2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Dokumentinis filmas apie tragediją Selgorske

Olga Nikolaičik, dokumentinio filmo apie nusižudžiusią Baltarusijos žmogaus teisių gynėją Janą Poliakovą, autorė Autoriaus nuotrauka

Apie Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos diktatoriškas užmačias, apie jo klastingus metodus susidorojant su opozicija, apie jo nepakantumą kitai nuomonei pastaruoju metu nemažai rašėme. Šiandien siūlome interviu su Baltarusijos kino režisiere Olga Nikolaičik, kuri vilniečiams parodė savo sukurtą dokumentinį filmą apie principingos žmogaus teisių gynėjos Janos Poliakovos gyvenimą. Praėjusių metų kovo 9-ąją žymi Baltarusijos žmogaus teisių gynėja, opozicijos rėmėja, teisininkė Jana Poliakova nusižudė. Apie šios tragedijos priežastis su Baltarusijos kino režisiere Olga NIKOLAIČIK kalbasi „XXI amžiaus“  žurnalistas Gintaras Visockas.

Lenkija po tragedijos atsigaus sunkiai

Procesija eina į Vavelio katedrą, kur bus palaidotas prezidentas

Daugiau nei savaitę trukęs Lenkijos gedulas dėl ją ištikusios tragedijos, kai prie Smolensko aviakatastrofoje žuvo prezidentas ir Lenkijos delegacija, po laidotuvių sekmadienį jau atšaukiamas. tačiau mūsų kaimynės Lenkijos piliečiai sunkiai taikstosi su skaudžios tragedijos padariniais.

Rusijos pusė aiškiai buvo sutrikusi dėl įvykusios katastrofos. Iš pradžių buvo nurodomos įvairiausios aviakatastrofos priežastys. Buvo teigiama, kad tragedijos priežastis – sunkios meteorologinės sąlygos (rūkas). Vėliau teigiama, esą dėl oro uoste „Severnyj“ tvyrojusio tiršto rūko pilotui buvo pasiūlyta tūpti Minske arba Maskvoje, tačiau šis nusprendė tūpti Smolenske. Rusijos transporto ministras Igoris Levitinas pranešė premjerui Putinui, kad lėktuvo pilotas pats asmeniškai priėmė sprendimą tupdyti lėktuvą, nors matomumas buvo vos 400 metrų, kai norma yra 1000 metrų. Ketvirtą kartą mėginant nutūpti lėktuvas kliudė medžių viršūnes ir sudužo prie oro uosto. Buvo skleidžiamos įvairiausios hipotezės. Viena jų sakė, kad pats L. Kaczynskis įsakęs pilotui bet kuriuo atveju leistis. Tą ypač teigė Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka. Jam antrino žiniasklaida. Tik ankstesniais pavyzdžiais buvo įrodyta, kad to negalėjo būti. Net ir prezidento įsakymą pilotai atsisako vykdyti, jei tai prasilenkia su būtinybe ar sukelia pavojų. Lenkijos vyriausiasis prokuroras pareiškė, jog kol kas nėra duomenų, liudijančių, kad Rusijoje sudužusio Lenkijos prezidento lėktuvo pilotai buvo verčiami nutupdyti lėktuvą, nepaisant blogų oro sąlygų. Taip pat buvo teigiama, kad lėktuvo įgula kelis kartus ignoravo aerodromo skrydžių dispečerio nurodymus (esą lakūnai nesuprato rusiškai, nors netrukus tas buvo paneigta), o likus pusantro kilometro iki aerodromo lėktuvas „padidino vertikalųjį leidimosi greitį ir ėmė leistis žemiau leidimosi trajektorijos“. „Tada dispečeris nurodė pilotams grįžti į horizontalaus skrydžio režimą, o kai jie neįvykdė nurodymo, kelis kartus įsakė tūpti kitame aerodrome, – aiškino Rusijos atstovas A. Aliošinas. – Tačiau įgula ir toliau tęsė leidimąsi. Deja, tai baigėsi tragiškai.“ Taip pat buvo teigiama, kad lėktuvas yra pasenęs ir nebuvo remontuojamas. Vėliau Rusijos atstovai, tarp jų ir Tyrimų komiteto prie Rusijos prokuratūros vadovas Aleksandras Bastrykinas, pranešė, kad katastrofa nebuvo susijusi su orlaivio techninėmis problemomis. Buvo išsiaiškinta, kad lėktuvas buvo suremontuotas ir modernizuotas Rusijoje, Samaros gamykloje, čia buvo kapitaliai suremontuoti ir lėktuvo varikliai. Samaros gamyklos „Aviator“ generalinis direktorius Aleksejus Gusevas pareiškė, kad prezidento orlaivio kapitalinis remontas buvo atliktas 2009 metų gruodyje, ir jo mechaninių ir automatinių dalių būklė negalėjo būti katastrofos priežastis.