2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Osle įteikta Nobelio taikos premija

Livija ŠIUGŽDIENĖ

Alfredas Nobelis (1833 – 1896)

Jau yra įprasta, kad kasmet, gruodžio 10-ąją, Norvegijos sostinėje Osle yra įteikiama pasaulinio garso Nobelio taikos premija. Šiemet šiai premijai buvo nominuota didžiausia valstybių bendrija – Europos Sąjunga (ES). Nors Norvegijos Nobelio komiteto sprendime buvo pasakyta, kad premija teikiama Europos ekonominei bendrijai „už sąjungos ir jos pirmtakų 60 metų indėlį į taikos, susitaikymo, demokratijos ir žmogaus teisių Europoje pasiekimus“, tačiau iš pradžių tai sukėlė audringą reakciją, esą premija skiriama to nenusipelniusiems. Taikos premijos nominavimas būtent ES buvo netikėtas, nes tikėta, kad premija galėtų atitekti arabų revoliucijos iniciatoriams arba Rusijos „Memorialo“ organizacijai, kovojančiai už žmogaus teises ir laisves. Taigi dėl prieštaringos reakcijos visuomenėje premijos įteikimas šiemet buvo kuklus.

Vandalai siautėja Lietuvoje

E. Kusaitės bylų pėdsakais

Eglę Kusaitę palaikyti atvyko ses. Nijolė Sadūnaitė Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka

Straipsnyje „Plieninis apsupties žiedas“ jau rašėme apie Algirdo Endriukaičio – Nepriklausomybės Akto signataro – pateiktus argumentuotus motyvus, apibūdinančius kai kuriuos prieš Eglę Kusaitę rengtų provokacijų metodus ir padarinius. Gruodžio 19 dieną Vilniaus Apygardos teisme buvo skelbiamas nuosprendis E. Kusaitės byloje dėl „grasinančios“ SMS žinutės prokurorui Justui Lauciui, kuri esą buvo išsiųsta iš merginos mobilaus telefono 2011 metų vasario 18-ąją, 17.23 val. Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. Kusaitę pripažino kalta dėl grasinimo nužudyti arba sunkiai sutrikdyti Generalinės prokuratūros prokuroro J. Lauciaus sveikatą ir įžeidimo, kai išsiuntė „menkinančio pobūdžio“ SMS žinutę. Apeliacine tvarka E. Kusaitės bylą išnagrinėjusi trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad bylos faktinės aplinkybės patvirtina jai pareikštus kaltinimus ir dėl to nėra pagrindo keisti nuosprendį – teismas buvo padaręs teisingas bei pagrįstas išvadas. Už tai kaltinamajai buvo skirta 60 MGL (7 800 litų) bauda. Toks nuosprendis yra psichologinis ir fizinis spaudimas persekiojamai merginai, siekiant ją visiškai sužlugdyti finansiškai – dėl pagrindinės „terorizmo“ bylos ir kitų jai inkriminuojamų bylų klaipėdietė turi nuolat gyventi Vilniuje, nuomotis kambarį, samdyti advokatus, patirti kitas su bylomis susijusias išlaidas. Teisėjų kolegijai pirmininkavusi teisėja Vitalija Norkūnaitė aiškino priimto procesinio sprendimo motyvus, esą tą dieną, kai J. Lauciui buvo išsiųsta grasinamo pobūdžio žinutė, būtent E. Kusaitė naudojosi mobiliuoju telefonu – ji Tamarai Magmadovai siuntė SMS žinutes apie planuojamą išvykimą į Maskvą ir kalbėjosi su savo teta. Pasak teisėjos, E. Kusaitė žinojo, jog siunčia žinutę prokurorui J. Lauciui, kuris byloje dėl terorizmo tada atliko ikiteisminį tyrimą. V. Norkūnaitė aiškino, kad nėra įrodymų, jog SMS žinutę galėjo išsiųsti kas nors kitas, slapta patekęs į E. Kusaitės namus, ar VSD pareigūnai, esą neteisėtai prisijungę prie jos telefono.

