|
Nerimsta socialiai pažeista Ispanija
Edvardas ŠIUGŽDA
|
Rugsėjo 28-ąją įspėjamasis
mitingas vyko vakare
|
Rugsėjo pabaiga Europoje pasireiškė socialinių neramumų protrūkiais. Tokio neramumų liudytojais teko būti ir dviems XXI amžiaus darbuotojams. Jau vieną pirmųjų atvykimo į Ispanijos sostinę Madridą vakarų teko susidurti su mitinguotojų būriu. Miesto aikštėje gaudė didžiulė daugiausia jaunų žmonių, apsivilkusių marškinėliais su kažkokiais užrašais, minia. Kaip vėliau sužinojome, tai buvo kvietimas į visuotinį streiką. Kalbėtojai, sulipę ant platformos, kalbėjo aiškiai, ryžtingai ir garsiai. Paprašius paaiškinti, dėl ko vyksta šis mitingas, mums buvo pasakyta, kad dėl nedarbo. Dar vėliau, apie 22 valandą vakaro, šią minią sutikome marširuojančią gatvėmis.
|
|
Posovietinės erdvės perspektyvos
Giedrius Grabauskas-Karoblis
1990 metų rudenį Sovietų Sąjunga jau braškėjo per visas siūles, o 1991 metų rudenį galutinai suiro. Tada susikūrė dvylika buvusių sovietinių respublikų vienijanti Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (NVS). Į šį bloką neįsijungė tik Baltijos kraštai Lietuva, Latvija ir Estija. NVS blokas per du dešimtmečius smarkiai kito ir pastaruoju metu virto formaliu ir neįtakingu bloku. Posovietinėje erdvėje didelę įtaką išlaiko Rusija. Lietuva vis dar yra smarkiai veikiama Rusijos ekonominių ir politinių struktūrų. Gazpromo ir Lukoil korporacijų įtaka Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį tolydžio didėja, o šių korporacijų dukterinės įmonės finansuoja įtakingus Lietuvos politikus ir pareigūnus. Rusijos agentų tinklai yra įsigalėję tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėje Latvijoje.
|
|
Pagerbti Žalgirio mūšio jubiliejinės inscenizacijos organizatoriai ir dalyviai
|
Medalis Žalgirio mūšiui 600
|
Spalio 15 dieną istorinėje Kauno įgulos karininkų ramovėje buvo pagerbti Žalgirio mūšio jubiliejinės inscenizacijos, šią vasarą surengtos Lenkijoje, organizatoriai ir dalyviai. Jiems už puikų atstovavimą Lietuvai Didžiojo Pergalės mūšio inscenizacijoje krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė įteikė padėkas ir simbolinius medalius Žalgirio mūšiui 600. Rengiant inscenizaciją dalyvavo didelis būrys menininkų, valstybės institucijų, muziejų atstovų, istorikų, archeologų, viduramžių riterių klubų. Jų darbo ir pastangų dėka į Žalgirio mūšį buvo iškilmingai išlydėta raita Vytauto, vilkinčio autentiška apranga, kariauna, mūšio lauke vyko aršios narsių riterių kovos, o lietuvių stovykla, kurioje virė viduramžių gyvenimas, buvo gausiai lankoma ir tapo vienu iš populiariausių pažintinių objektų Žalgirio mūšio lauke.
|
|
Paremkime nukentėjusius nuo ekologinės katastrofos Vengrijoje
|
Nuotraukose: ekologinės
katastrofos Vengrijoje vaizdai
|
Seimo nario Pauliaus Saudargo iniciatyva surengtoje spaudos konferencijoje Seime buvo išplatinta informacija apie galimybę paremti nuo ekologinės katastrofos Vengrijoje nukentėjusius žmones. 2010 m. spalio 4 dieną aliuminio gamykloje Ajkai Timfoldgyar, esančioje 160 km nuo Budapešto, sugriuvo rezervuaras su vadinamuoju raudonuoju dumblu, kuris yra prisotintas šarmo, sunkiųjų metalų junginių ir yra silpnai radioaktyvus.
|
|
Nobelio taikos premija Kinijos disidentui
Giedrius Grabauskas-Karoblis
|
Kinijos disidentas, rašytojas
ir publicistas Liu Xiaobo
|
Spalio 8 dieną Norvegijos sostinėje Osle paskelbta, kad šių metų Nobelio taikos premija paskirta Kinijos disidentui, rašytojui ir publicistui Liu Xiaobo. Teigiama, kad premija jam paskirta už ilgametę kovą, ginant pagrindines žmogaus teises Kinijoje. Šiuo metu 54 metų disidentas yra kalinamas Kinijos šiaurėje esančiame kalėjime.
