Lietuvoje ir Latvijoje – pigiausia darbo jėga

Kaip nurodo Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“, 2010 metais visoje ES nedidelius atlyginimus gaudavo 17 proc. darbuotojų, tačiau Latvija, Lietuva ir Rumunija ypač išsiskiria. Šiose trijose šalyse daugiau nei ketvirtadalis visų darbuotojų gauna mažus atlyginimus. Latvijoje ši dalis buvo 27,8 proc. visų darbuotojų, Lietuvoje – 27,2 proc., Rumunijoje – 25,6 proc. Mažai uždirbančiu darbuotoju yra laikomas tas, kuris uždirba iki dviejų trečdalių vidutinio šalies atlyginimo. Lenkijoje ir Estijoje mažai uždirbančiais galima laikyti atitinkamai 24,2 ir 23,8 proc. darbuotojų. Tuo metu visai kitokia padėtis yra kitose ES šalyse. Mažiausia nedaug uždirbančių darbuotojų dalis buvo Švedijoje (2,5 proc.), Suomijoje (5,9 proc.), Prancūzijoje (6,1 proc.), Belgijoje (6,4 proc.) ir Danijoje (7,7 proc.).

Nedžiuginančius duomenis rodo lapkritį vykusi Eurobarometro apklausa, kurioje gyventojų buvo teiraujamasi, kuriai nuomonei jie pritaria – kad ekonominės krizės poveikis darbo rinkai jau pasiekė viršūnę ir reikalai po truputį taisysis, ar kad blogiausia dar ateityje. Kai visoje Europos Sąjungoje manančių, jog blogiausia dar ateityje, buvo 62 proc., lietuviai pasirodė esantys šiek tiek optimistiškesni dėl krizės pabaigos nei vidutinis europietis – daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų mano, kad nedarbas dar augs. 55 proc. respondentų Lietuvoje pasirinko atsakymą, kad blogiausia dar ateityje, 38 proc. manė, kad pikas jau pasiektas, 8 proc. nuomonės neturėjo. Daugiausia pesimistų yra Belgijoje, Graikijoje, Portugalijoje ir Kipre. Didžiausi optimistai dėl krizės pabaigos yra bulgarai ir estai. Šiuo metu Lietuvoje registruota apie 200 tūkst. bedarbių – tai yra 11 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.

© 2013 „XXI amžius“