Europoje didėja socialinės nelygybės problema

Europos Sąjungos institucijos skelbia, kad maždaug kas šeštas europietis patiria skurdą ir socialinę atskirtį. Tačiau nevyriausybinės organizacijos pastebi, kad realūs skurstančiųjų skaičiai gali būti dar didesni. Jų atstovai netgi teigia, kad pagal nelygybės, kuri neatsiejama nuo skurdo, lygį dabar dauguma visuomenių yra grįžusios į daug ankstesnius laikus – maždaug 1920-uosius. Kitų metų pradžioje Europos Komisija (EK) pristatys Socialinių investicijų paketą, kuris, tikimasi, prisidės prie skurdo mažinimo. Tačiau skurdui neabejingos nevyriausybinės organizacijos mano, jog Europa turėtų imtis konkretesnių priemonių skurdo problemoms spręsti.

Ignalinos atominė elektrinė neteko finansavimo

Lapkričio pabaigoje žlugus Briuselyje vykusioms Europos Sąjungos (ES) šalių deryboms dėl biudžeto, kartu žlugo jose pateiktas projektas, numatęs Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui iki 2020 metų skirti 400 mln. eurų vietoj anksčiau siūlytų 210 mln. Dar daugiau – Europos donorų konferencija gruodžio 13 dieną nusprendė sustabdyti finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektui B1, kurį įgyvendina Rusijos kapitalo Vokietijos įmonė „Nukem“ kartu su kita tos šalies įmone GNS. Taip laikinai sustabdomas finansavimas didžiausiam IAE uždarymo projektui – panaudoto branduolinio kuro saugyklai. Lietuva iki kitų metų kovo pabaigos privalo rasti sprendimą, kaip iš antrojo reaktoriaus bus iškrautas kuras. Jei sprendimų nebus rasta, Europos rekonstrukcijos bankas pagrasino visiškai sustabdyti kontrakto su Rusijos kapitalo Vokietijos įmonių „Nukem“ ir GNS konsorciumu finansavimą. Kaip sakė IAE vadovas Žilvinas Jurkšus, dėl nuo 2010 metų nebeveikiančios jėgainės saugumo baimintis nereikia. Vienas trečdalis kuro iš antrojo reaktoriaus jau iškrauta į laikinus baseinus ir jokios kritinės situacijos būti negali. Ž. Jurkšus sakė, kad kalbama apie maždaug 100 mln. eurų (apie 345 mln. litų) laikiną finansavimo sustabdymą projektui, kurio bendra vertė yra apie 193 mln. eurų (apie 666,4 mln. litų). Pasak IAE vadovo, iki šiol apmokėta apie 60 proc. projekto darbų vertės, didžioji jų dalis yra užmokestis už 77 konteinerius, kurių pagaminta 146 iš 190-ties. Ž. Jurkšus sakė, kad donorų sprendimas nereiškia, kad kuro sutvarkymui pinigai nebus duodami, jie tik lieka uždarymo fonde.

Įtampa tarp JAV, Rusijos ir Kinijos. Ar gresia karas?

Karas tarp galingiausių pasaulio valstybių visai įmanomas, o potencialaus amerikiečių ir kinų konflikto atveju rusai palaikytų kinus. Taip tvirtina politologas Karolis Aleksa.

„Tokiu atveju mūsų laukia įdomūs laikai“, – įsitikinęs K. Aleksa, neseniai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) apsigynęs disertaciją „Jungtinių Valstijų karinės transformacijos poveikis Rusijos ir Kinijos saugumo politikai“.

Lietuvoje ir Latvijoje – pigiausia darbo jėga

Kaip nurodo Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“, 2010 metais visoje ES nedidelius atlyginimus gaudavo 17 proc. darbuotojų, tačiau Latvija, Lietuva ir Rumunija ypač išsiskiria. Šiose trijose šalyse daugiau nei ketvirtadalis visų darbuotojų gauna mažus atlyginimus. Latvijoje ši dalis buvo 27,8 proc. visų darbuotojų, Lietuvoje – 27,2 proc., Rumunijoje – 25,6 proc. Mažai uždirbančiu darbuotoju yra laikomas tas, kuris uždirba iki dviejų trečdalių vidutinio šalies atlyginimo. Lenkijoje ir Estijoje mažai uždirbančiais galima laikyti atitinkamai 24,2 ir 23,8 proc. darbuotojų. Tuo metu visai kitokia padėtis yra kitose ES šalyse. Mažiausia nedaug uždirbančių darbuotojų dalis buvo Švedijoje (2,5 proc.), Suomijoje (5,9 proc.), Prancūzijoje (6,1 proc.), Belgijoje (6,4 proc.) ir Danijoje (7,7 proc.).