Liu Xiaobo gimė 1955 metų gruodžio 28 dieną Kinijos
šiaurėje, Čangčuno mieste. Jo tėvas buvo universiteto profesorius,
patyręs nuožmius persekiojimus kultūrinės revoliucijos metu. 1969
metais jis buvo suimtas, du mėnesius praleido kalėjime, paskui su
šeima ištremtas į Vidinės Mongolijos sritį. Čia jie gyveno kelerius
metus, kol 1973 metais buvo leista grįžti į Čangčuną. Liu Xiaobo
nuo 17 metų pradėjo dirbti: kirto miškus, dirbo statybose, vėliau
žemės ūkio srityje. 1976 metais Liu Xiaobo įstojo į Girino universitetą,
bet po metų buvo pašalintas. 1978 metais jam vis dėlto buvo leista
tęsti mokslus. 1982 metais būsimasis disidentas baigė Girino universitetą
ir tapo diplomuotu filologu. Studijas tęsė Pekine, 1984 metais jam
buvo suteiktas magistro laipsnis. Nuo 1984 metų rudens pradėjo dirbti
filologijos dėstytoju, o nuo 1985 metų įsitraukė į disidentinę veiklą:
rinko duomenis apie žmogaus teisių pažeidimus, platino antikomunistinę
literatūrą.
|
|
Baigtas kasti ilgiausias pasaulyje tunelis
Penkiolika metų intensyvaus darbo, milijardinės
investicijos, aštuonių žmonių žūtis. Tokia yra ilgiausio pasaulyje
net 57 km ilgio tunelio Šveicarijoje kaina. Šalis didžiuojasi
tokiu rekordu ir ypač džiaugiasi, kad taip galės apsaugoti Alpes.
Milžiniškai gręžimo mašinai, kurios skersmuo siekia 9,5 metro, prasigraužus
pro uolienų sieną, baigtas kasti ilgiausias pasaulyje tunelis ir
atsivėrė trasa greitaeigiam geležinkeliui pačioje Europos širdyje.
Gręžimo mašinai įveikus paskutinius 1,5 metro uolienų, kalnakasiai
iš abiejų tunelio pusių, susitiko ir paspaudė vieni kitiems rankas.
Šios džiaugsmo akimirkos buvo rodytos per televiziją. Abi tunelio
pusės susijungė maždaug dviejų kilometrų gylyje po kalnais.
|
|
Įteisinant dvigubą pilietybę reikia keisti Konstituciją
Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako, kad norint leisti turėti dvigubą pilietybę lietuvių kilmės asmenims, reikalingas referendumas dėl Konstitucijos keitimo. Parlamento vadovė trečiadienį teigė asmeniškai pritarianti, kad lietuvių kilmės asmenims būtų leista turėti dvi pilietybes, tačiau pridūrė suprantanti ir tai, kad dabar šalies Konstitucija to neleidžia. Tai ji pasakė kitą dieną po to, kai Seime įstrigo balsavimas dėl įstatymo, kuris leistų turėti dvigubą pilietybę emigravusiems į Europos Sąjungos ar NATO šalis ir šių valstybių pilietybę gavusiems lietuviams. Mano manymu, gal mes ir ne visai teisingu keliu nuėjome (...) taisydami Pilietybės įstatymą ir vis gaudami iš Konstitucinio Teismo atsakymą, kad jis prieštarauja Konstitucijai. Ar nereikėtų galvoti apie tai, kad reikia vėl referendumo dėl pačios Konstitucijos keitimo būtent šiuo klausimu. (...) Tai turi būti parašyta Konstitucijoje, trečiadienį interviu Žinių radijui teigė I. Degutienė. Pasak jos, kaip bebūtų taisomas Pilietybės įstatymas, jis vis susiduria su galimu prieštaravimu Konstitucijai.
|
|
|