1945 03 28) tėviškėje, Talkonių kaime, būna Gegužinės pamaldos. Šiais metais per šventę įvyko kun. Stasio Ylos (1908 01 05–1932 05 21–1986 03 24) knygos „Kunigas Alfonsas Lipniūnas“ sutiktuvės. Popietę rengė Jurgėnų kaimo biblioteka, Panevėžio A. Lipniūno progimnazija, Jankevičių šeima, Pumpėnų seniūnija ir Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia. Dalyvavo Talkokių, Pumpėnų, aplinkinių kaimų gyventojai, kraštiečiai, Pumpėnų kunigai Domingo Avellaneda Cabanillas ir Juan Marcos Coduti. Į svečius atvyko Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Pasvalio dekanato dekanas kun. Henrikas Kalpokas, Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas, Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė, humanitarė Albina Saladūnaitė. Panevėžio A. Lipniūno progimnazijos mokytojai ir mokiniai, seserys vienuolės.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Sąjūdis: mintys po 30 metų

Stanislovas Abromavičius 2014 metais

Seimas pernai lapkričio mėnesį 2018 metus paskelbė Sąjūdžio 30-ųjų metinių minėjimo metais. Prieš 30 metų, 1988-ųjų birželio 3 dieną, Lietuvos Mokslų akademijoje Vilniuje buvo renkama Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Paskui jos buvo steigiamos bene visuose Lietuvos rajonuose, o 1988-ųjų spalio 22 dieną jau vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas. Artėjant Sąjūdžio 30-mečiui, „XXI amžius“ kalbina kelis įvairių Lietuvos rajonų iniciatyvinių grupių 1988 metais narius. Šiandien – pirmųjų pašnekovų mintys.

1. Kas kada ir kokiose pareigose būnant Jus atvedė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rajono iniciatyvinę grupę? Kaip buvote išrinktas? Kas buvo Jūsų bendražygiai ir bendraminčiai?

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Mokyklos šimtmečio šventė

Gimnazistai ir svečiai

SUBAČIUS. Mokykla Subačiuje atšventė garbingą jubiliejų: prieš 100 metų čia buvo įkurta pradinė mokykla. Prasminga, kad ši šventė sutapo su Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiu. Kaip ir įprasta per šventes, buvo visko: ir maldų, ir rimtų pasisakymų, ir smagių pokštų.

Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Švč. Trejybės bažnyčioje. Jas aukojo Subačiaus klebonas kun. Vidmantas Bloškis. Kadangi lijo lietutis, renginys vyko gimnazijos aktų salėje. Vedėjai Raminta ir Almantas išsakė pagrindinę viso renginio idėją: žmogus – lyg medis: jis negali augti be šaknų – praeities, be kamieno – dabarties, be šakų – ateities. Senoji Subačiaus mokykla išliko tik kai kurių subatėnų prisiminimuose, jais su ateities karta pasidalino buvusi Subačiaus gimnazijos direktorė subatėnė Janina Ivanovienė, kiti buvę mokytojai, kūrę garbingą istoriją. Visus nepaprastai sujaudino buvusio mokinio, dabar muziejininko, Audriaus Daukšos kalba: jis dėkojo mokytojams ne tik už įskiepytą meilę Lietuvai, bet ir už dalyvavimą istoriniuose įvykiuose. Jis gimnazijai padovanojo Stračnių kaimo gyventojos išsaugotą vėliavą. Po to muziejininkai pristatė mokyklos 100-mečio istoriją.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Knygnešių žygdarbiai

GARLIAVA. Spaudos ir knygos atgavimo dieną ir Lietuvos atkūrimo 100-metį Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslo darbuotojai su Kauno rajono pedagogais paminėjo bendroje konferencijoje „Knygnešystė Pakaunės krašte“, surengtoje Kauno rajono bibliotekoje.

Konferencijos pranešimuose buvo prisiminti Pakaunės krašto knygnešiai, kurių keliai iš Prūsijos driekėsi per Čekiškę, Vilkiją, Babtus, Raudondvarį, Zapyškį, Garliavą ir kitas vietoves.

„Universiteto mokslininkų ir mūsų krašto pedagogų bendradarbiavimas renkant medžiagą apie knygnešystę ir dalijimasis savo žiniomis bendroje konferencijoje išties sveikintinas“, – sakė Kauno rajono savivaldybės vyr. specialistas dr. Antanas Bagdonas.

