2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Europos Sąjungos prezidentu tapo belgas

Nuo gruodžio 1-osios įsigaliojo Europos Sąjungos (ES) Lisabonos sutartis. ES šalių vadovai dar anksčiau Briuselyje nusprendė, kad pirmuoju Europos Sąjungos prezidentu taps Belgijos premjeras Hermanas Van Rompėjus (Herman Van Rompuy), o ES užsienio politikos vadovo postą užims moteris – Didžiosios Britanijos politikė eurokomisarė Katrin Ašton (Catherine Ashton).

Čečėnijos karai apnuogino tarptautinės bendruomenės žaizdas

Giedrius Grabauskas KAROBLIS

Gruodį sueina penkiolika metų nuo Pirmojo Čečėnijos karo pradžios. Dvidešimt mėnesių trukęs karas faktiškai baigėsi Rusijos pajėgų pralaimėjimu prieš čečėnų pasipriešinimo pajėgas. Šiemet rudenį suėjo dešimt metų nuo antrojo Čečėnijos karo pradžios. Per šį, daug žiauresnį, karą žuvo labai daug čečėnų ir Rusijos kariškių bei taikių Čečėnijos gyventojų. Padėtis Čečėnijoje tebėra įtempta, negalima teigti, kad karas pasibaigė. Vyksta ginkluotų pogrindžio formuočių – čečėnų partizanų būrių susirėmimai su Rusijos federalinės kariuomenės, specialiųjų pajėgų ir čečėnų kolaborantų („kadyrovcų“) daliniais. Nacionalinio išsivadavimo judėjimai ryškūs ir daugelyje kitų Šiaurės Kaukazo respublikų, ypač Ingušijoje, Dagestane ir Kabardos-Balkarijos respublikoje.

Viliaus Bražėno knyga bendražygiams

Viliaus Bražėno knyga „Priminimai bendražygiams“

Pasirodė nauja nenuilstamo publicisto Viliaus Bražėno knyga „Priminimai bendražygiams“. Tai autoriaus kalbų, pasakytų įvairiomis progomis, ir straipsnių, publikuotų įvairiuose Lietuvos ar išeivijos leidiniuose (tarp jų turbūt daugiausia „XXI amžiuje“) 2001–2009 metais, rinkinys. Svarbiausias autoriaus taikinys – globalizmas, kaip viso pasaulio vyriausybės kūrimo užmačios, atmetančios tautinių valstybių kūrimą ar stiprinimą. Knygos „personažai“ – tai „pirmasis iš žymiųjų globalistų“ Leninas, kurį autorius, būdamas dar pirmaklasis, matė 1922 metų gegužės 1-osios parade Maskvoje, tai Stalinas, „pasaulio valdžią užgrobti siekęs Kominterno propagandos, Kremliaus klastos ir ginklo pagalba“, bei Hitleris, „grasinęs taikos sutartį pasirašyti Vašingtone, pasaulinės valdžios siekęs brutalios karinės jėgos ir rasizmo pagalba“, taip pat „Vakarų globalistų sumanytas pasaulinės valdžios branduolys – Jungtinių Tautų Organizacija“, kurią, kaip vėliau paaiškėjo, suorganizavo slapti JAV komunistų partijos nariai. Visa tai Bražėnas įvardijo 2001 m. gruodžio 15-ąją Kaune vykusioje konferencijoje „Globalizmas: lietuvių tauta šiandien ir rytoj“ pasakytoje kalboje, kuri publikuojama knygoje. Autorius sergsti nuo pasaulinės timokratijos – valdymo sistemos, kurioje visa galia ir turtai sukaupiami vienose rankose, bei nuo planų panaikinti tautų savivaldą ir vietoj jos primesti globalistų grupuotės valią. Tokiems planams vykdyti yra įsteigta daugybė globalizmo priedangos organizacijų „visuomenės galvosenai manipuliuoti“, tarp kurių publicistas mini Didžiojoje Britanijoje esantį Karališkąjį institutą užsienio reikalams (Royal Institute for Foreign Relations) ir JAV Tarybą užsienio reikalams (Council on Foreign Relations, sutr. CFR), taip pat bankininko Rokfelerio, padedant „globalistų samdytam trimitininkui“ Z. Bzežinskiui, įsteigtą Trikraštę komisiją (Trilateral Commission), sudarytą iš Japonijos, Europos ir Amerikos biznio elito, bei kitas. Autorius globalistais įvardija, galbūt daugeliui skaitytojų tai bus netikėta, ir Zbignievą Bžezinskį, ir istoriką Toinbį (Arnold Toynbee), ir M. Gorbačiovą, nekalbant jau apie garsųjį Lietuvos politinėje giraitėje „šungrybių prisiėdusį“ milijardierių Sorošą.

„Baltijos kelias neturi pabaigos“

Dr. Aldona Kačerauskienė, Edvardas Šiugžda

Rugpjūčio  23 dieną sukako 20 metų nuo nepamirštamo įvykio – Baltijos kelio, kai rankomis susikibusių žmonių eilė nusitęsė net 600 kilometrų – nuo Vilniaus per Rygą iki pat Talino. Baltijos kelias – tai trijų Baltijos valstybių vienybės išraiška, taikiu būdu siekiant laisvės. Jubiliejus įvairiais renginiais paminėtas vasarą, o gruodžio 4 dieną Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Baltijos kelias – kelias į laisvę“. Data pasirinkta neatsitiktinai: gruodžio 24-ąją sueis 20 metų, kai Maskvoje vykusioje Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos sesijoje paskelbtas ir pripažintas niekiniu Ribentropo-Molotovo pasirašytų dokumentų paketas, nacistinei Vokietijai ir bolševikinei Rusijai dalijantis Europą. Konferencija (ji vyko Seimo Kovo 11-osios salėje) buvo skirta ne tik svarbaus istorinio įvykio paminėjimui (deja, jau istorinio, nes didžioji Lietuvos visuomenės dalis Baltijos kelio jau beveik neprisimena), bet ir dabartinėms aktualijoms aptarti.

