2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

„Tarp žydų absoliučios vienybės taip pat nėra“

Lietuvos tautinių mažumų bendrijų tarybos pirmininkas Vitalijus Karakorskis Gintaro Visocko nuotrauka

Rugpjūčio 23–31 dienomis Vilniuje dirbo trečiasis žydų litvakų kongresas, skirtas Vilniaus – Europos kultūros sostinės, Lietuvos vardo tūkstantmečio ir Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) 20-mečiui.

Kas yra žydai litvakai? Kodėl tarp žydų ir lietuvių vis dar pasitaiko nesutarimų? Ar tikrai žydai pasižymi absoliučiu vieningumu? Iš kur kyla  antisemitizmas? Kodėl Rusijoje įkurtas rusakalbių žydų bendrija? Ko iš tikrųjų siekia Efraimas Zurofas? Su Lietuvos tautinių mažumų bendrijų tarybos pirmininku Vitalijumi KARAKORSKIU kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras VISOCKAS.

Putinizmo era

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Rugpjūčio mėnesį suėjo dešimt metų, kai Rusijos premjeru tapo Vladimiras Putinas. Šio KGB pulkininko paskyrimas į vieną pagrindinių valdžios postų buvo staigmena tuometinėje Rusijoje. Jau 2000 metų sausio 1-ąją V. Putinas pradėjo laikinai eiti Rusijos prezidento pareigas, o tų metų balandį buvo išrinktas šalies prezidentu. Kai V. Putinas ir jo bičiulių Piterio saugumiečių grupuotė įsigalėjo valstybėje, pradėta atvirai persekioti politinius oponentus, įvesta cenzūra televizijoje. Per šalį nuvilnijo politinių nužudymų banga. Nors nuo 2008 metų gegužės Rusijos prezidento pareigas eina D. Medvedevas, tačiau faktinę „valdžios vertikalės“ viršūnę sudaro keli lyderiai – premjeras V. Putinas ir jo artimiausi pagalbininkai – I. Sečinas ir V. Surkovas. Apie 80 proc. aukštesnio rango Rusijos valdžios pareigūnų sudaro saugumiečiai – buvę KGB-FSB ir GRU pareigūnai.

Dėl Rusijos politinės ofenzyvos artėjant Antrojo pasaulinio karo pradžios 70-osioms metinėms

Savaitė tarp Vokietijos-SSRS nepuolimo pakto (Molotovo-Ribentropo) ir Antrojo pasaulinio karo pradžios 70-ųjų metinių yra ir bus nužymėta desperatiškų Rusijos diplomatijos ofenzyvų. Tai filmai, publikacijos, įvairūs protestai.

Karas prasidėjo kitą dieną po to, kai Maskva ratifikavo tarpusavio nepuolimo sutartį su A. Hitleriu. Joje SSRS atvirai įsipareigojo nepadėti „trečiajai šaliai“, kuri kariaus su Vokietija. Iš tikrųjų sovietai padėjo Vokietijai visuose šios karuose ligi 1941 m. birželio. Slaptieji protokolai nebuvo nei paviešinti, nei ratifikuoti, ir tai juolab pabrėžia jų nusikalstamą pobūdį bei neteisėtumą nuo pat pasirašymo akimirkos, ką aukščiausiuoju SSRS valdžios lygmeniu nustatė ir paskelbė SSRS liaudies deputatų suvažiavimas 1989 m. gruodžio 24-ąją. Šių metų gruodį vertėtų tarptautiniu lygmeniu pažymėti tą iškilų 20 metų senumo faktą, Rusijai garbingą dokumentą.

Bendradarbiavimas su invazijos kvapu

Šį pirmadienį premjeras Andrius Kubilius pasakė dar vieną naujieną – kaimynai mums pavydi. Pasirodo, užsienio ir Lietuvos žiniasklaidoje skelbiami duomenys apie Lietuvą ištikusią gilią krizę yra nepagrįsti, o lietuvių sėkmės vaduojantis iš krizės pavydi ne tik kaimyninės Baltijos šalys, bet ir kitos valstybės. Tačiau net ir pradžiuginęs pasaulį tokia Lietuvos ir savo sėkme „suvaldant pasaulio krizę“ A. Kubilius ragino vis dėlto neskubėti skelbti džiugios naujienos apie krizės pabaigą. „Pajamos nusileido į 2006 metų lygį, o išlaidos lieka 2008 metų lygyje. Todėl skirtumas – viena skausmingesnių problemų“, – teigė premjeras, bet kartu džiaugėsi, kad į Lietuvos rezultatus „su pakankamai neslepiamu pavydu žiūri daugelis Europos valstybių, ypač mūsų kaimynai“. Tos sėkmės priežastimi premjeras įvardija „įvairius verslo skatinimo mechanizmus“, kuriuos pavyksta įgyvendinti. Kaimynai neva „tokių instrumentų neturi arba turi labai mažos apimties“, – sakė premjeras. Anot jo, jau akivaizdžiai matoma, kad visi ekonominiai procesai stabilizavosi. Reikia pamiršti tai, kad Lietuvoje recesija (ekonomikos nuosmukis) yra giliausia – siekia 15 ar 20 proc., o Vokietijoje ar Švedijoje krito tik po 5–6 proc. Bet tai nėra blogai, nes, premjero nuomone, Lietuva, kaip ir daugelis šalių, nusirito tik į 2006 metus, todėl turime džiaugtis, kad krisdami nė kiek neatsiliekame nuo kitų. Tad ekonomikai ir biudžeto pajamoms nusmukus į 2006 metų lygį, „turime prisiminti ir išmokti gyventi taip, kaip gyvenome 2006 metais“.

Permainos Moldovoje

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Liepos pabaigoje Moldovoje įvyko priešlaikiniai rinkimai į parlamentą. Šių rinkimų rezultatai atveria kelius esminėms permainoms šioje politinės krizės ir didelių ekonominių bei socialinių problemų kamuojamoje šalyje. Liepos 29 dieną vykusiuose rinkimuose valdančioji Komunistų partija patyrė pralaimėjimą: komunistai surinko 45 proc. rinkėjų balsų ir užsitikrino 48 deputatų mandatus Moldovos parlamente (šalies parlamentą sudaro 101 deputatas). Tačiau opozicinės partijos užsitikrino kelių mandatų persvarą ir pasiekė pergalę. Liberalų demokratų partija surinko 16,5 procentų balsų, Liberalų partija – 14,6, Demokratų partija – 12,5, partija „Mūsų Moldova“ – 7,6 proc. balsų. Demokratinių jėgų atstovai gavo 53 mandatus naujajame parlamente. Nors Komunistų partijos lyderiai teigė, kad rinkimų procese įvykdyta daug pažeidimų, tačiau Moldovos Konstitucinis teismas nutarė, kad pažeidimai neesminiai ir nepanaikino rinkimų rezultatų.