Daugybė Pakaunės krašto knygnešių spaudos draudimo metais dešimtis ir šimtus kilometrų nešė lietuviškus laikraščius ir knygas, maldaknyges, rizikuodami netekti gyvybės, prarasti laisvę, būti įkalinti atšiauraus Sibiro platybėse. „Knygas nešė Pakaunės krašto vyrai ir drąsios moterys, nebijoję nei šalčio, nei alkio, nei žandarų smurto. Visi siekė, kad būtų išsaugotas lietuviškas žodis, raštas, kad liktų gyva lietuviška tautinė savimonė“, – kalbėjo viena konferencijos iniciatorių ir organizatorių, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentė dr. Inga Stepukonienė.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Apie pilietiškumą su žinomais kraštiečiais

KUČIŪNAI. Mokykloje gegužės 15-ąją surengta konferencija ,,Mūsų kraštas: praeities įdomybės, dabarties aktualijos, ateities lūkesčiai“. Jos metu žinomi kraštiečiai mokiniams vedė netradicines pilietiškumo pamokas. Konferencijose svečiavosi ir pranešimą skaitė Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis. Jis pristatė svarbiausias savivaldybės veiklos sritis bei apžvelgė ateities planus. Meras džiaugėsi, kad jaunoji karta domisi savo krašto istorija, prisimena iškilias asmenybes. Rajono vadovas dėkojo mokytojams, ugdantiems mokinių pilietiškumą, bei linkėjo visiems įžvelgti daugiau pozityvumo kalbant apie gimtąjį kraštą, džiaugtis nuveiktais darbais ir pasiektais laimėjimais bei kiekvienam gyventojui – tiek suaugusiam, tiek vaikui – jausti atsakomybę už savo kraštą.

Laureatai

G. Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija – 30-ąjį kartą

Bronius VERTELKA

Romano „Karmelio kalno papėdėje“ ištraukas skaitė Ramygalos kultūros centro meno vadovė Audronė Palionienė

PUZINIŠKIS. Gegužės 18-ąją rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės kūrybos mylėtojai skubėjo į jos gimtąjį, miškų apsuptą, Puziniškio dvarą-muziejų. Čia buvo įteikta 30-oji rašytojos literatūrinė premija. Ji skiriama už praėjusių metų grožinės literatūros – prozos – kūrinį, gvildenantį moralines, dvasines problemas, humanistines, švietėjiškas idėjas, reikšmingas G. Petkevičaitės-Bitės veikloje ir kūryboje.

Garsiai kraštietei pagerbti Smilgių gyventojai įsteigė literatūrinę premiją ir teikė lietuvių rašytojams nuo 1983 iki1990 metų. Po pertraukos premija atgaivinta 1996 metais Panevėžio rajono savivaldybės bei G. Petkevičaitės-Bitės fondo pastangomis. Nuo 2008 metų premijos teikimu rūpinasi Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Kūrinius ir jų autorius premijai gauti gali siūlyti Lietuvos rašytojų sąjunga, G. Petkevičaitės-Bitės fondas ir kitos institucijos. Laureatus renka komisija.

Prieškario kūrėjai

Rašė būdami be Tėvynės

Irena Petrušienė prie parodos „Varėnos krašto išeivijos poetai“

VYDENIAI. Vykstant „Poezijos pavasario“ renginiams Lietuvoje, savita šventė gegužės 16 dieną buvo surengta Vydenių bibliotekoje. Ji buvo skirta iš Varėnos krašto kilusiems išeivijos poetams prisiminti. Renginį pradėjusi Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja Elena Glavickienė kalbėjo apie lietuvių emigraciją ir jos priežastis, akcentuodama, kad daugeliui lietuvių rašytojų teko patirti tremtinio arba emigranto dalią. Ypač daug rašytojų iš Lietuvos pasitraukė 1944 metais, besibaigiant Antrajam pasauliniam karui ir sugrįžtant sovietinei okupacijai. E. Glavickienė paminėjo svetur kūrusius ir knygas leidusius žymiausius išeivijos poetus, aiškino, kad lietuvių literatūra, sukurta po Antrojo pasaulinio karo pasitraukusių rašytojų, vadinama egzodo literatūra, priminė, kad yra keli ir iš Varėnos rajono kilę poetai, gyvenę ar tebegyvenantys Jungtinėse Amerikos Valstijose.