Italija „kompensuoja“ Lietuvos ambasadą

Prezidentė Dalia Grybauskaitė apžiūrėjo Lietuvai perduotas patalpas „Blumenstihl“ rūmuose Džojos Gundos BARYSAITĖS (president.lt) nuotrauka

Vasario antroje pusėje Italija surado išeitį, kaip Lietuvai „grąžinti“ sovietų valdžios pagrobtą ir Rusijos vėl neatiduotą Lietuvos ambasados Romoje pastatą. Italijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai vasario 21-ąją pasirašė dokumentą, kuriuo „Villa Lituania“ restitucijos problema nustojo egzistuoti. Nors, tiesą sakant, egzistuoti nustojo tik labai sąlyginai, nes vietoj užgrobtos ambasados Lietuva gavo tik vieno pastato, vadinamo rūmais, aukštą. Lietuva atsisakė pretenzijų į turėtą 8731 kvadratinio metro plotą Nomentanos gatvėje, kartu sutikdama su simboline nuomos sutartimi 99 metams Vittorios Colonnos gatvėje esančiuose „Blumenstihl“ rūmuose (Palazzo Blumenstihl). Susitarta, kad Vilnius neatgaus buvusios ambasados ir nereikalaus grąžinti pinigų, įmokėtų iki okupacijos už išsimokėtinai įsigytą nekilnojamąjį turtą, o Roma suteiks mūsų šalies diplomatinei misijai prestižines patalpas, kurios Vilniui nieko nekainuos. Sunkiausia yra tai, kad šios patalpos Lietuvos nuosavybe netaps.

Nuo to laiko, kai ambasadorius Stasys Lozoraitis vyresnysis buvo priverstas Italijos Vyriausybės reikalavimu palikti prabangius „Villa Lituania“ rūmus Romoje praėjo 72 metai. Lietuvos diplomatai pastate, kuris vėliau išgarsės „Villa Lituania“ vardu, įsikūrė 1932 metais. Nepaprastasis ir įgaliotasis ministras Italijoje Voldemaras Vytautas Čarneckis su šeima į Romą atvykęs dirbti 1925 metais, vėliau išsinuomojo rūmus Nomentanos gatvėje, o netrukus, sulaukęs pasiūlymo nusipirkti Lietuvos Vyriausybei namą su beveik hektaru žemės, nutarė jį įsigyti išsimokėtinai, o visą sumą sumokėti per dešimt metų. 1939 metais pastate apsigyveno naujasis ministras – Stasys Lozoraitis (vyresnysis), o V. Čarneckis su žmona ir penkiais vaikais grįžo į Lietuvą (netrukus, 1941 metais, V. Čarneckis buvo sovietų sušaudytas). Lietuvos ambasada prarado pastatą 1940 metais, kai Rusija perėmė aneksuotos Lietuvos turtą užsienyje. Italija, perėmusi „Villa Lituania”, atidavė ją Rusijai. B. Musolinio vyriausybė baigė atsiskaityti ir su buvusia pastato savininke, kuriai Lietuva spėjo sumokėti tik pusę sutartos sumos.

Italija anksčiau ne kartą siūlė atlyginti „Villa Lituania“ praradimą. Lietuva atsisakydavo sutikti su Romos pasiūlymais, nes diplomatinei veiklai siūlomi pastatai būdavo paprasčiausiai netinkami įsikurti ambasadai. Ilgą laiką Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) laikėsi nuostatos, kad Italija privalo atkurti teisę į prarastą nuosavybę, tačiau vėliau buvo galvojama, kad geriausia išeitis būtų piniginė kompensacija, kurią buvo ketinta panaudoti naujos ambasados patalpoms įsigyti Romoje. Iki okupacijos Lietuva už rūmus ir prie jų esantį parką prestižinėje Romos vietoje Italijos bankui spėjo sumokėti maždaug 45 procentus jo vertės. Užgrobusi pastatą Rusija, dabar įkurdinusi „Villa Lituania“ rūmuose savo generalinį konsulatą, palikusi užrašą „Villa“, kitoje vartų pusėje buvusį žodį „Lituania“ nutrynė.

Trispalvė Lietuvos vėliava šiame pastate turėtų suplevėsuoti po kelių mėnesių. Pastate yra įsikūrusi Jungtinių Tautų Žemės ūkio ir maisto organizacijos Viduržemio jūros žuvininkystės tarnyba. Kaip tik JT žemės ūkio ir maisto organizacijoje (FAO) ilgą laiką okupacijos metais atstovu dirbo ambasadorius Algirdas Žemaitis, nepagrįstai atstumtas nepriklausomos Lietuvos URM. Ambasadorius A. Žemaitis mirė 2011 m. gruodžio 9 d., šį mėnesį jam būtų suėję 80 metų.

© 2013 „XXI amžius“