Rygoje paminėta Latvijos legionierių diena

Kovo 16 dieną Latvijos visuomeninės organizacijos paminėjo Latvijos legionierių dieną. Latvijos legionieriai – karinis darinys, Antrojo pasaulinio karo metru kovojęs prieš Rusiją. 1944 m. kovo 16 d. dvi šio legiono divizijos įveikė sovietų armiją Opočkos apylinkėse. SS legionų kūrimas buvo dramatiškas faktas lietuvių ir latvių tautų gyvenime. Ir sovietai, ir naciai buvo laikyti okupantais, tačiau kai kuriais atvejais požiūris į juos skyrėsi: didžioji latvių tautos dalis 1941 metų liepos pirmąją į Rygą įžengusius vokiečių kariuomenės dalinius sutiko su palengvėjimu, nes tik dvi savaitės buvo praėjusios po baisiosios birželio 14-osios deportacijų. Nuo 1941 metų birželio pabaigos ištisą mėnesį prie įvairių valstybinių ir individualių pastatų plevėsavo tautinės vėliavos, Rygos radijas transliavo tautos himną „Dieve, laimink Latviją“, visur skambėjo patriotinės dainos. Tikėtasi, kad nauja valdžia netrukdys Latvijai atkurti savo nepriklausomybės, nors ir Vokietijos protektorate, tačiau Baltijos valstybių likimas jau seniai buvo nulemtas iš anksto, ir vokiečiai jose turėjo savų planų. Latvija, Lietuva, Estija ir Baltarusija buvo priskirtos vienai teritorinei sričiai ir pavadintos Rytų kraštu (Ostland). 1943 metais buvo suformuotas Latvių legionas: dvi grenadierių divizijos ir keli atskiri daliniai. Kaip teigia istorikai, 1944 metų liepos duomenimis, Latvijos legionui priklausė daugiau kaip 80000 vyrų, beje, ne tik latvių (nors latviai sudarė absoliučią daugumą), bet ir lietuvių, bei (to niekada nemini nūdienos Rusijos spauda) nemaža dalis Latvijos sentikių, kurie kartu su Baltijos tautomis patyrė visus 1940-ųjų sovietizacijos „malonumus“ ir visiškai netroško sugrįžti savo raudonųjų tautiečių globon.

Nors 1950 metais JAV Perkeltųjų asmenų komisija nutarė, jog Latvijos legionieriai nėra karo nusikaltėliai, o Sovietų Sąjungos Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą reabilituoti šiuos veteranus, aistros nerimsta. Legionierius koneveikia didžiuliai būriai kovotojų prieš nacizmą, kasmet į Latviją suguža protestuotojai iš Estijos, Lietuvos, Ukrainos, Rusijos ir Vokietijos, todėl Rygos Dūma, spaudžiama įvairių jėgų, buvo uždraudusi Latvijos legionieriams organizuoti eitynes ir paminėti Kovo 16-ąją – dieną, kai buvo pasiekta didžiulė pergalė prieš Raudonąją armiją, tačiau Latvijos teismas įpareigojo Rygos Dūmą viešai atsiprašyti dėl draudimo Latvių legionieriams 2011 ir 2012 metais kovo 16 dieną Rygos centre surengti eitynes. Dūma teismo sprendimą įvykdė ir viešai atsiprašė, kad nedavė leidimo 2011 ir 2012 metais legionieriams rinktis Rygos centre bei minėti Pergalės dieną. Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis yra pasisakęs, kad legionierių įvardijimas nusikaltėliais yra visiška nesąmonė.

© 2013 „XXI amžius“