Prorusiška partija gadina tarpusavio santykius

Šeštadienį Lietuvoje vykusiame Kazimiros Prunskienės inicijuotos Lietuvos liaudies sąjungos (LLS) steigiamajame suvažiavime dalyvavo Rusijos Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas, pasakęs, kad su dabartinėmis Lietuvos partijomis esą negalima bendradarbiauti. Paklaustas, ar „Vieningoji Rusija“ ketina su LLS pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą, Rusijos Dūmos atstovas siūlė neužbėgti įvykiams už akių, tuo pačiu teigė, jog iki įsisteigiant K. Prunskienės inicijuotai partijai, Lietuvoje nebuvo galimų politinių partnerių. „Partijos, su kuria būtų galima bendradarbiauti, Lietuvoje iki šiol nebuvo, ir dėl to, mano vertinimu, politinis gyvenimas Lietuvoje nutolo nuo procesų, vykstančių pasaulyje, bei to, kas vyksta užsienio politikoje, tarptautiniuose santykiuose“, – sakė K. Kosačiovas. Jis sakė tikįs, kad „Vieningoji Rusija“ ir LLS galės kartu veikdamos normalizuoti Rusijos ir Lietuvos santykius. „Man asmeniškai esama situacija kelia nerimą, negaliu rasti pagrįstų paaiškinimų, kodėl Lietuvos politinis elitas vos ne skelbia antirusiškas kampanijas, ir aš manau, kad tai neatitinka nei laiko dvasios, nei pačios Lietuvos interesų“, – teigė Rusijos Dūmos atstovas. K. Kosačiovo vertinimu, šiuo metu vykdoma Lietuvos užsienio politika Rusijos atžvilgiu yra grįsta antagonizmu ir kenkia jai pačiai. Rusijos Dūmos atstovas sakė besiviliantis, jog atstovaujamos „Vieningosios Rusijos“ ir naujai įsteigtos Lietuvos liaudies sąjungos, deklaruojančios palankumą Rusijai, pastangomis šalių santykius bus įmanoma pakreipti kita linkme. Priešingai daugeliui Lietuvos politinių partijų, kurios savo poziciją Rusijos atžvilgiu esą grindžia antagonizmu ir demonizacija ir su jomis „mums nėra apie ką kalbėtis“, „K. Prunskienės kalboje buvo išsakytas konstruktyvus požiūris į Rusiją, ir čia mes tikrai būsime sąjungininkai ir partneriai“, – K. Prunskienės naująją sąjungą gyrė K. Kosačiovas. Nuo partijos „Vieningoji Rusija“ įteikdamas dovaną K. Prunskienei (beje, dabar išsilaikančiai iš signataro rentos, šiuo metu siekiančios apie 4 tūkst. litų) – dekoratyvinį partijos simbolį mešką – K. Kosačiovas sakė, jog „ji tikrai draugiška ir lietuvių nenuskriaus“.

„Imperatoriaus“ iš Čečėnijos Maskva nevaldo

Petras KATINAS

Čečėnijos valdovas Ramzanas Kadyrovas ištrimitavo: karas Čečėnijoje baigėsi, „liaudies priešai“ likviduoti, o rusų okupacinė kariuomenė gali vykti namo. Nuo šiol vos ne šventuoju paskelbtas Ramzanas vienas valdys Čečėniją ir sostinę Grozną padarys gražiausiu ne tik regiono, bet kone viso pasaulio miestu.

Tad kas gi vyksta Čečėnijoje ir už jos ribų? Akivaizdu, kad R. Kadyrovo samdyti žudikai be ceremonijų žudo savo politinius priešininkus netgi Maskvoje, Vienoje, Stambule ir pasiekia net Dubajų. Nesvarbu, kad nužudytieji niekada net nebuvo režimo priešininkai. Bet, atvirkščiai, netgi padėjo Kadyrovo gaujoms kovoti su buvusiais laisvais kovotojais. Padėjo nužudyti tokius Čečėnijos laisvės kovotojus kaip Šamilis Basajevas ir kiti.

Šveicarijai vadovaus moteris

Šveicarijos parlamentas valstybės vadove 2010 metams išrinko ekonomikos ministrę 46 metų krikščionę demokratę Doris Loithard.

Didele dalimi reprezentacinis prezidento postas, susijęs su atstovavimo užsienyje funkcija, kasmet skiriamas vis kitam iš septynių Federalinės Tarybos ministrų.

D.Loithard gavo 158 iš 183 galiojančių balsų, kurie buvo atiduoti Federalinėje Asamblėjoje, savo interneto svetainėje skelbia parlamentas. Tai pirmas kartas, kai trims pagrindinėms Šveicarijos federalinėms institucijoms vadovaus moterys. Praėjusį mėnesį moterys buvo išrinktos abejų parlamento rūmų pirmininkėmis. D.Loithard yra trečioji moteris, užėmusi federalinį prezidento postą. Pirmą kartą moteris į šį postą buvo išrinkta 1998 metais.